„Susisiekiau su meru (Nerijumi Cesiuliu, – aut. pastaba), vakar jau buvo pradėtas vandens perpumpavimas. Šiandien jau visas vanduo iš rūsio yra perpumpuotas į uždaras talpas. Jis yra saugus – nėra jokio nutekėjimo.
Buvo paimti dar papildomi mėginiai tyrimams. Bus dar kartą įvertinti vandens parametrai, kokie jie yra. Manau, kad galėsime sulyginti rezultatus“, – teigė aplinkos ministras K.Mažeika.
Trečiadienį socialdemokratų frakcija susitiko su aplinkos ir sveikatos apsaugos ministrais dėl situacijos po Alytaus gaisro padangų gamykloje.
Aplinkos ministras pranešė, kad penktadienį į Alytų vyks Aplinkos apsaugos ministerijos specialistai su Kauno specialistų komanda ir susitiks su „Dzūkijos vandenimis“ ir Alytaus miesto savivaldybe.
Institucijos kol kas nesutaria dėl gaisravietėje likusio užteršto vandens – dėl vandens užterštumo lygio ir dėl galimų jo valymo būdų.
Aplinkos ministras K.Mažeika užsiminė, jog gali būti bandymų „užsidirbti ir pasipelnyti“ iš gaisro Alytuje pasekmių. Ministras žadėjo rasti patį efektyviausią būdą jo sutvarkymui.
„Pradžioje buvo siūloma vandenį valyti už 1,5 mln. eurų, vėliau atsirado įmonė, kuri siūlė už 1,5 šimto tūkstančių eurų. Yra įvairių klausimų, kiek žmonių, kiek įmonių, kas nori iš to užsidirbti ar pasipelnyti, bet turime priimti maksimalius sprendimus, kad vanduo būtų maksimaliai išvalytas ir patektų švarus į Nemuną, kad nepadarytų žalos“, – kalbėjo ministras.
Teršalų kiekis dar prieš gaisrą viršijo 80 kartų
Aplinkos ministerija turi Geologinės tarnybos duomenis. „Ten nuo senų laikų yra pramoninė teritorija. Joje 2000-2004 metais buvo atlikti detalūs geologiniai tyrimai.
Tų tyrimų rezultatai parodė, kad 2004 metais ta teritorija jau buvo užteršta ir kai kurių teršalų kiekiai, kalbu apie angliavandenilių junginių taršą, kai kur viršijo 80 kartų.
Po gaisro buvo paimti papildomi mėginiai iš tų pačių gręžinių, kur buvo atlikti Geologinės tarnybos ir bus įvertintas pokytis nuo 2004 metų iki dabar“, – kalbėjo ministras.
Užteršto vandens – 50 tūkst. kubinių metrų
Savivaldybės duomenimis, iš viso yra apie 50 tūkst. kubinių metų po gaisro padangų perdirbimo gamykloje „Ekologistika“ likusio gesinimui panaudoto vandens.
Didžiausias kiekis – 30 tūkst. kubinių metrų – yra įmonės „Dzūkijos vandenys“ nuotekų valykloje, dar apie 10 tūkst. kubinių metrų vandens susikaupė buvusiame lietaus rezervuare po gaisraviete ir dar apie 1 tūkst. kubinių metrų vandens susikaupė gamyklos rūsiuose.
Aplinkos apsaugos ministerija penktadienį išplatintame pranešime teigė, kad siūlomos galimybės užterštą vandenį išleisti labai mažais kiekiais, kurie nepakenktų biologinio valymo sistemai, leisti į miesto nuotekų sistemą ir valyti kartu su nuotekomis arba jį perpumpuoti į nenaudojamą saugyklą ir išvalius palaipsniui perduoti į biologinio valymo pradžią.
Šie galimi sprendimai pasiūlyti, atsižvelgus į užterštojo vandens laboratorinių tyrimų, kuriuos atliko Aplinkos apsaugos agentūra, rezultatus.
Vandens tyrimų rezultatai – skirtingi
Socialiniame tinkle „Facebook“ Alytaus meras, socialdemokratas Nerijus Cesiulis pirmadienį rašė, kad gaisravietėje esančiame vandenyje rasti cheminiai junginiai, sukeliantys vėžinius susirgimus, normą viršija kelis šimtus kartų.
Šiuos tyrimus užsakė nuotekų valymų ir geriamojo vandens tiekimu užsiimanti Alytaus bendrovė „Dzūkijos vandenys“, tyrimą atliko Vilniuje registruota įmonė „Vandens tyrimai“. Mėginiai tyrimams buvo imti nuotekų šuliniuose, esančiuose šalia gaisravietės, spalio 22 ir spalio 28 dienomis.
