Po susitikimo prezidento patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skaisgirytė aiškino, kad G.Nausėda yra pasiruošęs vystysi dialogą su Baltarusija, bet įvardijo „raudonąsias linijas“.
Apie temas, dėl kurių sutarimo tikrai nebus, po susitikimo kalbėjo ir Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, tačiau pridūrė, kad dialogo su Baltarusija nebuvimas neatitinka mūsų nacionalinio intereso.
Turėjo kelias žinutes
A.Skaisgirytė pasakojo, kad prezidentas susikvietė visų atsakingų institucijų vadovus bei politinių partijų atstovus pasitarti aktualiausiais užsienio politikos klausimais, kurių svarbiausi – santykiai su Ukraina ir Baltarusija.
„Prezidentas turėjo keletą žinučių dėl Baltarusijos. Jis pakartojo, kad yra atviras dialogui, tačiau, žinoma, jis bus mezgamas neperžengiant tų raudonųjų linijų, o jos yra Astravo atominė elektrinė ir žmogaus teisės.
Kalbėdamas apie Ukrainą, besiruošdamas Lietuvos ir Ukrainos prezidentų tarybai, prezidentas norėjo išgirsti visų institucijų vadovų nuomones, kaip galima aktyvinti santykius su Ukraina ir kokiomis formomis galima paremti šią šalį“, – susitikimą komentavo prezidento patarėja užsienio politikos klausimais.
Anot jos, apsikeitimas nuomonėmis „tikrai buvo vaisingas“ ir tarp visų institucijų vadovų nebuvo „dramatinių nesutarimų užsienio politikos klausimais“.
Pasisakė apie rinkimus
Paklausta, kaip vertina rinkimus į parlamentą Baltarusijoje, A.Skaisgirytė juos įvardijo kaip nelaisvus.
Primename, kad parlamento rinkimuose Baltarusijos opozicijos atstovai neteko dviejų turėtų vietų, o visi 110 mandatų atiteko prezidentui Aliaksandrui Lukašenkai, kuris šaliai vadovauja jau ketvirtį amžiaus, lojaliems politikams.
Sekmadienį vykusius rinkimus stebėjusi Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO) užfiksavo „rimtus pamatinių teisių apribojimus“ ir „priespaudos atmosferą“, kurią patyrė politinė opozicija.
„ESBO stebėtojai vertino juos kaip nedemokratiškus ir pagal mūsų standartus tai nebuvo visiškai laisvi rinkimai. Tai buvo jau daugelį metų ir su šiais rinkimais situacija nepasikeitė“, – akcentavo ji.
Kaip įsivaizduoja dialogo tarp Baltarusijos ir Lietuvos stiprinimą?
„Jau šią savaitę atvažiuoja į Lietuvą Baltarusijos vicepremjeras (...) ir susitiks su Lietuvos premjeru. Turime daug temų, istorinių, ekonominių, kultūrinių – pačių įvairiausių temų“, – kalbėjo A.Skaisgirytė.
Primename, kad Baltarusijos vicepremjeras Igoris Petrišenko dalyvaus XIX a. sukilėlių vadų palaidojimo ceremonijoje.
„Baltarusijos vicepremjeras viešės Vilniuje vieną dieną, su juo susitiks Lietuvos premjeras, kaip ir priklausytų pagal rangą protokoliškai, o prezidentas su juo matysis laidotuvių metu“, – tvirtino A.Skaisgirytė.
„Žinoma, kad jie pasilabins, persimes keliais žodžiais. Tikrai nebus taip, kad prezidentas kažkaip vengtų“, – pridūrė ji.
Sieks vėlinti Astravo AE atidarymą
Savo ruožtu L.Linkevičius tikino, kad tokie susitikimai yra labai svarbūs pagrindinėms politinėms institucijoms siekiant išlikti viename informaciniame lauke. Jis taip pat kalbėjo apie santykius su Baltarusija bei prezidento įvardytas „raudonąsias linijas“.
„Dėl Baltarusijos praktiškai vyrauja toks mūsų bendras supratimas į tai, kas nekinta iš prieš tai buvusios situacijos, tai yra požiūris į Astravo atominę elektrinę. Vertinimai jos neigiami ir dedamos visos pastangos, kad ji kuo vėliau pradėtų veikti (...), nes pažeidžiami visi principai, kaip ji yra statoma.
Tačiau kinta požiūris į dialogą. Mes manome, kad nebuvimas dialogo neatitinka mūsų nacionalinio intereso“, – teigė L.Linkevičius, pridurdamas, kad bus kalbamasi „įvairiuose lygiuose“.
„Kaip žinia, elektrinė jau pastatyta, beliko atvežti kurą ir tai yra nepaneigiama. Be jokio abejonės, mūsų tikslas, kad sumažintume galima žalą Lietuvos žmonėms.
Norime, kad būtų įtrauktos, kaip įmanoma, tarptautinės institucijos, ir tie standartai, kurių reikia laikytis tarptautiniame lygmenyje, būtų paisomi“, – pabrėžė užsienio reikalų ministras.
Konservatoriai prieštarauja dialogui
Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Juozas Bernatonis sakė besitikintis, kad politikai prieš kitų metų Seimo rinkimus nekurs kampanijų, gąsdindančių žmones Astravo atomine elektrine. Pasak jo, tai būtų labai ciniška.
„Tikimės, kad partijos suras bendrą vardiklį, kaip galėtumėme su kaimynais bendrauti, nes nė viena izoliacija nėra davusi nieko gero, kaip ir šita besitęsianti Baltarusijos izoliacija“, – kalbėjo valdančiųjų „socialdarbiečių“ atstovas.
Tuo metu opoziciniai konservatoriai toliau prieštarauja, kad dialogas su Baltarusija vyktų, kol ji neužtikrins žmogaus teisių ir nepadarys Astravo jėgainės saugesne.
„Kaip aš suprantu, yra skirtinga prieiga. Viena vertus yra kalbėti ir turėti mintyje raudonas linijas, kita vertus, išstatyti raudonas linijas kaip sąlygą kalbėjimuisi“, – teigė parlamentarė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Kas dalyvavo?
Susitikime Prezidentūroje dalyvavo premjeras Saulius Skvernelis, Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.
Diskusijoje taip pat dalyvavo ir Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Juozas Bernatonis, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Dainius Gaižauskas bei kiti parlamentarai.
Lietuva yra viena didžiausių Ukrainos rėmėjų tarptautinėje bendruomenėje, skiria šaliai humanitarinę ir karinę paramą, rašo naujienų agentūra BNS.
G.Nausėdai tapus prezidentu, Lietuva ėmėsi atnaujinti dialogą su Baltarusija. Rugsėjį Niujorke susitiko Lietuvos ir Baltarusijos užsienio reikalų ministrai.
Opiausi klausimai šių šalių santykiuose susiję su Astrave statoma atomine elektrine.
