Konfliktas tarp Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto studentės Lauros ir Kaišiadorių laikraščio „Atspindžiai“ redaktorės Virginijos Šimkūnienės kilo po to, kai studentė paviešino savo praktikos vertinimą. Už praktiką ji gavo 9 balus, bet rado pastabą, esą didesnes jos galimybes riboja negalia.
Į tai mergina sureagavo skaudžiai ir apie tai pasidalino savo feisbuko paskyroje:
„Pirmąją savo gyvenimo profesinę praktiką atlikau regioninėje spaudoje. Konkrečiai – Kaišiadorių „Atspindžiuose“. Viskas tuo metu buvo puiku. Tiek redakcija, tiek kiti aplinkiniai priėmė draugiškai ir svetingai. Redaktorė net nuveždavo kur reikia, kad tik galėčiau parašyti publikaciją.
Per mėnesį parengiau publikacijų pačiomis įvairiausiomis temomis, nuo vaikų vasaros stovyklų iki Kaišiadorių miesto pritaikymo neįgaliesiems ir net reportažų iš spaudos konferencijos ir atlaidų. Dirbti man patiko – ir kaip nepatiks, kai dariau tai, ką daryti norėjau jau seniai.
Man bedirbant, kaimyniniuose Žiežmariuose kilo Mariaus skandalas. Kas nepamena, trumpai priminsiu, kad ten norėta apgyvendinti grupę protiškai neįgalių žmonių ir žmonės išsigando, kad jiems jie trukdys kepti šašlykus. Prisimenu, kaip rašiau apie tai tekstą traukinyje Vilnius – Kaišiadorys. Prisimenu, kaip juokėmės iš hipotetinės Žiežmarių Mariaus reakcijos, jei rengti reportažo apie situaciją būčiau atvažiavus aš – neįgalus žmogus, įsivaizduojat?
Su redakcija išsiskyrėm draugiškai, visi laimingi ir patenkinti, aš išpildžius visus reikalavimus. Laikraščius, kuriuose buvo išspausdintos mano publikacijos, man atsiuntė paštu. Beliko ramiai laukti įvertinimo...Šiek tiek besinervindama atsidarau failą...ir nušvintu. Keli dešimtukai, keli devintukai, bendras įvertinimas – devyni, viskas super...ir tada pamatau komentarą prie įvertinimo.
„9. Iki 10 pritrūko, nes didesnes studentės galimybes riboja judėjimo trūkumas.“
Sustingstu. Pajuntu, kaip gyslose užverda kraujas. Visą gyvenimą laužiau visuomenės įsitikinimus, koks turi būti neįgalus žmogus. Pradėjau būdama trejų, kai atsistojau ir nuėjau, nors prognozės to niekada nežadėjo. Koncertavau Krokuvoje, Berlyne, Rygoje, grojau muzikos sostinėje – Vienoje.
Dėl koncertų važiavau į Londoną, Varšuvą ir Rygą, pastarojoje aplenkiau kelis tūkstančius žmonių ir stovėjau pirmoje eilėje aštuonias valandas. Apskritai, nebuvo koncerto, kuriame turėčiau stovimą bilietą ir nestovėčiau pirmoje eilėje. Buvau Paryžiuje
Duokit man ramentus, aš maratoną nubėgsiu. Aš studijuoju žurnalistiką. Vieną iš tų specialybių, į kurių aprašymus praktiškai galima įrašyti nuolatinį bėgimą ir darbą naktimis.
Ar galėjau atsisėsti į vežimėlį ir nieko nedaryti? Žinoma. Man išniro kairysis klubas, ateityje reiks keisti sąnarį. Dabar jau tikrai galiu sėstis į ratukus...bet nenoriu. Galėjau rinktis sėslią specialybę, kad ir tą patį vertimą...bet nenorėjau. Noriu stotis. Eiti. Daryti. Ir patikėkit manim, šiais laikais, kai egzistuoja automobiliai, patogus viešasis transportas ir pavėžėjai kaip Uber, beveik viskas įmanoma net ir „klipatai“.
Ar galėjau savo praktikoje padaryti daugiau? Taip. Žinoma galėjau, visada galima padaryti geriau, greičiau, daugiau. Tačiau aš padariau viską, ką galėjau ir kas man buvo užduota. Ar parašiau tobulai? Ne, ne viską.
Vertinimo lentelėje viskas paaiškinta, yra ten ir tų devintukų. Ir jų ten vienu daugiau nei dešimtukų, todėl vertinimas skaičiuku yra teisingas. Tačiau mano nuomone, vertinti reikėtų tai, kaip atliktas tas darbas, kuris yra atliktas. Ne dėl judėjimo trūkumo padariau klaidų savo publikacijose.
Atsakykit sau į klausimą: ar norėtumėte, kad jus akademinėje aplinkoje vertintų pagal jūsų akių spalvą ar svorį? Tikriausiai ne. Lygiai taip ir aš nusipelniau būti vertinama už tai, kaip atlieku savo darbą, o ne dėl to, kad į atlaidus nuvažiavau su ramentais ar kad mane kažkur reikėjo pavežti.
Į įvykių vietas aš nuvažiavau ir publikacijas parengiau, o kaip ten atsidūriau – jau mano reikalas. Nors ir ant skraidančio kilimo“, – savo feisbuko paskyroje skelbė L. Blaževičiūtė.
Merginai šia istorija pasidalijus socialiniame tinkle sureagavo šimtai žmonių, žinomi žurnalistai ir visuomenės veikėjai.
Po kilusio skandalo viešojoje erdvėje sureagavo ir laikraščio „Atspindžiai“ redaktorė. Ji situaciją komentavo tiek po studentės, tiek po žinomų žurnalistų pasidalintais komentarais.
VU: reikia išklausyti visas puses
Apie interntete paviešintą studentės praktikos ataskaitą nuomone pasidalijo ir Vilniaus universiteto (VU) atstovai.
Portalui lrytas.lt jie atsiuntė VU Komunikacijos fakulteto dekano prof. Rimvydo Laužiko komentarą, kuriuo patvirtinama, kad minima situacija jiems yra žinoma.
Profesorius R.Laužikas patikino, kad pats kalbėjosi su minimo leidinio redaktore ir susitarė dėl susitikimo su studente. Po to bus spredžiama, kaip elgtis toliau.
„Girdėjau vienos pusės nuomonę, dokumentus matau ant savo stalo, bet reikia išklausyti visus puses. Čia problema buvo ir ta, kad studentė nepanaudojo vidinių universiteto galimybių. <..> Yra akademinės etikos komisija, yra ginčų nagrinėjimo komisija, yra studijų programos komitetas. Buvo galima kreiptis ir mes tokius dalykus sprendžiame.
Tarkime kitoje studijų programoje taip pat turime nemalonių atvejų, susijusių su praktika, bet tie dalykai „juda“ per universiteto struktūras“, – apie galimybes studentei kreiptis dėl ginčo sprendimo į universitetą tenurodė R.Laužikas.
Susidūrėte su panašia situacija? Pasidalinkite savo pasakojimu, – siųskite jį adresu bendraukime@lrytas.lt
