Jų teigimu, šiuo metu, vykstant kitų metų biudžeto dėlionei, Lietuvos politiką ištikęs lyderytės krachas, nes G.Nausėda vis dar nesugeba parodyti charakterio, premjeras Saulius Skvernelis serga, o valdančiųjų lyderis Ramūnas Karbauskis ir Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis jau kurį laiką užsiėmę tik tarpusavio peštynėmis.
Reitingai gerokai smuktelėjo
Nuo pat inauguracijos žaibiškai augęs prezidento G.Nausėdos reitingas laipkritį akimirksniu smuktelėjo žemyn. Dar spalį palankiai prezidentą vertino 82,5 respondentų, nepalankiai – vos 3,3 apklaustųjų. Tačiau lapkritį šie skaičiai gerokai pasikeitė – palankiai G.Nausėdą vertina 72,8 proc. respondentų, nepalankių vertinimų procentas išaugo iki 8,7.
Tokius duomenis parodė lapkričio 8-16 dienomis atlikta visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ apklausa. Centro vadovo, sociologo Vlado Gaidžio teigimu, toks reitingų krytis – visuomenės kirtis dėl prezidento kelionės pas dukrą į Pietų Korėją gaisro Alytuje metu.
„Jis važiavo į Japoniją, po to pas dukrą į Pietų Korėją, nors vyko gaisras. Tie dalykai buvo labai susieti. Žmogus buvo kitoje šalyje, atrodo, prie ko čia tas gaisras, bet psichologiškai tai susiję“, – portalui lrytas.lt sakė sociologas.
Priminė prezidentūros atvirumo siekį
Tokios pačios pozicijos laikėsi ir pirmadienį „Žinių radijuje“ kalbinti politologai ir politikos apžvalgininkai. Žurnalo „IQ“ apžvalgininkas Ramūnas Terleckas svarstė, kad tokių skandalo pasėkmių būtų išvengta, jei prezidentas būtų išstojęs ir viešai paaiškinęs savo poelgio priežastis ar atsiprašęs.
Jo manymu, apskritai apie viešai neskelbtą papildomą maršrutą į Pietų Korėją vizito Japonijoje metu G.Nausėdai trukdė pasakyti jo paties charakteris.
„Kas trukdė pasakyt? Turbūt charakteris. Tie reitingai turbūt nebūtų tiek kritę, jeigu būtų paaiškinimas, kodėl jis užsuko, kad tiesiog pasiilgo dukros, buvo galimybė aplankyti ir jis aplankė. Nežinau, kodėl slėpė. Atrodė vaikiškai. Jis turi 12 ar 14 žmonių, kurie pataria viešųjų ryšių klausimais, tai jie turėjo patarti.
Spėju, kad ten dirba tikrai profesionalūs žmonės, kurių prezidentas tiesiog nepaklausė ir galbūt net žiūrėdamas į savo reitingus šiek tiek susireikšmino. Negirdėjau kokio nors atsiprašymo ar paaiškinimo, kodėl jis taip padarė. Kartais valdžia ir aukšti reitingai susuka galvą ir elgiamasi ne taip, kaip derėtų elgtis valstybės prezidentui“, – sakė jis.
R.Terleckas pridūrė, kad visa ši istorija prezidentui turėtų tapti gera pamoka: „Ponas Nausėda šneka, kad jis mokosi politikos labai greitai, bet tikrai daro klaidų ir gal reikėtų stabtelėti ir pasižiūrėti, ką padarė per tas šimtą ir daugiau dienų ir kur padarė klaidas. Kai jis sako, kad prezidentūra bus atvira, tai norisi, kad ji būtų atvira ir kritikai.“
Pasigedo lyderystės
Politologas Alvydas Medalinskas svarstė, kad Japonijos ir Pietų Korėjos pavyzdys yra tik vienas iš veiksnių.
„Labai įdomu stebėti ir antrąjį veiksnį: mes Lietuvoje visą laiką kalbame, kad norime demokratijos ir teisingumo valstybėje. Šie dalykai yra, kai prezidentas nėra tas šeimininkas valstybėje, bet kuriuo atveju kertantis galvas ir darantis labai kategoriškus veiksmus.
Čia atėjo prezidentas, apie kurį jau ne kartą girdėjau: „Ai, minkštas“. Tai bus išbandymas ir mūsų visuomenei, kokio prezidento mes norime ir ką mes įsivaizduojame kaip gerą prezidentą“, – pabrėžė politologas.
Jis pridūrė, kad chaosas politikoje vyksta ir dėl to, kad G.Nausėdai esą trūksta lyderystės, kurios jis galėtų imtis matydamas, jog kiti šalies politiniai lyderiai dabar įklimpę į savas problemas.
„Lietuvos žmonės mato, kad Seimo dauguma yra pakankamai silpna ir tikisi stipresnio prezidento dalyvavimo. Aš pasiilgstu lyderystės, nes kol kas prezidentas yra atsitraukęs nuo visų reikalų iš esmės.
Premjeras serga (...) ir galbūt prezidentas turėjo perimti lyderystę, eiti į Seimą, iš tribūnos šnekėti ir įrodyti, kad jo siūlomos mokesčių pataisos yra labai svarbios ir jas reikia priimti.
Bet to nebuvo. Jis atsitraukė ir nežinau, kiek jis dar bus atsitraukęs. Jei taip ir toliau, tai tie reitingai ir toliau kris“, – prognozavo A.Medalinskas.
Medaus mėnuo baigėsi?
Su juo sutiko ir dienraščio „Lietuvos rytas“ žurnalistas Tadas Ignatavičius, akcentuodamas G.Nausėdos lyderystės šalyje trūkumą ne tik dėl S.Skvernelio ligos, bet ir dėl R.Karbauskio ir V.Pranckiečio nuolatiniu vienas kito vaikymusi, pamirštant šiuo metu svarbiausią – biudžeto – klausimą.
T.Ignatavičius G.Nausėdos reitingų pokytį įvardijo kaip jo medaus mėnesio pabaigą.
„Natūralu, kad medaus mėnuo pasibaigė (...) ir reitingai šiek tiek krenta. Vėliau gal jie vėl pakils ir šiek tiek išsilygins“, – situaciją komentavo jis.
