Šis ambasadoriaus Ankaroje Audriaus Brūzgos ir Turkijos URM atstovės Aylin Tashan susitikimas vyko antroje lapkričio pusėje, BNS antradienį patvirtino Lietuvos užsienio reikalų ministerija.
„Viena iš susitikimo temų buvo šalių požiūris į 1915 metų įvykius, kuriuos dalis tarptautinės bendruomenės vertina kaip Turkijos vykdytą armėnų genocidą“, – teigiama ministerijos atsakyme.
Anot Lietuvos URM, susitikimo metu nebuvo įteikta jokia nota.
Šis susitikimas įvyko po lapkričio 14 dieną naujienų portale delfi.lt paskelbto interviu, kur G. Nausėda atsakė į žurnalisto klausimą: „Turkija – NATO sąjungininkė, įvykdžiusi armėnų genocidą, kurį, beje, pripažino ir Lietuva, ir visai neseniai – JAV Kongresas. Turkija genocido fakto nepripažįsta. Ar jūs įsivaizduotumėte situaciją, kai NATO narė yra valstybė, nepripažįstanti Holokausto?“.
„Neįsivaizduočiau. Bet, nepaisant to, šiuo (armėnų genocido pripažinimo) klausimu vis dėlto galvočiau, kad tai – laiko klausimas, ir vieną gražią dieną tai atsitiks. Galbūt tai neįvyks labai greitai. Kad ir kaip būtų sudėtinga tikėtis, kad tai įvyks per artimiausius penkerius ar dešimt metų. Bet aš manau, kad pats faktas yra, ir vienaip ar kitaip jis bus pripažintas“, – atsakė Lietuvos prezidentas.
Lietuvos Seimas 2005 metais rezoliucijoje pripažino, kad Osmanų imperijoje Pirmojo pasaulinio karo metais buvo vykdytas „armėnų tautos genocidas“, tačiau pasaulio valstybių diplomatijos vadovai vengia šio griežtai Turkijos kritikuojamo termino.
Turkija atmeta genocido terminą argumentuodama, kad per konfliktą žuvo iki pusės milijono armėnų ir panašiai tiek pat turkų.
G.Nausėda ketina susitikti
Į NATO viršūnių susitikimą atvykęs prezidentas Gitanas Nausėda sako ketinantis susitikti su Turkijos vadovu Recepu Tayyipu Erdoganu, siekdamas jį įtikinti neblokuoti atnaujinto Baltijos šalių ir Lenkijos gynybos plano.
„Šiuo metu yra derinamos galimybės susitikimą surengti šiandien arba rytoj. Jeigu jis įvyks (...) vienas iš klausimų bus būtent gynybos plano patvirtinimas, pritarimas, nes mums tai yra labai svarbu“, – BNS antradienį sakė prezidentas.
„Kol jo nėra patvirtinto, jaučiame, kad darbas nėra padarytas iki galo“, – pridūrė G.Nausėda susitikime su Lietuvos žurnalistais Lietuvos ambasadoje Londone.
Turkija vienintelė iš NATO sąjungininkų atsisako patvirtinti Baltijos šalių gynybos planą, kol nebus sutarta, kaip patvirtinti panašų planą Turkijai.
Jame daugiausia ginčų kelia Turkijos siekis teroristinėmis grupėmis įvardyti šiaurės Sirijoje veikiančius kurdų kovotojus, kurie Vakaruose vertinami dėl kovos su „Islamo valstybės“ grupuote.
Gynybos planai gali būti patvirtinti ambasadorių lygiu, tačiau politiškai buvo sutarta sprendimo siekti iki viršūnių susitikimo – tokius lūkesčius išsakė ir Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.
G.Nausėda sakė, kad pagal naujausius susitarimus iki gruodžio 13 dienos pratęsta vadinamoji „tylos procedūra“, kurios metu sąjungininkai gali iškelti savo prieštaravimus.
„Tyla yra numatyta iki gruodžio 13 dienos, tačiau šitas klausimas gali būti pakoreguotas ir datos taip pat gali būti pakoreguotos“, – kalbėjo prezidentas.
Susitikimo išvakarėse JAV gynybos sekretorius Markas Esperis „Reuters“ agentūrai pareiškė, kad nepritars Turkijos reikalavimui kurdų grupuotę YPG įvardyti teroristine organizacija.
Savo ruožtu R.T.Erdoganas patvirtino, kad kurdų kovotojų nepripažinus teroristais jis „prieštaraus bet kokiems žingsniams“ Londono susitikime.
G.Nausėda sakė tikįs, kad pozicijas vis dėlto pavyks suartinti.
„Prieš visus renginius visi sako, kad nepasitrauks nuo savo pozicijos, bet dažniausiai po derybų būtent atsitinka kitaip. Kol kas vertinčiau tai, kaip tam tikrus pareiškimus, kurie vyksta prieš derybas, bet tai nereiškia, kad tie pareiškimai bus galutiniai ir neginčijami.
Mes esame suinteresuoti rasti sprendimą ir tikiuosi, kad tas sprendimas bus rastas“, – teigė šalies vadovas.
