Neteisėtai nuteisti ir net įkalinti asmenys Lietuvoje labai retai sugeba prisiteisti iš valstybės jiems padarytą žalą.
Paprastai teismai tik konstatuoja, kad pareigūnai turėjo pagrindo kelti bylas ir suimti įtariamuosius.
Bet nušvito vilties žiburys, nes bent jau už administracinius pažeidimus be reikalo nubausti žmonės jau pradėjo prisiteisti pinigų.
Neseniai Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) paskelbė net du itin retai teismų praktikoje pasitaikančius sprendimus, pagal kuriuos valstybė turės atlyginti padarytą žalą.
Abu šiuos sprendimus priėmė teisėjų kolegijos, kurioms vadovavo LVAT pirmininkas Gintaras Kryževičius.
Blaivininkę palaikė girta
Kaunietei Gretai B., kuri buvo neteisingai apkaltinta, kad vairavo išgėrusi, Kauno policijos komisariatas privalės sumokėti 2 tūkstančius eurų. Beveik 3 tūkstančius eurų iš Vilniaus policijos komisariato gaus vilnietė Jelena S., kuri buvo kaltinama viešosios tvarkos pažeidimu.
Studentė Greta B. į kelių policijos patrulių nemalonę pakliuvo dar 2016 metų gegužę.
Tada ją sustabdę pareigūnai liepė papūsti į alkoholio matuoklį, kuris parodė 0,15 promilės girtumą.
Kadangi vairuotoja tuo metu dar neturėjo dvejų metų vairavimo stažo, patruliai ėmė pildyti administracinio teisės pažeidimo protokolą.
Merginą tokie alkoholio matuoklio rodmenys pribloškė – ji ne tik pati niekada nėra gėrusi alkoholio, bet ir aktyviai skatina kitus gyventi blaiviai.
Greta B. bandė paaiškinti, kad šios promilės galėjo atsirasti dėl to, kad ji neseniai naudojo dantų skalavimo skystį, ir paprašė, kad leisti papūsti dar kartą. Tačiau patruliai atsisakė įvykdyti šį prašymą.
Medikų duomenys – priešingi
Leisti antrą kartą pūsti patruliai atsisakė ir kai jų paprašė netrukus į įvykio vietą atvykęs merginos tėvas. Nors jis ir įrodinėjo, jog dukra visiškai negeria alkoholio, patruliai jo nenorėjo girdėti.
Tuomet tėvas dukterį įsodino į savo automobilį ir nuvežė į Kauno apskrities priklausomybės ligų centrą.
Medikų alkoholio matuoklis, kuriuo vairuotoja buvo patikrinta praėjus 57 minutėms po jos sustabdymo kelyje, parodė 0,00 promilių. Tokie pat rezultatai buvo gauti ir ištyrus merginos kraują.
Nutarė kovoti iki galo
Tačiau, atrodytų, nenuginčijama medikų išvada neįtikino policininkų. Jie jaunai vairuotojai paskyrė 260 eurų baudą.
Policininkai tvirtino, jog per 57 minutes alkoholis galėjo natūraliai pasišalinti iš organizmo. Be to, jie rėmėsi savo vidiniu įsitikinimu, kuris sakė, kad Greta B. buvo girta.
Nors merginai ir jos tėvui – žinomam Kauno verslininkui – 260 eurų bauda nebuvo nepakeliama, jie nusprendė ieškoti teisybės ir kreipėsi į advokato Mindaugo Vasiliausko kontorą.
„Mergina buvo priblokšta. Ją glumino ne pats faktas, kad buvo nubausta, bet tai, kad pareigūnai ją nubaudė už tai, su kuo pati aktyviai kovoja, – už girtavimą“, – pasakojo advokatas M.Vasiliauskas.
M.Vasiliauskas kartu su kita savo kontoros advokate Simona Balčiauskaite nusprendė kovoti iki galo.
Teismų nuomonės išsiskyrė
Bet teisybę pasiekti nebuvo lengva. Kauno apylinkės teismas advokatų parengtą skundą atmetė. Teisėjas rėmėsi Gretą B. sustabdžiusių patrulių vidiniu įsitikinimu, jog ji buvo girta.
Sprendimas buvo apskųstas Kauno apygardos teismui, jis 2016 metų lapkritį šią administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė. Kolegija konstatavo, kad negalima pasikliauti vien pareigūnų vidiniu įsitikinimu, kuris gali būti ir klaidingas.
Daugelis po tokio sprendimo būtų pasidžiaugę laimėjimu ir užmiršę nemalonią istoriją. Tačiau Gretai B. norėjosi, kad šis įvykis taptų pamoka ir neteisėtai ją nubaudusiems pareigūnams.
„Buvo akivaizdu, kad Gretą nubaudę pareigūnai dirbo aplaidžiai ir paviršutiniškai. Tad nors ir labai retai pavyksta iš valstybės prisiteisti žalą, įtikinome klientę, kad verta bandyti“, – sakė M.Vasiliauskas.
Tačiau praėjo beveik treji metai, kol pavyko pasiekti pergalę. Kauno apygardos administracinis teismas į prašymą dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų atlyginti moralinę žalą neatsižvelgė.
2017 metų rugsėjo 26 dienos sprendimu jis konstatavo, kad policijos pareigūnai griežtai laikėsi teisės aktų reikalavimų, todėl jokios žalos atlyginti nereikia.
