Tokią statistiką penktadienį surengtame susitikime su žurnalistais pristatė šiemet įteigtos ir parlamentarės vedamos Aušrinės Armonaitės „Laisvės partijos“ valdybos narys Tomas Vytautas Raskevičius. Jis yra ir Vilniaus miesto tarybos narys, žmogaus teisių aktyvistas, save įvardijantis kaip „profesionalų gėjų“.
Susitikime politikas bei aktyvistas pristatė liūdnąją šalies tolerancijos lygio statistiką bei išskyrė pagrindines problemas, lygindamas Lietuvą su kitomis Europos valstybėmis.
Buitimi vis dar rūpinasi moterys
EIGE Lyčių lygybės indekso 2019 metų statistikos duomenimis, kol gyvena atskirai, buitimi bent valandą per dieną rūpinasi 71 proc. moterų ir 53 proc. vyrų.
Jau gyvenant kartu poroje, šie skaičiai keičiasi. Buities darbams bent valandą per dieną jau skiria 84 proc. moterų ir 28 proc. vyrų. Dar didesnis skirtumas matomas atsiradus vaikams: buitimi bent valandą per dieną rūpinasi 97 proc. moterų ir 23 proc. vyrų.
„Kaip jums atrodo, kodėl vyrų sumažėja? Kas dirba už juos? Tikriausiai jų draugės arba partnerės. Mes matome faktinius skaičius, bet jie iš dalies padiktuoja, ko mūsų visuomenė tikisi iš moterų ir vyrų“, – statistiką komentavo T.Raskevičius.
Eurobarometro duomenimis, net 73 proc. lietuvių sutinka su teiginiu, kad moters užduotis – rūpintis namais, vaikais ir vyru. Su tokiu teiginiu kardinaliai nesutinka 27 proc. visuomenės. Pagal šiuos duomenis, esame šeštoji nuo galo valstybė ES. Pavyzdžiui, Švedijoje su tokiu teiginiu sutinka vos 11 proc. apklaustųjų.
Vyrai neverkia?
T.Raskevičius pridūrė, kad dabar gali susidaryti įspūdis, jog moterys yra užguitos, o vyrai – tikri „šunsnukiai“. Tačiau, anot aktyvisto, reikėtų pasižiūrėti ir į kitą statistiką.
Su teiginiu, kad vyrams nepriimtina verkti, sutinka net 63 proc. apklaustųjų lietuvių. Taip nemano – 34 proc. Pagal šiuos duomenis Lietuva rikiuojasi antra nuo galo ES, po savęs palikdama tik Bulgariją. Čia vėl lyderiauja Švedija, kurios net 99 proc. apklaustųjų piliečių nesutiko su teiginiu, kad vyrams nedera verkti.
„Lietuvoje su tokiu teiginiu sutinkančių yra praktiškai mažiausiai visoje ES. Tai reiškia, kad mūsų visuomenė nepripažįsta, kad vyrai gali būti silpni, pažeidžiami ir jiems reikalinga kažkokia pagalba, emocinė parama. Kai vyrai neverkia, kas su jais atsitinka? Jie netenka vieno iš pagrindinių būdų išreikšti savo emociją.
Tai mes, vyrai, esame išradingi ir surandame kitus būdus, kaip su savo emocijomis tvarkytis. Problema, kad tie būdai yra šiek tiek destruktyvūs: pradedame išgerti, parūkyti, smurtauti... Ką tada turime? Lietuvoje yra vienas didžiausių gyvenimo trukmės atotrūkių tarp vyrų ir moterų visoje ES.
Tai reiškia, kad tos socialinės normos, stereotipai vyrus žudo“, – perspėjo T.Raskevičius, pabrėždamas, kad Lietuvoja skirtumas tarp vyrų ir moterų mirčių yra beveik dešimt metų.
