Jau anksčiau buvo bandymų keisti įstatymus ir padaryti privalomą tvarką, kad nuo 6 metų vaikai keliautų į pirmą klasę, o nuo 5 metų – į priešmokyklinę grupę. Tačiau sulaukus visuomenės pasipriešinimo, to nepavyko įgyvendinti.
Šiuo metu tėvai patys gali spręsti, ar jau nuo 6 metų leisti vaiką į mokyklą. Yra tik viena sąlyga – vaikas turi būti išėjęs priešmokyklinio ugdymo programą. Tėvai dėl vaiko pasirengimo gali pasikonsultuoti su pedagogine psichologine tarnyba.
Atliks bandymus – tik po to privaloma tvarka
Antradienį švietimo, mokslo ir sporto ministras A.Monkevičius pranešė, kad nuo kitų mokslo metų pradžios Raseiniuose, Mažeikiuose, Biržuose ir dar keliose savivaldybėse sutarta atlikti bandymus, jog nuo 6 metų vaikai eitų į pirmą klasę.
„Ugdymo ankstinimo klausimas gana plačiai svarstomas, ar nevertėtų mokymosi pradėti vieneriais metais anksčiau. Tai būtų didelė permaina. Todėl iš pradžių reikėtų padirbėti tik su keliomis to norinčiomis savivaldybėmis ir tik po diegti nacionaliniu mastu.
Reikia eiti ne privalomuoju būdu, o pasitikėjimo būdu. Ir tik tada galbūt įteisinti kaip privalomą. Jei eisime per viršų ir keisime įstatymus – pasipriešinimas bus didžiulis. Mamos ir tėčiai sakys, kad dar ne visur yra sąlygos. Sukurkime sąlygas, įtikinkime tėvus, kad tai saugu vaikams ir visuomenė palaikys.
Pirmiausia atliksime bandomuosius projektus. Pradinė mokykla taptų penkerių metų trukmės, o dabartinė priešmokyklinė klasė – pirmąja, aišku, atitinkamai pritaikius ir mokymosi turinį, klases, kad nereikėtų tokio amžiaus vaikams sėdėti suoluose kelias valandas.
Esu įsitikinęs, kad rezultatai tikrai bus geresni. Neatsitiktinai Latvijoje parengiamasis ugdymas jau seniai nuo penkerių metų, o lenkai perėjo prie pradinės mokyklos nuo šešerių metų.
Pas mus buvo siekiama paankstinti ugdymo pradžią tik pakeičiant įstatymus. Tai niekur nenuvedė. Reikia pirmiausia tai išbandyti su tomis savivaldybėmis, bendruomenėmis ir tėvais, kurie to nori“, – kalbėjo ministras.
Ar sudarytos sąlygos?
Daug diskutuojama apie mokyklų pritaikymą ankstyvajam ugdymui – kokia turi būti aplinka, programos, dienos režimas.
Pasak ministro, turi būti atlikti bandomieji projektai keliose savivaldybėse ir tuomet viskas susidėlios į savo vietas.
„Apibendrinus, pasižiūrėjus, ko trūksta, paskaičiavus, kiek reikia investicijų ir sąlygų, nes šešiamečiams reikia ir pamiegoti, ir kitokio poilsio. Viską reikia atlikti suplanuotai, bet kuo greičiau tai padarysime, tuo geriau“, – teigė A.Monkevičius.
Ankstyvas ugdymas vėliau grįžta su kaupu
Ministro teigimu, visi tyrimai (tai patvirtino ir antradienį pristatyti Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) atlikto tarptautinio penkiolikmečių pasiekimų tyrimo PISA rezultatai) rodo: reikėtų eiti šia kryptimi, kad mokinių pasiekimai vėlesnėse klasėse gerėtų.
„Mes vėluojame. Paankstinus ugdymą vaikų pasiekimai būtų tikrai geresni. Taip pat svarbu kuo daugiau vaikų įtraukti į lopšelius-darželius“, – sakė A.Monkevičius.
„Absoliučiai viso EBPO PISA tyrimo šalys pabrėžia: ankstyvasis ugdymas yra labai svarbus ir reikšmingas. Jis visur duoda geresnių rezultatų, kai žmogus būna paaugęs ar užaugęs“, – antradienį teigė EBPO PISA valdybos narė Rita Dukynaitė.
Ministerija pateikė statistiką
Švietimo ir mokslo ministerija pateikė ir tyrimų rezultatus, kodėl reikėtų ankstinti vaikų ugdymą ir į pirmą klasę jau žengti nuo 6 metų.
Tyrimais įrodyta, kad jeigu iki penkerių metų problemos, atsirandančias dėl skurdo, socialinės atskirties, specialiųjų ugdymosi poreikių ir kitų dalykų nėra šalinamos, jos turi tendenciją dar labiau didėti.
Todėl pirmieji vaiko metai yra laikas, kai švietimo priemonėmis galima veiksmingiausiai talkinti vaikų raidai ir šalinti pastebėtas problemas. Tai ypač aktualu Lietuvoje, kur kas penktas vaikas nuo gimimo iki 5 metų gyvena socialinės atskirties ir skurdo sąlygomis.
Tyrimų duomenimis kokybiškas ankstyvasis ugdymas yra skurdo, iškritimo iš švietimo sistemos mažinimo priemonė, o šalys, kurios ankstyvajam vaikų ugdymui skiria ne mažiau dėmesio ir investicijų nei kitiems švietimo lygmenims, vėliau turi ženklią ekonominę naudą – mažiau išlaidų joms reikia skirti sveikatos, socialinės apsaugos, teisingumo sistemoms.
Mokinys pagal pagrindinio ugdymo programą privalo mokytis iki 16 metų. Jeigu mokyklą jis pradėtų lankyti nuo 6 metų, pagrindinio išsilavinimo įgijimas sutaptų su pilnametyste. Asmuo anksčiau įgytų išsilavinimą ir ateitų į darbo rinką.
Visoje Europoje ryški privalomo institucinio ugdymo ankstinimo tendencija – nuo 2016 metų rugsėjo privalomą priešmokyklinį ugdymą įteisino Suomija, nuo 2015 metų rugsėjo 1 dienos Vengrijoje ikimokyklinis ugdymas privalomas (kelių valandų per dieną) vaikams nuo 3 metų.
Didžiojoje dalyje ES valstybių privalomas pradinis ugdymas pradedamas teikti nuo 6 metų. Tik 7 šalyse privalomas ugdymas pradedamas nuo 7 metų (Bulgarija, Estija, Latvija, Lenkija, Suomija, Švedija).
Tiesa, Latvijoje yra privalomas 2 metų priešmokyklinis ugdymas, Suomijoje – 1 metų privalomas priešmokyklinis ugdymas.
