Negana to, šioje košėje atsidūrė ir prezidentas G.Nausėda, kuris buvo pažadėjęs būti ypač aktyvus šalies vidaus politikoje, o ypač formuojant ir priimant 2020-ųjų biudžetą.
Kokį vaizdą matome dabar? Penktadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitetas nepritarė prezidento užmojui nuo kitų metų labiau didinti pensijas, nes tam esą nėra pinigų. Už šalies vadovo siūlymą balsavo 4 komiteto nariai, atstovaujantys opozicijai, prieš – 6 valdantieji.
Prezidentas pasiūlė didinti pensijas, 2020 ir 2021 m. taikant penktadaliu didesnį nei numatyta dabar bazinės pensijos indeksavimo koeficientą.
Politikai yra apskaičiavę, kad tokiu atveju pensijos didėtų maždaug 3 eurais ir dėl to G.Nausėda yra sulaukęs pašaipų.
Nevienareikšmiškai įvertintas ir visas prezidento pasiūlymų žengti pirmuosius žingsnius jo žadėtos gerovės valstybės link paketas, kurio bendra kaina siekia per 100 mln. eurų.
Šalies vadovas yra pateikęs projektus išplėsti gyventojų pajamų mokesčio 20 proc. tarifo taikymą pajamoms iš kapitalo prieaugio bei didelėms pajamoms iš individualiosios veiklos, spartinti bazinės pensijos didinimą, mažinti akcizo lengvatas žemės ūkio veikloje naudojamam dyzelinui.
Valdantieji, išgyvenę su prezidentu medaus mėnesį, iki šiol tam lyg ir nesipriešino.
Bet pastaruoju metu Seimo užkulisiuose ėmė garsėti kalbos, jog G.Nausėdos siūlymai bus išmesti į šiukšlių dėžę ir tai pirmiausiai padarys valdantieji.
Valstiečiai esą nenorės leisti prezidentui vienasmeniškai reklamuotis visuomenėje, be to, burbama, kad tas jo paketas buvo tiesiog numestas ant stalo be jokių parengiamųjų konsultacijų, pavyzdžiui, su Finansų ministerija.
Ženklų, jog tokios pranašystės dėl būsimos kaktomušos gali ir išsipildyti, pasirodė jau trečiadienį per Vyriausybės posėdį.
„Iš esmės galima pritarti, tačiau Seimas turi įvertinti visas su tokiais sprendimais susijusias aplinkybes“, – taip galima apibendrinti ministrų kabineto poziciją dėl G.Nausėdos siūlymų. Kaip matyti, Biudžeto ir finansų komitetas jau įvertino tas aplinkybes.
Šalies vadovo nuotaika turėjo gerokai subjurti ir po ketvirtadienį vykusio Seimo Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos posėdžio, kuriame dalyvavo prezidento patarėjai vidaus politikos bei ekonomikos ir socialinės politikos klausimais P.Mačiulis bei S.Krėpšta.
Prezidento komanda, atrodo, mėgino įtikinti valstiečius, kad jie paremtų G.Nausėdos projektus, bet daugelis didžiausios frakcijos narių buvo nusiteikę itin kritiškai.
Dienraščio „Lietuvos rytas“ šaltinių R.Karbauskio stovykloje teigimu, patarėjams buvo pasakyta, kad Prezidentūros pasiūlymai iš esmės populistiniai, nes nėra aiškiai nurodyti šaltiniai, iš kur imti pinigų jiems įgyvendinti, be to, priekaištauta, kad šalies vadovas savo projektus pateikė nesitaręs nei su Seimu, nei su Vyriausybe.
Beje, tai, kad G.Nausėdos sumanymai gali neįveikti Seimo rėčio, prognozuoja ne vien valdantieji.
Pasak konservatorių, valstiečiai įkalbinėja prie demaršo prisidėti ir juos, ir kitus opozicijos atstovus, taip norėdami užsitikrinti kuo platesnę paramą.
Jeigu prezidento pateiktas paketas nebūtų palaimintas, šalies vadovas, ko gero, gautų iki šiol skaudžiausią politinį smūgį.
Tiesa, Seimas jau yra atmetęs du jo veto, vieną jų – užvakar.
Žinoma, valstiečiai, kritikuojantys G.Nausėdą dėl populizmo, patys galėtų atidžiau pažvelgti į murziną veidrodį.
Juk nevaldomame Seimo narių reikalavimų sraute rasti papildomus šimtus milijonų eurų 2020-ųjų biudžete jų vienmandatėms rinkimų apygardoms ar jiems svarbiausioms rinkėjų grupėms dominuoja valstiečių atstovai.
Tarsi to būtų maža, valstiečių kontroliuojamas Švietimo ir mokslo komitetas apskritai atmetė biudžeto projektą ir pareikalavo iš Vyriausybės papildomų 180 mln. eurų švietimui.
Tokį apetitą premjeras S.Skvernelis jau pavadino svaičiojimais iš fantastikos srities, nors neatmetė, jog šiek tiek bus pabarstyta.
Vis dėlto reikia manyti, jog visos valdžios galiausiai kaip nors susitars, o prezidentas sukandęs dantis nevetuos biudžeto net tuo atveju, jeigu jo projektams parlamentarai nepritars.
Šitokią prielaidą galima daryti po šios savaitės balsavimo, kai iš Seimo vicepirmininko posto buvo pašalintas labiau virtualiu „tvarkiečių“ lyderiu tebeesantis R.Žemaitaitis. Už tai balsavo 72 Seimo nariai – vienu daugiau, nei reikėjo tokiam sprendimui priimti.
Viena vertus, valdantieji parodė, jog turi daugumą, kita vertus, tai buvo šiokia tokia paguoda valstiečių vedliui R.Karbauskiui po jo nesėkmingų bandymų nuversti Seimo pirmininką V.Pranckietį.
Bet absurdiška dviejų aktorių melodrama nesibaigė. V.Pranckietis mėgina blokuoti valdančiųjų ketinimus pateikti jiems lojalaus R.Žemaitaičio įpėdinio, frakcijos „Gerovė Lietuvai“ atstovo K.Bartkevičiaus kandidatūrą, o valdantieji neketina nusileisti.
Be to, Etikos ir procedūrų komisija priėmė išvadą, kuri nenumarino R.Karbauskio planų surengti apkaltą V.Pranckiečiui – esą Seimo pirmininkas, paskubindamas pirmąjį balsavimą dėl jo likimo, veikė ne valstybės, o savo naudai.
Kelis mėnesius besitęsianti melodrama ėmė žaižaruoti ir naujomis mizanscenomis, kurias stebėdamas jau apskritai nežinai, ar verkti, ar juoktis. Kaip rimta žinia buvo pranešta, kad V.Pranckietis skambino telefonu R.Karbauskiui norėdamas susitikti, tačiau šis neatsiliepė.
Savo ruožtu valstiečių vedlys paskelbė, jog gal ir susitiktų su Seimo pirmininku, tačiau ne vienas, o lydimas kompanijos.
Kai tai išgirsti, sunku ką nors ir pridurti.
Apžvalgininkas