Tyrimų rezultatai antradienį nustebino aplinkos ministrą valstietį K.Mažeiką, kuris teigė, kad duomenys iš akredituotos laboratorijos buvo kitokie, nes buvo imti iš kitų vietų, iš kitų šulinėlių.
Praėjusios savaitės Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, Alytaus miesto nuotekų valymo įrenginių išleistuve nuotekose nustatytų organinių medžiagų koncentracijos normos neviršijo, užfiksuotas jų mažėjimas. Taip pat užfiksuotas ir azotinių medžiagų bei fosforo koncentracijos sumažėjimas, nors šių medžiagų koncentracijos spalio pabaigose buvo pakilusios.
Pasak ministro, jei būtų užterštumas viršijęs normas kelis šimtus kartų, tai rezultatą jau būtų visi matę: būtų gaišusios Nemuno žuvys ir augmenija.
Pateikė konkretų pasiūlymą
Konkretų pasiūlymą, kaip sutvarkyti gaisravietėje likusį vandenį, Alytaus savivaldybei pateikė Marijampolėje registruota bendrovė „Ugira“, kurią, kaip teigė įmonės vadovas, pakvietė meras N.Cesiulis.
Jis taip pat priklauso socialdemokratų partijai, tačiau teigė esąs neaktyvus šios partijos narys. Bendrovė savivaldybei pasiūlė šalia degusios gamyklos įrengti nuotekų valymo įrenginius už beveik 127,5 tūkst. eurų bei rūsiuose esantį vandenį išvalyti per mėnesį. Jis taip pat teigė, kad jo vadovaujama bendrovė veiktų kartu su Alytuje registruota įmone „Švarus vanduo“.
Pasak A. Jurdono, jo vadovaujamos įmonės pasiūlymą iš pradžių palaiminusi, vėliau savivaldybė atmetė, nes nėra tikra dėl finansavimo iš Aplinkos ministerijos.
Aplinkos ministerija savo ruožtu nurodo savivaldybės persiųstą bendrovės „Ugira“ vandens valymo projektą gavusi tik pirmadienį.
Pagalbą siūlo R.Vaitkus
„Pagalbos ranką“ tiesia ir mokslininkai, kurie pasiruošę pateikti rekomendacijas dėl gamyklos rūsiuose likusio užteršto vandens. Pagalbą ištirti užterštą vandenį ir pasiūlyti sprendimą pasiūlė Vilniaus universiteto mokslininkas Rimantas Vaitkus, tačiau meras sakė nenorintis, kad R. Vaitkaus pavardė būtų minima.
Anot jo, su R.Vaitkum bendradarbiaujama neoficialiai. Meras taip pat patikino, kad šis bendradarbiavimas nesusijęs su partiniais ryšiais. Buvęs Vyriausybės kancleris, buvęs švietimo viceministras R. Vaitkus – taip pat socialdemokratas, šiuo metu dirbantis Vilniaus universitete ir vadovaujantis Lietuvos chemikų draugijai.
R.Vaitkus teigė pinigų už tai nesiekiantis, o padėti kartu su savo pažįstamais mokslininkais norįs altruistiniais tikslais. Pasak R.Vaitkaus, mokslininkai dėl užteršto vandens ketina pateikti rekomendacijas. Tuo metu meras N. Cesiulis ragino siūlomos pagalbos nevelti su politika.
Gaisras Alytaus Pramonės rajone įsikūrusioje įmonėje „Ekologistika“ kilo spalio 16 dieną, ugniagesiai su ugnimi ir jos padariniais kovojo ilgiau nei savaitę.
A.Veryga: biomonitoringas gali kainuoti apie 350 tūkst. eurų
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga teigė, kad su toksikologiniais tyrimais ugniagesiams nereikėtų skubėti, nes reikėtų žinoti, ko ieškoti.
„Tyrimai turi būti daromi palyginamuoju būdu. Biomonitoringas, tai reiškia, palyginant žmones, kurie negyveno toje teritorijoje ir nebuvo gaisro dūmų židinyje, kad būtų galima palyginti. Nes tam tikrų medžiagų žmogaus organizme galima rasti nebūtinai dėl gaisro.
Tą darbą mes padarysime ir planuojame. Esame preliminariai pasiskaičiavę, kiek tai kainuotų. Gyventojai, kai biomonitoringas bus padarytas, gaus rekomendacijas dėl ilgalaikės sveikatos stebėjimo – ko reikėtų tikėtis ir dėl ko tikrintis. Jų dabar gąsdinti nereikėtų, kad staiga suplūstų į gydymo įstaigas kažko profilaktiškai ieškoti.
Biomonitoringas, preliminariai paskaičiavome, kad gali kainuoti apie 350 tūkst. eurų, tie visi tyrimai“, – sakė sveikatos apsaugos ministras A.Veryga.
