Apie tai „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Lietuva tiesiogiai“ Ignas Grinevičius kalbėjosi su premjero patarėju Skirmantu Malinausku bei Seimo opozicijos lyderiu Juliumi Sabatausku.
- Pone Malinauskai, Seime inicijuojama interpeliacija susisiekimo ministrui. Kokia Vyriausybės pozicija tuo klausimu?
- (S.Malinauskas) Vyriausybės pozicija bus labai aiški, kai ministras pirmininkas grįš į darbą ir ją įvardins. Vis tiek, ministrai yra pirmiausia ministro pirmininko komandos ir politinio pasitikėjimo žmonės. Taip pat yra labai svarbi ir šalies vadovo, prezidento G.Nausėdos pozicija. Akivaizdu, ministras pirmininkas yra įvardinęs, kad klaidų buvo padaryta, akivaizdu, kad ir politinės patirties – kalbant apie ministro poziciją, ne Seimo nario – ponui Narkevičiui trūksta. Aišku, dabar istorija gena istoriją ir atrodo, kad nuo visko – nuo žvejojimo įpročių iki asmeninių reikalų. Bet faktas, kad ministrui lengva nėra ir reikia kažkokių sprendimų ieškoti.
- G.Nausėda davė dvi savaites susitvarkyti ministrui, bet tos istorijos, kurios išlenda, yra senos. Kaip tai traktuoti?
- (S.Malinauskas) Pirmiausia reiktų galbūt ne į tas senas ar naujas istorijas pasižiūrėti, bet ministras turi labai aiškią atsakomybės sritį. Tai yra svarbi sritis ir tikriausiai pasižiūrėti, kaip sekasi tenai ir kokie yra rezultatai. Taip pat yra klausimai, susiję su skaidrumo problema ir t.t. Jeigu iškyla abejonių, visas jas reikia išsklaidyti.
Mes girdime tas visas temas, kuriose ir premjeras pradedamas linksniuoti – tai visus klausimus visuomenei reikia, be jokios abejonės, atsakyti. Turbūt pats sunkiausias, bent jau man taip atrodo iš šono žvelgiant, nes teko jau ne vienam ministrui palikti Vyriausybę – mes galim prisiminti Broniaus Markausko istoriją: politikui galima dirbti tol, kol jis turi visuomenės pasitikėjimą. Jeigu tą visuomenės pasitikėjimą išbarstai, vėliau priiminėti sprendimus yra labai sudėtinga. Klausimas, kokia yra J.Narkevičiaus situacija, kiek jis palaikymo turi arba gali susigrąžinti.
- Ar įmanoma per tą laiką, kurį dirba J.Narkevičius Susisiekimo ministerijoje, nuspręsti, kaip jis dirbo, ką padarė, išskyrus garsesnius valdybų atleidimo ar noro jas atleisti atvejus?
- (S.Malinauskas) Aš tik priminsiu tokią trumpą istoriją. Prisiekė Seimas, į kurį ateina daug naujų žmonių, galų gale ir prezidentas – kai prisiekė, mes visi kalbėjome apie 100 dienų terminą ir tada jau būtų galima pradėti kritikuoti. Šiuo atveju akivaizdu, kad nei tų 100 dienų neprireikė. Kritikos mastas didžiulis. Vėlgi, aš suprantu ministrą, galbūt patirties trūksta ir atrodo, kad visi prieš tave, kiekvienas žurnalistas yra prieš tave nusiteikęs ir t.t. Iš tikrųjų, jau turbūt tas sniego gniūžtės efektas atsiranda, nes toks jausmas, kad ministrui išskirtinis dėmesys. Bet kuriuo atveju, jam, kaip ministrui, svarbiausia visuomenei ir visiems parodyti, tai ką jis padarė savo darbais. Jeigu premjeras, taip pat ir prezidentas, turi priekaištų, o į priekaištus nebus atsakyta argumentuotais, aišku, bus kažkokie sprendimai.
- Pone Sabatauskai, laukiame Vyriausybės pozicijos, prezidentas ją turės artimiausiu metu. Ar įmanoma šį klausimą išspręsti Seime?