Įsitikinimą reikia pagrįsti
Tik neseniai LVAT galutinai nutarė, kad Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas merginai turi ne tik atlyginti 1000 eurų bylinėjimosi išlaidas, bet ir padengti tokio pat dydžio patirtą moralinę žalą.
„Kauno policijos pareigūnai turėjo ištirti visas bylos aplinkybes, pagrįsti savo vidinį įsitikinimą visapusišku ir objektyviu bylos aplinkybių išnagrinėjimu – surinkti visus neabejotinus įrodymus, kurių nebūtų galima paneigti kitais duomenimis, kad pareiškėja vairavo automobilį turėdama 0,15 promilės neblaivumo laipsnį, tačiau to nepadarė“, – teigiama teismo sprendime.
Išvežė iš namo kiemo
Dar labiau savo biudžetą turės patuštinti Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas. Už tai, kad pareigūnai be pagrindo nubaudė Jeleną S., jie turės atlyginti 2500 eurų moralinę žalą bei beveik 500 eurų išlaidas advokatams.
Jelena S. buvo sulaikyta 2016 metų birželį, kai nuosavame name šventė sūnėno gimtadienį. Kai giminaičių ir šeimos draugų kompanija išėjo į lauką, prie kiemo privažiavo policijos automobilis.
Nieko nepaaiškinę pareigūnai liepė Jelenai S. važiuoti su jais. Į teritoriją įėję policininkai pargriovė moterį ant grindinio ir užsegė antrankius.
Nors šalia Jelenos S. buvusi jos motina prašė pareigūnų atlaisvinti dukters, kuri yra neįgali ir dėl stuburo traumos turi tik 55 proc. darbingumą, rankas, patruliai į tai nekreipė dėmesio.
Baudą panaikino teismas
Policininkai moterį nuvežė į komisariatą ir surašė administracinių teisės pažeidimų protokolą. Jame buvo nurodyta, kad Jelena S. stumdė pagal iškvietimą atvykusius pareigūnus, keikė juos necenzūriniais žodžiais, priešinosi sulaikoma. Moteris buvo nubausta pinigine bauda.
Tačiau 2016 metų spalį Vilniaus apylinkės teismas šią nuobaudą panaikino.
Patruliai veikė neteisėtai
Laimėjusi bylą teisme Jelena S. pateikė naują ieškinį dėl žalos atlyginimo. Ji teigė, kad kaimynų ir giminaičių akivaizdoje dėl neteisėtų policininkų veiksmų patyrė pažeminimą. Patirtą moralinę žalą ji įvertino 2500 eurų.
Ieškinys buvo visiškai patenkintas. LVAT nustatė, kad patruliai veikė neteisėtai. Jie Jelenai S. nepaaiškino, kodėl yra sulaikoma, neįspėjo, kad bus užsegti antrankiai.
Nagrinėjant bylą teisme taip pat nebuvo nustatyta, kodėl Jelena S. buvo sulaikyta ir kodėl reikėjo jai užsegti antrankius.
Priešingai – nebuvo jokių duomenų, kad ginčo metu Jelena S. būtų dariusi kokį nors pažeidimą ar kėlusi grėsmę.
Prisiteisti iš valstybės būdavo neįmanoma
Romualdas Mikliušas
Advokatas
„Mūsų advokatų kontora dar prieš 10 metų pabandė baudžiamosiose bylose išteisintiems klientams padėti prisiteisti patirtą žalą dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų. Iš pradžių tai sekėsi – pavykdavo išsikovoti solidžias sumas. Tačiau jau po metų teismų praktika netikėtai pasikeitė – buvo priteisiama vis mažesnio dydžio žala, o galiausiai žmogus nieko nebegaudavo. Teismai akcenduodavo, kad reikia džiaugtis ir tuo, kad teisiamasis buvo išteisintas.
Tad dabar mes net nebandome pradėti procesų dėl žalos atlyginimo, nes bylinėjimasis trunka 2–3 metus, o laimėti – faktiškai neįmanoma.
Tikiuosi, kad faktas, jog LVAT per savaitę priėmė net du sprendimus, pagal kuriuos valstybė turės atlyginti žalą, gali reikšti tam tikrą proveržį. Tai teikia vilties, kad ir mūsų teismai pasuks europietišku keliu.“
Nuteista vilniečių pora pamokė Lietuvą
Lietuvos teismai nepagrįstai atsisako kompensuoti žalą, kurią nukentėjusieji patiria dėl pareigūnų veiksmų. Tokią išvadą neseniai padarė Europos žmogaus teisių teismas (EŽTT), išnagrinėjęs vilniečių Editos ir Eriko Navickų skundą.
Strasbūro teismas pareiškė, kad Lietuva ne tik neužtikrino sutuoktiniams Navickams teisės į ilgalaikius pasimatymus įkalinimo įstaigose, bet ir nepagrįstai atsisakė už šį pažeidimą atlyginti pinigais.
Lietuvai nurodyta Navickams sumokėti beveik 2500 eurų.
Tai pirmas Navickų skundas, kurį išnagrinėjo EŽTT. Sutuoktiniai jų yra parengę ir daugiau – teisėsaugos pareigūnus kaltina įvairiais įstatymų pažeidimais.
