Dėl šio įstatymo A.Širinskienė smarkiai sukryžiavo ietis su valdančiųjų gretas palikusiu buvusiu Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininku Vytautu Baku.
V.Bakas šį įstatymą laiko kone tobulu savo kūrybos kūdikiu ir kaltina valdančiuosius, kad jie tik vilkina laiką, nenorėdami priimti viso antikorupcijos teisės normų paketo.
A.Širinskienė atkerta, kad V.Bako vadovaujamas NSGK pateikė bemaž žalią įstatymo projektą, kurį tenka iš naujo perrašinėti.
Iš tiesų įstatymo projektas sulaukė smarkios teisininkų bendruomenės, kai kurių verslo asociacijų, netgi valstybės institucijų kritikos.
Bene labiausiai teisininkams kliūva, jog turtas civiline tvarka gali būti konfiskuojamas net tada, kai baudžiamasis procesas nebūna pradedamas arba buvo nutrauktas, teismui kaltinamus asmenis išteisinus.
Be to, nusikalstamų veikų, kai turtas gali būti konfiskuojamas, sąrašas esą selektyvus ir labai ilgas, apima ne vien sunkius, labai sunkius, bet ir apysunkius ekonominio, finansinio pobūdžio nusikaltimus.
Tai kelia abejonių, ar smarkiai išplėtus turto civilinio konfiskavimo galimybes, leidžiant remtis ne tik tvirtais įrodymais, bet ir teisėsaugos prielaidomis, kad jis įgytas neteisėtai, nebus pažeistas nuosavybės neliečiamumo principas, asmens nekaltumo prezumpcija.
Be to iš naujo gali būti persvarstomi įsiteisėję teismų nuosprendžiai. Juk konfiskuoti turtą būtų galima ir tuomet, kai teismas yra nusprendęs netaikyti šios poveikio priemonės baudžiamojo proceso tvarka.
Įstatymu nebuvo apibrėžta, kaip vyktų konfiskavimo procesas, nenustatyti terminai, kiek laiko galėtų būti areštuotas abejonių keliantis turtas ir stabdomos bankų pervedimo operacijos.
Žodžiu, teisininkų vertinimu, įstatymo rengėjams nepavyko sukurti tokių teisės normų, kurios užkirstų kelią galimiems nusikaltėliams paslėpti turtą, bet kartu ir neleistų be teismo sprendimo suvaržyti iki begalybės savininko teisę naudotis turtu.
Regis, jeigu toks įstatymas būtų priimtas, jau pirmąją bylą nagrinėjantis teismas gali suabejoti, ar jis atitinka Konstituciją.
Tuomet turto civilinio konfiskavimo mechanizmas subyrėtų kaip kortų namelis.
Taip jau nutiko Baudžiamojo kodekso straipsniui dėl neteisėto praturtėjimo, leidžiančio konfiskuoti taip įgytą turtą.
Šio įstatymo priėmimą skatinusi buvusi šalies vadovė Dalia Grybauskaitė skelbė, kad tai bus veiksminga korupcijos ir nusikalstamo verslo užkardymo priemonė. Bet paaiškėjo, kad tai tuščios viltys.
Pernai buvo baigti 39 ikiteisminiai tyrimai dėl neteisėto praturtėjimo, bet tik 7 bylos pasiekė teismą ir dar neaišku, kaip jos baigsis, o visais kitais atvejais teisėsaugai nepavyko paneigti įtariamųjų versijų apie jų turto kilmę.
Net didžiulio visuomenės atgarsio sulaukusi mirusio Kauno čigonų barono dukra vadinamos R.Petravičiūtės neteisėto praturtėjimo byla galiausiai baigėsi teisėsaugos pralaimėjimu.
Teismas nepatikėjo įtariamosios versija, kad didžiulį butą Kauno centre ji įsigijo pardavusi tėvo paliktus aukso dirbinius bei iš vestuvinių dovanų ir nurodė konfiskuoti šį turtą, bet po Konstitucinio teismo išaiškinimo, jog įstatymas negali būti taikomas atgaline tvarka, nuosprendis buvo panaikintas.
Nepavyko konfiskuoti ir Agurkinių grupuotės vadeivos S.Velečkos turto, teismui nusprendus, kad ne kaltinamasis turi įrodinėti, kaip jis įsigijo brangių automobilių, motociklų, juvelyrinių papuošalų, bet prokurorai įrodyti, jog jis praturtėjo nusikalstamu būdu.
Ši teisminė praktika ir paskatino Seimą taikyti turto civilinio konfiskavimo mechanizmą, kuris nereikalautų tokio sudėtingo įrodinėjimo kaip baudžiamojo proceso atveju.
Bet ir šio įstatymo projektas buvo negailestingai supliektas teisės specialistų.
A.Širinskienės siūloma pataisa, kuria norima palengvinti turto civiliniam konfiskavimui būtinų įrodymų surinkimą, irgi kelia abejonių, ar ji nepažeis Konstitucijos ginamų žmogaus teisių.
Antai siūloma leisti išslaptinti kriminalinės žvalgybos informaciją apie korupcines veikas ir ją panaudoti turto civilinio konfiskavimo bylose.
Viena vertus, tai galėtų atrodyti veiksmingas instrumentas, kai reikia įrodinėti, kad asmens turimas turtas jo teisėtas pajamas viršija ne mažiau kaip 100 tūkst. eurų ir todėl gali būti konfiskuotas.
Kita vertus, informacija, surinkta klausantis įtariamųjų pokalbių, sudėliota iš teisėsaugos agentų pranešimų, kurie kartais grindžiami ir gandais, apkalbomis, nėra patikima, ji anaiptol ne visada gali būti naudojama baudžiamosiose bylose.
Bet vis viena siūloma tokiais duomenimis remtis kofiskuojant turtą civiline tvarka.
Taigi nors Turto civilinio konfiskavimo įstatymą žadama priimti dar per šią Seimo sesiją, jis gali būti toks pat neveiksmingas kaip ir Baudžiamojo kodekso straipsnis dėl neteisėto praturtėjimo.