Arčiau Rusijos
Problemas aktyvistas mato ir LGBT asmenų teisinėje apsaugoje. Lietuva iš visų Europos valstybių užima 32 iš 49 vietų pagal teisinę LGBT asmenų apsaugą. Pagal tokią statistiką, šalis labiau lygiuojasi į Rytų Europos valstybes, taip toldama nuo Vakarų bei Skandinavijos valstybių.
„Galime pasižiūrėti į mus supantį kontekstą, tai kaimynystėje mes neatrodome patys blogiausi. Tačiau, lyginant su Vakarų Europos valstybėmis, atrodo mažai. Labiausiai pažangi valstybė LGBT asmenų teisių apsaugoje yra Malta. Kodėl? Nes ta valstybė yra labai maža ir visi vieni kitus pažįsta.
Kaip Lietuvoje mums sekasi vieniems kitus pažinti?“ – retoriškai klausė aktyvistas.
Eurobarometro duomenimis, 37 proc. lietuvių justųsi nejaukiai, jei jų kolega darbe būtų netradicinės orientacijos. 2015 m. šitas rezultatas buvo 44 proc.
Net 70 proc. lietuvių jaustųsi nejaukiai, jeigu jų šeimoje būtų santykiuose su tos pačios lyties asmeniu.
„Tai yra trečias pagal blogumą rodiklis ES. Panašios tendencijos ir susijusios su žmonėmis su negalia. Mes labai dažnai kalbėdami apie žmones su negalia kalbame iš tos praktinės pusės, bet mes matome, kad turime padirbėti ne tik slenksčius nuimdami, bet nuimdami slenksčius ir savo galvoje.
Mums tie žmonės vis dar atrodo keisti, nepriimtini ir mes vis dar nenorime tokių žmonių savo šeimose“, – teigė T.Raskevičus.
Pateikė siūlymus
Partijos atstovai tvirtino gebantys išskirti ne tik problemas, bet ir turintys receptus, kaip jas spręsti. Kaip svarbiausią jų jie įvardijo švietimą mokyklose, kad mokytojai būtų supažindinami su lyčių lygybės problematika ir mokytų moksleivius neskirstyti darbų į moteriškus ir vyriškus bei t.t.
„Tol, kol mokytojai nesupras, kokias ilgalaikes pasėkmes turi lyčių stereotipai žmonėms, kurie išeina iš švietimo sistemos, tol mes tų problemų išspręsti negalėsime“, – siūlė T.Raskevičius.
Antras partijos pasiūlymas – didinti vyrų įsitraukimą į šeimos gyvenimą, įvedant neperkeliamą vaiko priežiūros laikotarpį abiem partneriams. Taip pat – ratifikuoti Stambulo konvenciją, siekiant sistemiškai kovoti su smurto artimoje aplinkoje reiškiniu.
Kalbant apie LGBT teises, partija siūlo teisiškai sureguliuoti tos pačios lyties šeimų santykius per partnerystės institutą bei panaikinti pozityvios informacijos apie LGBT asmenis cenzūrą – t.y. peržiūrėti Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos viešosios informacijos poveikio įstatymą.
Primename, kad moterys Lietuvoje uždirba apie 13 proc. mažiau nei vyrai.
Išskyrė save iš kitų
Savo ruožtu „Laisvės partijos“ pirmininkė A.Armonaitė paaiškino, kodėl naujai įkurta partija pirmiausia išstojo su žmogaus teisių tematika.
„Iš tiesų gegužės mėnesį, kai „Laisvės partija“ dar nebuvo įsteigta, mes padarėme savo būsimų narių apklausą ir paklausėme, kokios temos kuriamai partijai turėtų būti prioritetinės.
Įsivaizduokite, pirmoji tema, kuri laimėjo, jeigu galima pasakyti, tą apklausą, buvo švietimas, o antroji – žmogaus teisės. Trečioji – ekonomika.
Aš nežinau kitos partijos Lietuvoje, kuri žmogaus teisių tematiką iškeltų kaip prioritetą ir ne tik lyderiai, bet ir visi nariai, matytų tai kaip svarbią sritį“, – kalbėjo politikė.
„Laisvės partija“ įkurta šių metų birželio pirmąją.