- (J.Sabatauskas) Jei Seime, tai reiškia pradėti interpeliacijos procesą ir jį realizuoti. Jį galima išspręsti ir kitaip – tą gali išspręsti pats ministras, premjeras. Pagaliau ir prezidentas gali tarti savo žodį. Nepaisant to, kaip sakė, ar ten 100 dienų – vis tik rudens sesija jau vyksta, trečias mėnuo baigiasi. Jau tikrai daugiau praėjo nei 100 dienų. Iš kitos pusės, tos istorijos yra senos, bet iš dalies tai yra ir sprendimai, kurie priimti dabar, šį rudenį – spalio 30 d. Vyriausybės sprendimas dėl automobilių kelių rezervo skirstymo. Iš kitos pusės – tęstinės istorijos dėl nuosavo buto Vilniuje nuomos, kuris vyksta visus metus. Jis įsigytas prieš pora metų. Istorijos ir senos, ir tęstinės, ir naujos, tarkime, turint omenyje kelionę į egzotišką pietų šalį, kur buvo apmokėta vėl ne iš ministro kišenės, o iš pavaldžių įmonių sąskaitų.
- Turint omenyje tai, kad lenkų balsai yra brangūs – tapo aišku koalicijos plėtimo ar performavimo laikotarpiu – ir šiaip gyvename ne klestinčio parlamento laikais, ar dar labiau gali destabilizuoti parlamentą ši situacija?
- (J.Sabatauskas) Jeigu ta koalicijos partnerė Lenkų rinkimų akcija - Krikščioniškų šeimų sąjunga yra rimta politinė jėga, turbūt nesibaigia jų sąrašas galinčių tapti ministrais vien Seimo nariais. Gali būti ir ne Seimo nariai, pagaliau, frakcijoje yra ne vienas Seimo narys. Nors, tiesą sakant, ir šiandien dar vieno nario istorija išlindo. Seimo nario sūnus bėgo nuo žiniasklaidos, padarė avariją padarymas ir žalą valstybei, nes buvo sulaužytas atitvaras. Šioje situacijoje, manau, galima surasti ir kitą ministrą, nebent būtų užsispirta ir tiesiog griežtai pasakyta: arba jūs neliečiate ministro, jis lieka dirbti toliau, nesvarbu, kiek klaidų bedarytų ir pakišinėtų premjerą. Atvirkščiai, man atrodo, reikia gelbėti ministeriją nuo pono Narkevičiaus. Ir, ko gero, Vyriausybę nuo pono Narkevičiaus reikia gelbėti. Todėl šitą situaciją reikia spręsti neatidėliotinai.
- Pone Malinauskai, kiek J.Narkevičiaus asmenybės susisiekimo ministro poste klausimas yra koalicijos klausimas?
- (S.Malinauskas) Mes pakankamai atvirai esame įvardinę, kad šiandien klausimas dėl ministro keitimo keltų klausimą dėl visos koalicijos ateities. Tą yra įvardinęs ir pats premjeras. Yra keletas aspektų. Vienas jų – tikrai yra ypatingai sudėtingas laikas, mes matome medikus, mokytojus, ugniagesius, su traktoriais važiuoja ūkininkai, šiandien prie Vyriausybės susirinko dėstytojai, juda vežėjai. Tai biudžeto priėmimo laikas, į kurį tikrai reikia labai rimtai pasižiūrėti. Tos trys savaitės bus labai įtemptos.
Aš įsivaizduoju, kad jeigu dabar kiltų nauji klausimai dėl to, ar egzistuoja koalicija, ar ne, ar Vyriausybė gali turėti paramą Seime – jie jau dabar yra darbotvarkėje. Tai dar labiau kaitinti situacijos nesinorėtų. Kitas dalykas, sutinku, kalbant apie politiką – politikai vakuume neveikia. Turbūt reikia labai aiškiai žiūrėti, kai vienus ar kitus sprendimus tavo rinkėjai vertina. Lietuvos lenkų rinkimų akcija, nors tai yra politinė jėga, kuri turi savo aiškų, koncentruotą rinkėją – buvo kalbų apie Vilniaus rajoną, dėl tam tikrų kitų sprendimų – ji ir koncentruojasi labiau į savo rinkėją ir tai yra labiausiai rūpimas klausimas.
