Būtent šiuo metu gynybai ir saugumui nuo BVP skiriami 2 proc. leido Lietuvos vadovui trečiadienį sėsti prie bendro pietų stalo kartu su Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidentu Donaldu Trumpu. Tačiau, ekspertų teigimu, išlaidų gynybai didinimas toli gražu nėra prioritetas – per Lietuvą vilnijant streikų ir protestų bangoms, visų pirma, reikia spręsti visuomenėje egzistuojančias problemas.
Maža to, panašu, kad G.Nausėdos nuolat akcentuojama Rusijos grėsmė lieka svarbi Lietuvai, bet nebeatitinka tarptautinės sistemos realijų ir aktualijų.
Už 2 proc. gynybai – pietūs su D.Trumpu
Londone antradienį-trečiadienį vyksta jubiliejinis NATO narių vadovų susitikimas, skirtas 70-osioms aljanso įkūrimo metinėms. Trečiadienį 8 valstybių, kurios gynybai skiria sutartus 2 proc. nuo BVP, vadovus JAV prezidentas Donaldas Trumpas pakvietė atskirų pietų. Greta devintuko šalių – pietų iniciatorės JAV, Estijos, Graikijos, Latvijos, Lenkijos, Rumunijos, Bulgarijos ir Jungtinės Karalystės – atsidūrė ir Lietuvos vadovas.
G.Nausėda, savo ruožtu, vis dažniau kalba apie gynybai skiriamo biudžeto didinimą. Tokiais planais jis dalijasi tiek viešojoje erdvėje, tiek oficialiuose susitikimuose su NATO atstovais, pabrėždamas, kad iki 2030 metų mūsų šalis planuoja gynybai skirtas lėšas didinti iki 2,5 proc. nuo šalies BVP.
„Galima skirti pinigus arba gynybai, arba socialinėms reikmėms. Kuo daugiau skiri gynybai, tuo mažiau lieka socialinėms reikmėms. Galima šiek tiek didinti gynybai skiriamas lėšas, bet 2,5 proc. nuo BVP yra perdėm ambicinga ir nerealistiška“, – tikino politologas, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) docentas Kęstutis Girnius.
Pasak politologo, Lietuva turi labai daug visuomeninių problemų ir žmonių aktyvumas dėl šių problemų sprendimo didins spaudimą, kad būtų keliami atlyginimai, pensijos, o ne gynybai skiriamos lėšos.
Perteklinis noras?
Argumentą, leidžiantį aktyviau didinti gynybai skiriamas lėšas, K.Girniaus teigimu, būtų galima sieti su Rusijos agresija. Jei potenciali Rusijos grėsmė didėja, tai leidžia pagrįsti didesnes gynybai skiriamas pinigų sumas. Vis tik, anot politologo, Rusijos agresijos tikimybė yra labai maža.
Jam pritarė ir Lietuvos karo akademijos (LKA) politologas Vytautas Isoda, patikinęs, kad gynybai skiriamų išlaidų didėjimas galėtų ir turėtų būti grįstas grėsmės nacionaliniam saugumui didėjimu. O, žvelgiant iš tarptautinių santykių perspektyvos, savaime išlaidų gynybai didinimas papildomos vertės transatlantiniuose santykiuose nekuria.
„2 proc. yra tai, kas yra sutarta NATO valstybių. Tarp tų 2 proc. tam tikra dalis turi būti skiriama gynybos pramonės plėtojimui ir mokslinių tyrimų gynybos srityje vystymui. Šitie reikalavimai yra būtini. Tai, kas yra virš 2 proc., jau yra nacionalinis valstybės sprendimas – dažniausiai jei valstybė jaučia didesnę grėsmę.
Papildomų taškų transatlantiniuose santykiuose lėšų gynybai didinimas neprideda ir esmingai nieko nekeičia. Be to, daugiau nei pusė NATO aljanso valstybių yra nepasiekę nei 2 proc. ribos, tad ypatingos būtinybės Lietuvai žengti aukštyn nėra“, – aiškino V.Isoda.
Grėsmės samprata – truputį vėluojanti, o tikroji grėsmė Lietuvai neaktuali?
Vykdamas į NATO šalių lyderių susitikimą, Lietuvos prezidentas pabrėžė, kad „didžiausia grėsmė pasaulinei tvarkai, taisyklėms, kurios yra nusistovėjusios dešimtmečiais, kyla būtent dėl Rusijos veiksmų“ ir aljansas turi tai pripažinti.
„Labai svarbu Rusiją įvardyti kaip grėsmę. Jei mes to nepadarome, mes gerokai pakeičiame visą NATO struktūros kampą“, – Lietuvos žurnalistams Londone antradienį sakė G.Nausėda.
Tačiau politologai vieningai sutiko, kad jei Šaltojo karo laikotarpiu ir kurį laiką jam pasibaigus kaip pagrindinė grėsmė aljanso saugumui buvo apibrėžiama Rusija, šiandien toks sugrėsminimas nebeatitinka tarptautinės sistemos realijų. Vis daugiau kalbama apie Kinijos keliamus pavojus.
„Dar nuo Baracko Obamos pagrindine grėsme tapo Kinija. Ilgainiui čia ir bus didysis iššūkis“, – akcentavo K.Girnius.
„Lietuvoje Kinija kaip grėsmė dar nėra įsitvirtinusi. Praeitais metais mūsų Valstybės saugumo departamento grėsmių ataskaitoje ji jau buvo įrašyta. Tai rodo, kad bent jau ekspertiniame lygmenyje Kinija yra suvokiama kaip potenciali grėsmė, bet žmonėms Kinija kol kas yra dar labai toli.
Tai turbūt laikina. Kalbant apie pagrindinio mūsų sąjungininko JAV ateities strategijas, Kinija yra pagrindinė grėsmė. Europos didžiųjų valstybių, tokių kaip Prancūzija, užsienio politika ir strategijos vėlgi nukreiptos į Kinijos suvaldymą“, – slinktis tarptautinėje saugumo sąrangoje detalizavo VU TSPMI direktorė, politologė Margarita Šešelgytė.
Kad istorinėje lietuvių atmintyje ir bendrame visuomenės suvokime nėra Kinijos kaip priešo įvaizdžio patvirtino ir LKA politologas V.Isoda. Anot jo, Kinijos sugrėsminimas prasilenkia su Lietuvos nacionaliniu interesu, kiek įmanoma išlaikyti į Rusiją sutelktą NATO dėmesį.
Šio intereso įgyvendinimą, LKA politologo požiūriu, apsunkina tai, kad Ukrainos konfliktas, paskatinęs aljanso nares skirti dėmesį Rusijai, tęsiasi jau kurį laiką ir tampa rutininiu klausimu tarptautinėje politikoje.
„Amerikiečiai galvoja globaliais terminais ir apie globalius galios persiskirstymus. Tarp saugumo analitikų imama kalbėti, kad europiečiai amerikiečiams bus svarbūs tiek, kiek padės atsverti Kinijos galią. Problema ta, kad dalis Europos valstybių tokios didelės grėsmės iš Kinijos nemato, o mato labiau ekonomines galimybes.
Lietuva irgi laikosi dviprasmiškos pozicijos: yra ekonominės galimybės, kurias gali sukurti Kinijos investicijos, iš kitos pusės reikia reaguoti į pagrindinio sąjungininko temperatūrą. Tad Lietuva turės balansuoti“, – portalui lrytas.lt teigė V.Isoda.
