Pirmiausia J.Narkevičiui davė dvi savaites išsikuopti tai, ką yra pridirbęs, dar vakar žadėjo laukti, kol į darbą sugrįš premjeras Saulius Skvernelis, ir ragino nekelti įtampos, bet staiga apsigalvojo ir paskelbė, jog ministras turi nedelsiant trauktis. Tokius viražus atliko G.Nausėda ir jo komanda.
Nuo vėžio besigydantis S.Skvernelis, kuris nedirba jau antra savaitė, atsitvėrė tylos siena, tepranešęs, jog viską spręs tik grįžęs į darbo vietą. Bet kada tai bus – dar neaišku.
Užtat nieko nelaukdami valdantieji – valstiečių ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) vadovai Ramūnas Karbauskis bei Valdemaras Tomaševskis pareiškė, jog J.Narkevičius liks poste.
Pats ministras irgi patvirtino ten liekantis.
Kas laimės šią prezidentui pirmąją, bet politiškai itin svarbią kaktomušą – nežinia.
Po raminimų driokstelėjo
Pastarosiomis dienomis viešumoje pilantis vis naujoms istorijoms, kuriose J.Narkevičius atrodė nekaip, daugelio politikų akys ėmė krypti į prezidentą.
Praėjusią savaitę G.Nausėda paskelbė, jog ministrui dar suteikia pasitikėjimo kreditą, kuris galios dvi savaites, užvakar šalies vadovas kalbėjo griežčiau, o vakar iš Prezidentūros jau pasipylė griausmai, tiesa, ne iškart.
„Prezidentas ministrams kelia pačius aukščiausius reputacijos ir profesionalumo reikalavimus. Nenoriu užbėgti įvykiams už akių, bet prezidentas tikrai artimiausiu metu pateiks savo vertinimą šio ministro atžvilgiu“, – ketvirtadienio rytą LRT radijui kalbėjo šalies vadovo vyriausiasis patarėjas vidaus politikos klausimais Povilas Mačiulis.
Patarėjas atmetė G.Nausėdos atžvilgiu nuskambančią kritiką, jog dėl J.Narkevičiaus elgiamasi pernelyg neryžtingai: „Galbūt tas, kas taip sako, nori kraujo čia ir dabar.
Prezidentas nuo pat savo kadencijos pradžios, taip pat rinkimų kampanijos metu sakė, kad spręs ir savo veiklą grįs dialogo principu. Tad išvadų daryti vienais ar kitais klausimais spontaniškai negalima – tikrai reikia viską įvertinti.“
Bet po šių patikinimų nepraėjus nė porai valandų pasklido žinia, jog vėjai S.Daukanto aikštėje staiga smarkiai keičiasi – tas pats P.Mačiulis rengia spaudos konferenciją, kurioje kalbės apie J.Narkevičių. Ji buvo labai aiški, apie jokius dialogus jau buvo nekalbama.
„Per savaitę problemos tik pagilėjo, o visuomenėje klausimų tik padaugėjo. Tai ne tik asmeninės ministro problemos. Nesibaigiantys klausimai trukdo ne tik susisiekimo sektoriui, bet ir visos Vyriausybės veiklai. Tai mažina žmonių pasitikėjimą valdžios institucijomis.
Prezidentas nebegali pasitikėti šiuo ministru ir mano, kad jis privalo trauktis iš einamų pareigų. Ministras savo sprendimais parodė, kad jo veiklos ir darbo kultūra yra netinkama šioms atsakingoms pareigoms.
Prezidentas tikisi, jog valdančiajai koalicijai užteks sveiko proto, kad valstybė netaptų vieno netinkamai dirbančio ministro įkaite“, – G.Nausėdos nuomonę perdavė P.Mačiulis.
Baiminosi naujų strėlių
Kodėl taip greitai pasikeitė Prezidentūros pozicija? Tokį klausimą pateikti verčia ir tai, kad reikalavimas, jog premjeras nedelsdamas atleistų ministrą, yra beveik neįgyvendinamas. Juk laikinąjį nedarbingumą turintis Vyriausybės vadovas to padaryti negali.
Ar G.Nausėda norėjo pasakyti, kad S.Skvernelis tiesiai iš ligos patalo privalo pranešti, jog atstatydins ministrą, kitaip turi pasitraukti pats?
Kad ir kaip būtų, atrodo, kad staigų Prezidentūros viražą nulėmė baimė sulaukti naujų kritikos strėlių dėl G.Nausėdos neryžtingumo, kai P.Mačiulis rytą pareiškė, jog dėl J.Narkevičiaus spontaniškai nebus veikiama.
Po šių patarėjo svarstymų kai kurie žinomi žurnalistai socialiniame tinkle „Facebook“ ėmė piktintis prezidento neryžtingumu ir žadėjo aštriai jį kritikuoti tos pačios dienos aktualijų laidose. O po tokių žiniasklaidos atstovų pagrasinimų iš Prezidentūros pasigirdo: J.Narkevičius turi trauktis.
Užbėgo premjerui už akių?