Aš nežinau, kiek tam rinkėjui yra labai svarbu. Bet kai kalbi apie Vyriausybę, ji turi koncentruotis į visos Lietuvos žmones ir jeigu matosi, kad yra žala Vyriausybei daroma, ją reikia tiesiog mažinti. Šiandien, bent jau mano asmenine nuomone, la Vyriausybės reputacijai daroma žala. Kai G.Nausėda kalba, kad tai yra prasčiausiai vertinamas ministras, aš tikrai nežinau, kokia bus premjero pozicija, jis ją suformuluos ir išsakys pats, bet aš linkęs pritarti, kad šiuo atveju pasikeitimų turi būti, nes kitaip rezultatai bus prasti.
- Ar tai reiškia, kad, viena vertus, J.Narkevičius pakišo premjerą, kai jo vadovavimo metu buvo priimtas sprendimas dėl Vilniaus rajono? Ar mes galime taip formuluoti?
- (S.Malinauskas) Aš nežinau, pakišo ar nepakišo, aš žinau tik vieną dalyką, kad Saulius Skvernelis prieš metus už savo pinigus, su savo kaimynais išsiasfaltavo savo kelio dalį. Dabar yra priimtas sprendimas – taip, ten intensyvus kelias, gyvena labai daug šeimų – tiesiog tų argumentų yra milijonas.
Bet dabar ateina naujas sprendimas, tą sprendimą galima aiškinti, jeigu ten iš tikrųjų yra akivaizdu, kad ten prioritetinis kelias, tai premjeras nusišalins nuo balsavimo ir mes pateiktume visus argumentus. Bet premjeras nežinojo, kad tie pinigai nukeliaus būtent šiam projektui. Šiandien akivaizdu, kad kelias yra toks dalykas, kurio niekaip nenuslėpsi, dirba technika, visi mato ir t.t. Akivaizdu, kad mes šiandien aiškinamės dėl elementarių klaidų, laiku į tuos dalykus nebuvo sureaguota. Aš nežinau, ar tai „pakišimas“.
Man kartais atrodo, kad galbūt norima įsiteikti arba, atrodo, kad čia bus labai didelis pliusas, jeigu skirsi vienus ar kitus pinigus. Aš negaliu teigti, kad šiuo atveju taip buvo. Šiuo atveju Vilniaus rajono savivaldybė turėtų tuos dalykus paaiškinti. Aš galiu tik teigti, kad žala padaryta didelė. Visi laukia ministro pirmininko paaiškinimo ir jis bus – ir atsakymai bus, bet žala jau dabar padaryta didžiulė.
- Ar tai yra minusas ministrui?
- (S.Malinauskas) Be abejo, tai visai Vyriausybei – mes tą minusą labai greitai pamatysime, kalbant apie pasitikėjimą. Bet ministrui tai elementarus signalas, kad yra problemų. Ir tai ne pirma problema – aš tiesiog bijau, bet gali būtiir ne paskutinė. Tai kažkuriuo metu nuo problemų reikia pereiti prie sprendimų arba tų problemų pasidarys labai daug.
- (J.Sabatauskas) Toks įspūdis, kad kuo ilgiau J.Narkevičius bus ministru, tuo daugiau klaidų bus. Arba išlįs senos klaidos, į kurias reikės reaguoti. Situacija gali dar įkaisti. Sprendimų reikia greitų ir kardinalių. Priešingu atveju, užtempus, kiekvieną kartą kai užtempiama, nereaguojama, po to žymiai sunkiau ją išspręsti.
- Pone Malinauskai, pripažinote, kad tai gali tapti ir koalicijos klausimu. Ar yra galimas kompromisas J.Narkevičiaus asmenybės atžvilgiu, turint omenyje faktą, kad gyvename biudžeto priėmimo įkarštyje ir yra spaudimo ne tik dėl ministro, bet ir biudžeto eilučių mokytojams, žemdirbių apmokestinimo ir panašių dalykų?
