„Reitingų“ žurnalo tyrimas atskleidė nemažai bėdų. Tarkim, mokiniai praleido 28 mln. pamokų, veši korepetitorių verslas, o į mokyklą vaikai ateina pervargę nuo papildomų kasdienių pamokų, tad jų tikslas yra tik pailsėti ir net pasnausti.
Tarp geriausių šalies gimnazijų tradiciškai pirmauja Vilniaus licėjus, į priekį pastaruoju metu išsiveržė privačios bendrojo ugdymo mokyklos.
Bėdų yra per akis
Kad padėtis klampi, anot „Reitingų“ vyr. redaktoriaus Gintaro Sarafino, rodo ir naujausi PISA duomenys. Nors Švietimo, mokslo ir sporto ministerija mėgino pabrėžti, kad rezultatai pagerėjo, palyginti su ankstesniais metais, išties Lietuva nepasiekė tyrime dalyvavusių šalių vidurkio, o ES sąraše velkasi uodegoje.
„Jei žmogus optimistas, galima džiūgauti, kad rezultatai pagerėjo, kad geriau nei 2015 metais. Bet gali būti ir realisto požiūris, tuomet džiaugsmo mažai“, – apie Tarptautinės mokinių vertinimo programos (PISA) tyrimo rezultatus sakė G.Sarafinas.
Jis sakė, kad net iki ašarų galima prieiti, mat atsiliekame dešimtmečiais, kad ir nuo kaimynų estų, kurie smarkiai išsiveržę į priekį.
Anot G.Sarafino, derėtų iš estų pasimokyti ir kaip keisti mokytojų rengimą.
Jis pabrėžė, kad PISA tyrimo rezultatai rodo, kad dalis mūsų mokinių nemoka elementarių matematikos dalykų, tarkim, daugybos lentelės.
„Nesiverčia liežuvis didžiuotis ir džiaugtis tokiais rezultatais“, – sakė „Reitingų“ redaktorius.
Savo liūdesį jis pagrindė ir brandos egzaminų rezultatais. Šiemet du trečdaliai šimtukų gauti iš anglų kalbos, reikšmingai šimtukų sukrauta laikant rusų kalbos egzaminą. O lietuvių kalbos, matematikos ir istorijos rezultatai glumina ir liūdina.
G.Sarafinas pateikė ir katastrofiškų pavyzdžių. Tarkim, Vaškų gimnazijoje Pasvalio rajone visų mokinių vieno egzamino vidurkis siekė vos 8 balus.
Dar viena bėda, anot G.Sarafino, yra ta, kad daug vaikų nelanko pamokų. Pasak jo, pusė vaikų lanko pamokas, pusė, deja, nelanko.
Keli akligatviai
G.Sarafinas pabrėžė, kad vaikams pristinga ir dėmesio iš tėvų – jie mažai skaito drauge knygas, domisi mokslo pasiekimais. „Ir dažnai vaiką patiki auklei – išmaniajam telefonui“, – sakė vyr. redaktorius.
Be to, suirutę sukelia ir tai, kad ketvirtadalis mokyklų neturi nuolatinių vadovų. „Tai mokyklos be tvarkos, be sistemos ir be atsakomybės“, – pabrėžė „Reitingų“ vadovas.
Į akligatvį veda ir psichologų, kitų švietimo pagalbos specialistų padėtis, jų stinga.
„Būtent švietimo pagalbos specialistai pakėlė ir Singapūrą, ir Estiją į aukštesnį lygį“, – sakė G.Sarafinas.
Anot jo, bėda ir savivaldybių politikų abejingumas.
Stipriausių mokyklų reitingas
Tarp pradinių mokyklų aukščiausiais pasiekimais ugdant gabius mokinius išsiskiria Alytaus Sakalėlio pradinė mokykla, Panevėžio r. Dembavos progimnazija, Pradinė mokykla „Žiniukas“ Vilniuje, Vilniaus vaikų meninės studija „Diemedis“, Kauno Šv. Kazimiero progimnazija.
Tarp progimnazistų daugiausia nacionalinių olimpiadų nugalėtojų ir prizininkų: Valkininkų gimnazijoje, Vilniaus progimnazijoje „Magis“, Kauno jėzuitų gimnazijoje, Klaipėdos licėjuje, Vilniaus jėzuitų gimnazijoje.
Tarp gimnazijų, kaip ir kasmet, dominuoja Vilniaus licėjus.
Privačių mokyklų proveržis
Šių metų dalykinio gimnazijų reitingo išskirtinumas – kai kurių privačių mokyklų reikšmingas išsiveržimas į priekį. Pirmiausia, tai Klaipėdos licėjaus, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto gimnazijos bei Vilniaus „Saulės“ privačios gimnazijos.
„Šių mokyklų pedagogai, tiesa, ir anksčiau sėkmingai parengdavo mokinius VBE, bet šiais metais šias mokyklas matome jau net keletoje krypčių patekus ne tik į geriausiųjų dešimtuką, bet ir iš pirmojo trejetuko išstūmus kai kurias elitines šalies gimnazijas“, – aiškino „Reitingų“ autoriai.
Jie pabrėžė, kad skirtumai tarp skirtingų mokyklų mokinių pasiekimų kartais skiriasi 5-7 kartus.