Kaip dabar pasielgs premjeras? Politikos užkulisiuose sklando įvairios prognozės apie galimus jo veiksmus.
Vieni politikai teigia, jog S.Skvernelis gali paaukoti J.Narkevičių, o kiti mano, kad premjeras nenorės nusileisti nei opozicijai, nei prezidentui norėdamas parodyti, jog Vyriausybės darže jis yra šeimininkas.
Be to, balsuojant Seime dėl biudžeto LLRA-KŠS balsai yra itin svarbūs, o netekusi tokiai svarbiai Susisiekimo ministerijai vadovaujančio saviškio ši partija gali keršyti.
Gali būti, jog R.Karbauskis su V.Tomaševskiu irgi nežino, kaip pasielgs S.Skvernelis, todėl jie suskubo pareikšti, kad J.Narkevičius neturi trauktis. Tokiu būdu premjeras buvo įstatytas į tam tikrus politinius rėmus.
„Mes net mintyse nesvarstome, tam nėra reikalo. Koalicija dirba sklandžiai ir dirbs“, – Eltai apie galimą ministro pasitraukimą pareiškė V.Tomaševskis.
Pasak politiko, padėtį valdo ir premjeras, ir visa valdančioji koalicija, ji nepaiso ažiotažo, kurį kelia šešėlinės jėgos, verslo struktūros ir opozicija, norinčios bet kokia kaina nuversti J.Narkevičių.
LLRA-KŠS lyderis itin pabrėžė, kad premjeras esą visiškai pasitiki ministru.
G.Nausėdai prikišo nepatyrimą
R.Karbauskis irgi tvirtino, jog sprendimus dėl ministro likimo priims premjeras.
„Reaguojame su apgailestavimu, kad prezidentas pasidavė konservatorių, opozicijos bandymui diskredituoti ministrą.
Bandymui, kuris buvo organizuotas, kuris buvo planuotas ir kuriame nėra jokio realaus pagrindo abejoti ministro kompetencija.
Prezidentas tikriausiai savo praktikoje pirmą sykį susiduria su tokia situacija. Jeigu jis būtų prezidentu ilgesnį laiką, jis būtų supratęs, kad čia dabar nieko naujo nevyksta – tai sistemiška, planuojama.
Paaiškinimas yra akivaizdus – J.Narkevičių sąmoningai bando išstumti iš tos ministerijos, tikėdamiesi, kad į ją ateis kas nors, kas nedrįs kelti klausimų dėl buvusio ministro Roko Masiulio sprendimų, dėl to, kas ten yra pridirbta per ilgus metus“, – dėstė valstiečių vedlys.
„Socialdarbiečių“ vadovas Gediminas Kirkilas vakar irgi kalbėjo, jog taikomasi ne tik į susisiekimo ministrą, bet ir į visą valdančiąją daugumą siekiant atplėšti LLRA-KŠS ir ją sugriauti prieš biudžeto priėmimą.
Pavadino didesniu žaidimu
Valdančiosios daugumos lyderių paramos sulaukęs J.Narkevičius dalyvaudamas lrytas.tv laidoje „Ne spaudai“ irgi pareiškė, kad atsistatydinimo pareiškimo rašyti neskubės.
– Turbūt niekas netiki ir jūs gal neneigsite, kad nesate be nuodėmės? Bet iš tiesų matome nuožmų puolimą. Galite pateikti savo versiją: kas, jūsų galva, vyksta?
– Man šį klausimą užduoda ir mano šeima, kuri taip pat yra paliesta.
Dabar suprantu, kad kai kurių dalykų galbūt nereikėjo daryti, kai ką reikėjo anksčiau atlikti.
– Pavyzdžiui?
– Tarkime, Seimo bendrabučio jau anksčiau planavau atsisakyti. Faktiškai aš juo nesinaudojau, dukra – irgi.
Formaliai mes tokią teisę turėjome – sutartyje buvo numatyta, kad ten galėjo gyventi ir šeimos nariai. Bet šią temą norėčiau uždaryti, nes aš to būsto jau atsisakiau. Taip, tai gal buvo klaida. Bet juk skandalas kilo po mano išvykos į Abu Dabį.
– Ar ta išvyka nebuvo irgi klaida?
– Aš manau, man reikėjo ten važiuoti. Tai leido susitikti su šios šalies ministru ir su šeichu, aptarti tiesioginio skrydžio į Vilnių galimybę.
Visiems užkliuvo vakarienė, bet iki tol nebuvo aiškios tvarkos dėl jos apmokėjimo. Dabar nustatyta tvarka, kaip naudojamos lėšos reprezentacijai.
Bet manau, kad puolimo priežastis – ne ši konferencija. Šurmulys kilo, kai atleidau Lietuvos pašto valdybą.
Su ja iš pradžių buvo kalbama, kad įmonė turėtų atsižvelgti į paprastų žmonių lūkesčius. Buvo išsakytas pageidavimas, kad įmonė išsaugotų pastatus.
– Norite pasakyti, kad jūsų puolimas prasidėjo dėl to, jog kažką pajudinote?