(S.Malinauskas) Vienas dalykas, yra labai svarbuu,| kad Seime pakaktų balsų priimti biudžetą. Jis dabar yra grįžęs į Vyriausybę, tikrai nebepradėsime didžiulės temos, apie ją jau kalbama, kaip surasti pinigų, kai ištrumpinta tiek daug pajamų eilučių. Čia Lenkų rinkimų akcijos balsai yra svarbūs. Antras dalykas, šiuo metu veikia koalicinė Vyriausybė, yra du Lenkų rinkimų akcijos deleguoti ministrai ir jeigu matėte p. Tomaševskio pareiškimus, tai jis pakankamai aktyviai gina ir formuoja poziciją, kad p. Narkevičius dirba labai gerai.
Čia jau klausimas Lenkų rinkimų akcijai, takoskyros yra įmanomos. Ministras pirmininkas yra atsakingas už visą Vyriausybę, visą komandą ir tie sprendimai nėra ypatingai lengvi. Dabar jau būtų naivu sakyti, kad ministras dirba labai gerai, visuomenei jokių klausimų nekyla – taip, kaip tai yra formuluojama galbūt iš šios politinės jėgos lyderio lūpų. Aš dalinuosi savo nuomone, bet tiek, kiek matėme ministrų kaitų, manau, kad ši situacija yra pakankamai rimta. Lyginant su B.Markausku ar kitais pasikeitusiais ministrais, ji yra ne mažiau rimta.
- Ar pastarąjį kartą formuojant ministrų kabinetą J.Narkevičiaus asmenybė buvo svarbi iš Lenkų rinkimų akcijos pusės?
- (S.Malinauskas) Aš vėl esu tas žmogus, kuris matyt per daug pasako, bet akivaizdu, kad pirmą kartą formuojant ministrų kabinetą, buvo kalbėta apie tai, kad p. Narkevičius galėtų būti vidaus reikalų ministras, o p. Kondratovičius galėtų būti susisiekimo ministras. Vėliau viskas keitėsi.
- Bet J.Narkevičius vis tiek liko.
- (S.Malinauskas) Akivaizdu, kad jis turi savo politinės jėgos, ypač lyderio palaikymą. Niekam abejonių nekyla – ir ministrui pirmininkui taikytis teks. O antras dalykas, kadangi mes kalbame apie tokias sudėtingas sritis – Susisiekimo ministerija yra sudėtinga, tai čia, aišku, jau prasideda klausimai, kiek ministras yra pajėgus suvaldyti situaciją.
Tiek dėl kompetencijos, tiek dėl turimos komandos, gebėjimo suprasti, kur galbūt jam koją bandoma pakišti. Iš pradžių atrodė, kad galbūt ateina ministras į ministeriją, kur nepalankiai žiūri, kažkokių klaidų buvo, į tą Abu Dabį išvažiavo, nors ten galima įvairiai vertinti – tokios kelionės kartais įvyksta ir kiti ministrai išvažiuoja. Bet dabar tai susidėjo į tam tikrą didžiulę krūvą ir ta krūva ima darytis tokia didelė, kad nebesimato pačio ministro, tik tos problemos.
- Pone Sabatauskai, tarkime, kad J.Narkevičiaus klausimas ir tampa tuo klausimu, ar Lenkų rinkimų akcija lieka koalicijoje ir biudžeto priėmimo kontekste Seimas pabyra, valdančioji dauguma taip pat. Kaip elgiasi opozicija tokiu atveju?
- (J.Sabatauskas) Visų pirma priklausys nuo Vyriausybės. Dabar grąžintas biudžetas į Vyriausybę. Teisingai ponas Skirmantas pasakė, tai ir mokytojų, ir dėstytojų, medikų, ugniagesių ir kitų biudžetinių įstaigų finansavimo klausimas. Jeigu skaičiuotume, kiek trūksta tiems pažadams įgyvendinti, kurie ne šiaip sau buvo pažadai, o raštu pasirašyti sutartyse, tai tam reikia ne tiek ir daug – apie 80 mln. eurų. Jeigu Vyriausybė randa tuos pinigus, tai gali būti, kad tą biudžetą palaikys ne vien tik koalicijos partijos.