„Matyt, šių mokyklų sėkmė bei tėvų pasitikėjimas sėkmingai veikiančiomis kai kuriomis privačiomis mokyklomis bei nusivylimas kai kuriomis savivaldybių ir valstybinėmis mokyklomis lemia didžiulį privačių mokyklų bumą.
Šiuo metu Lietuvoje yra jau per 70 privačių mokyklų. Ir šitai, beje, yra pakankamai rimtas verslas: bent keturių privačių mokyklų pajamos, kaip rodo Registrų centro duomenys, 2018 m. viršijo 1 mln. eurų, tai yra svyravo nuo 1,45 mln. eurų iki 5 mln. eurų“, – pabrėžė „Reitingų“ auroriai.
Egzaminų rezultatai
Lietuvių kalbos geriausiai mokinius išmoko Vilniaus licėjus, Klaipėdos licėjus ir Vilniaus „Saulės“ privati gimnazija.
Anglų kalbos stipriausiai moko Vilniaus licėjaus, KTU gimnazijos bei Klaipėdos licėjaus mokytojai.
Rusų kalbos puikiai išmoko iš esmės visų mokyklų, kuriose ši disciplina dėstoma, pedagogai. Net 10 mokyklų mokinių, laikiusių šį egzaminą, rezultatai siekia 100: Klaipėdos S. Šimkaus konservatorija, Vilniaus Žirmūnų gimnazija, Plungės „Saulės“ gimnazija, Marijampolės Sūduvos gimnazija, Kauno jėzuitų gimnazija, Kauno Rokų gimnazija, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto gimnazija, Veisiejų S. Gedos gimnazija, Šilalės r. Kaltinėnų A. Stulginskio gimnazija, Vilniaus jėzuitų gimnazija.
Vokiečių kalbos VBE bei tarptautinį egzaminą 2019 m. laikė 42 šalies mokyklų abiturientai, o sėkmingiausiai – šimtukais – išlaikė net 12-os gimnazijų abiturientai: Kauno jėzuitų gimnazijos, Tarptautinės Amerikos mokyklos Vilniuje, Šiaulių S. Šalkauskio gimnazijos, Šiaulių J. Janonio, KTU gimnazijos, Biržų „Saulės“ gimnazijos, Jonavos J. Ralio gimnazijos, Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazijos, Klaipėdos r. Priekulės I. Simonaitytės gimnazijos, Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijos ir Telšių Žemaitės gimnazijos. Tiesa, kiekvienoje šių mokyklų vokiečių kalbos egzaminą arba tarptautinį vokiečių kalbos egzaminą laiko nuo vieno iki vos keleto abiturientų.
Prancūzų kalbos VBE laikė tik 9-ių šalies gimnazijų abiturientai. O geriausiai šį egzaminą išlaikė Vilniaus licėjaus, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto gimnazijos bei Vilniaus Žirmūnų gimnazijos abiturientai.
Istorijos geriausiai išmoko KTU gimnzijos, Klaipėdos licėjaus ir Vilniaus licėjaus pedagogai.
Stipriausi jaunieji matematikai mokosi Vilniaus licėjuje, Klaipėdos licėjuje ir KTU gimnazijoje.
Informacinių technologijų VBE sėkmingiausiai išlaikė Šilalės r. Kaltinėnų A. Stulginskio gimnazijos, Vilniaus Jono Pauliaus II gimnazijos ir Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazijos dvyliktokai.
Fizikos – Klaipėdos licėjaus, Vilniaus „Saulės“ privačios gimnazijos ir Rumšiškių A. Baranausko gimnazijos abiturientai.
Chemijos VBE sėkmingiausiai išlaikė Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijos, Vilniaus „Saulės“ privačios gimnazijos ir Alytaus „Jotvingių“ gimnazijos abiturientai.
Biologijos geriausiai išmokė Kauno dailės gimnazijos, Klaipėdos licėjaus ir KTU gimnazijos mokytojai.
Geografijos VBE sėkmingiausiai išlaikė Vilniaus licėjaus, Šilalės r. Kaltinėnų A. Stulginskio gimnazijos bei Lietuvos sveikatos mokslų universiteto gimnazijos abiturientai.
Palygino savivaldybes
„Netolygumai tarp savivaldybių pagal mokinių pasiekimus, vis didėja. Kai kurios savivaldybės ištisus dešimtmečius nieko nedaro, kad mokinių pasiekimai gerėtų“, – sakė „Reitingų“ autoriai.
2019 metų geriausių mokinių mokymosi rezultatų pasiekusios savivaldybės
1. Kauno miestas (pernai buvo 2 vieta)
2. Vilniaus miestas (1)
3. Palanga (4)
4. Kaišiadorių r. (29)
...
59. Skuodo r. (46)
60. Neringa (60)
Olimpiadininkų gretos
Daugiausia nacionalinių olimpiadų nugalėtojų gimnazinėse klasėse Vilniaus licėjuje, KTU gimnazijoje, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto gimnazijoje, Kauno jėzuitų gimnazijoje bei Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazijoje.
Tarptautinėse olimpiadose sėkmingiausiai dažniausiai pasirodė Mažeikių M. Račkausko, Panevėžio J. Balčikonio ir Kretingos pranciškonų gimnazijos mokiniai. Jie tarptautinėse olimpiadose Lietuvai pelnė aukso medalius.