– Vienareikšmiškai. Viešas neigiamas nuomonės formavimas prasidėjo po Lietuvos pašto valdybos atleidimo.
Beje, nuo trečiadienio jau veikia nauja valdyba. Nė vienos dienos įmonė nebuvo likusi be valdybos, nors sakoma kitaip.
– Vis dėlto kas ir kodėl jus krapšto iš posto?
– Aišku, aš stebėjau, kaip vyksta viešieji pirkimai, ypač kelių tiesimo srityje.
Mačiau, kad vėluoja projektai, pradėjau aiškintis, kodėl. Laikausi pozicijos, kad viešieji pirkimai turi vykti skaidriai, bet viską reikia sudėlioti taip, kad Lietuvos verslas, konkuruodamas tarpusavyje, vis dėlto galėtų juose dalyvauti aktyviau.
Negali būti taip, kad liktų tiek nepanaudotų lėšų ir taip smarkiai būtų atsiliekama nuo planų.
Man taip pat kilo klausimų dėl geležinkelių elektrifikavimo rangovo konkurso, kurį skelbė „Lietuvos geležinkeliai“. Pradėjau aiškintis, kodėl trys ruožai buvo sujungti į vieną.
Paaiškėjo, kad konkursą laimėjusi bendrovė (Ispanijos infrastruktūros statybos grupei „Elecnor“ priklausančios įmonės. – Red.) šiuos darbus turi atlikti už 363 mln. eurų, nors pradinė objekto kaina buvo numatyta 130 mln. eurų mažesnė.
Be to, ir antroje vietoje konkurse likusi įmonė šiuos darbus siūlė atlikti pigiau – už 323 mln. eurų.
Aš nesikišu į viešųjų pirkimų procesą, bet neslėpsiu – tam tikrą informaciją perdaviau Finansinių nusikaltimų tyrimo ir Specialiųjų tyrimų tarnybų vadovams.
– Bet labiausiai jus dabar žemyn tempianti istorija yra prieštaringai vertinamas gatvės, kurioje gyvena premjeras, asfaltavimas. Kokia jūsų pozicija?
– Nemanau, kad tai yra tempimas žemyn. Iki šiol ministerijoje nebuvo nustatyta tvarkos, kaip dalijamas asfaltavimui skirtų lėšų rezervas.
Dabar tokia tvarka patvirtinta, ir tai rodo, kad aš siekiau daugiau skaidrumo šioje srityje konkrečiais sprendimais, o ne tik žodžiais.
O sprendimus dėl konkrečių gatvių asfaltavimo priima ne ministerija.
Vyriausybė sprendžia, ar skirti savivaldybei lėšų, o dėl konkrečių gatvių sprendimus priima savivaldybės taryba.
Kiek man žinoma, Vilniaus rajono tarybos sprendimas buvo priimtas vienbalsiai, jos reikėtų ir klausti, kodėl pasirinkta ši gatvė, o ne kuri nors kita.
– Ar turėjote galimybę jums nepasitikėjimą pareiškusiam G.Nausėdai paaiškinti visas šias aplinkybes?
– Su prezidentu turėjau tik vieną pokalbį prieš mane skiriant į šias pareigas. Nevertinsiu ir neatsakinėsiu į klausimą, ar galėjau būti pakviestas į Prezidentūrą ir išklausytas.
– V.Tomaševskis ir R.Karbauskis pasakė, kad nemato pagrindo jums trauktis, ir, atrodo, laukia kaktomuša. Kokia galima išeitis?
– Aš nuo pat pradžių kalbėjau, kad ministro posto nesiekiau – dėl jo tik daugiau rūpesčių nei malonumo.
Nesu įsikibęs į šį postą, bet mane į šias pareigas delegavo partija, o koalicija ir premjeras pritarė. Taigi nepasitaręs su jais visais aš nepriimsiu vienasmenio sprendimo.
– O koks gali būti valdančiosios koalicijos likimas, jeigu premjeras, kad ir bandydamas apsaugoti save, vis dėlto nuspręstų, jog jūs turite trauktis? Kokia tikimybė, kad LLRA-KŠS trauktųsi iš koalicijos ir iškiltų grėsmė biudžeto priėmimui?
– Nenorėčiau to vertinti, kad partija nebūtų priklausoma nuo manęs. Bet esu komandos žmogus ir sprendimus priimsiu tik pasitaręs su ja.
Tik aš manau, kad ne J.Narkevičius yra taikiklyje, taikinys yra didesnis.
Dabar prasidėjo ne tik mano, bet ir kitų Lenkų rinkimų akcijos atstovų medžioklė – siekiama mus išmušti iš koalicijos, kad ji susvyruotų ir kad nebūtų patvirtintas biudžetas. Galbūt ir dėl to, kad vyktų išankstiniai rinkimai.
Norima sukelti kuo daugiau chaoso, kurio norėdami išvengti vasarą mes prisijungėme prie valdančiosios daugumos. Tai – daug didesnio žaidimo dalis nei vieno ministro asmenybė.