Tik tam reikia Vyriausybėje per tas tris savaites – dabar lieka dvi, kada grįžta į antrą svarstymą gruodžio 10 d. – surasti tas galimybes. Iš kitos pusės, jeigu Lenkų rinkimų akcija užsispirs dėl J.Narkevičiaus, gali pradėti šantažuoti koaliciją ir tą pačią Vyriausybę, kad jie tada nepalaikys biudžeto. Skaičiuojant balsus kiekvienas balsas šiuo atveju turbūt svarbus. Bet čia jau yra tiek politinės kultūros klausimas, tiek išminties. Ir mes pamatysime, kas tos išminties ir kultūros turi.
- Dirbti Seime reikės ir po biudžeto priėmimo. Galbūt už biudžetą balsuos ir dar kas nors, ne tik valdančiosios daugumos atstovai, bet jeigu lenkai sugriauna valdančiąją daugumą, ar opozicija yra numačiusi kokių nors žingsnių?
- (J.Sabatauskas) Jeigu lenkai sugriauna valdančiąją daugumą, tai čia pirmiausia turėtų būti kamuolys jau ne opozicijos pusėje, o valdančiosios daugumos pusėje, ką jie toliau ruošiasi daryti. Ar jie toliau norės dirbti mažumos Vyriausybės sąlygomis – mes tokią esame turėję, tada atitinkami susitarimai dėl svarbiausių strateginių klausimų yra valstybėje. Iš kitos pusės, ar ruošiasi formuoti kitą koaliciją. Čia dar reikia palaukti, dar anksti sakyti, ką opozicija turės daryti, nes pirmiausia visada klausimas yra pozicijos. Ir mes visą pavasarį esam girdėję, po prezidento, Europos Parlamento rinkimų, kad štai opozicija nenori imtis atsakomybės. Pirmiausia, niekas tos atsakomybės iš koalicijos neišsižadėjo – tam yra klasikiniai metodai. Jūs puikiai žinote, tada atsistatydina Vyriausybė ir formuojame naują Vyriausybę. Ar to reikia, likus nepilniems metams iki Seimo rinkimų, tai klausimas.
- Pone Malinauskai, kiek patogu būtų Vyriausybei, valdančiajai daugumai, jeigu prezidentas būtų labai aktyvus šiuo klausimus ir tiesiog reikalautų išspręsti J.Narkevičiaus asmenybės klausimą?
- (S.Malinauskas) Dabar tokių daug atsirado priekaištų prezidentui, reitingas krenta ir t.t. Pirmas dalykas, prezidento reitingas ir krenta dėl to, kad jis yra aktyvus ir tai yra labai gerai. Jis aktyvus su savo mokestiniais siūlymais, įstatymų iniciatyvomis. Jeigu dabar prezidentas matytų tik savo reitingo klausimą, be jokios abejonės nepopuliarų ministrą jis tiesiog pareikalautų nuimti, savo poziciją išsakytų.
Beje, priminsiu, kad buvo tokių situacijų, kai nepopuliarūs ministrai prie Dalios Grybauskaitės ir dirbdavo toliau po to, bet sulaukdavo rimtų priekaištų. Dabar kur yra galvos skausmas prezidentui – reikia užtikrinti stabilumą šalyje, nes jeigu byra Vyriausybė ar turime rimtą suirutę, tai klausimas rimtų klausimų atsidaro – ir biudžeto klausimai, kas būtų toliau su Vyriausybe, kaip ją reikėtų toliau formuoti, kas imtųsi lyderystės.
Aš nekalbu apie tai, kad Vyriausybė gali griūti. Mes šiuo metu kalbame, kad problemų yra, tas problemas reikia spręsti. Ir kai kurios problemos tampa tokios aštrios, kad jos užgožia visa kita. Aš bent jau manau, kad šiuo metu didžiausia problema yra: kaip padaryti taip, kad visi Lietuvos žmonės gerai gyventų kitais metais. Bet mes aptarinėjame ir šiandien per visas laidas tenka vaikščioti ir aptarinėti vieną ar kitą ministrą ar sprendimą, kas, aišku, labai nedžiugina.
„Lietuva tiesiogiai“ - nuo antradienio iki ketvirtadienio 16.30 ir 20.30 val. per „Lietuvos ryto“ TV.
