Prancūzijos Provanso regiono apeliacinis teismas, skirtingai nei mūsų šalies teisėsauga, patvirtino, kad Lietuvos pilietis Aleksandras Panešas Rusijoje buvo persekiojamas dėl politinių motyvų. Tad atsisakyta jį išduoti Rusijai.
„Manau, kad Generalinė prokuratūra turėtų rūpintis ne tik Rusijos persekiojamais Sausio 13-osios bylos tyrėjais bei teisėjais, bet ir visais savo piliečiais. Tačiau akivaizdu, kad taip nėra“, – teigė A.Panešo advokatas Simonas Slapšinskas, kuriam pačiam gresia panašus likimas.
Šiam buvusiam Generalinės prokuratūros prokurorui už aktyvų Sausio 13-osios bylos tyrimą Rusija yra už akių pareiškusi įtarimus ir bet kada gali išduoti tarptautinį arešto orderį.
Siūlė tapti informatoriumi
Lietuvos pilietybę turintis A.Panešas į Kremliaus nemalonę pateko, kai tapo kelių Rusijos opozicijos veikėjų advokatu ir gynė juos nuo valdžios persekiojimo.
Be to, jis 2015 metais Rusijoje įsitraukė į visuomeninį judėjimą, buvusį prezidento Vladimiro Putino režimo opozicijoje.
Tada A.Panešas, dar būdamas Rusijos pilietis, pasisakė ir prieš Krymo aneksiją.
Tuomet šis teisininkas ir sulaukė kvietimo apsilankyti Federalinėje saugumo tarnyboje (FST), kur jam buvo pasiūlyta bendradarbiauti ir teikti slaptą informaciją. Priešingu atveju pagrasinta baudžiamąja byla.
„Jei atsisakysi, kitas mūsų susitikimas bus kalėjime“, – atsisveikindamas pasakė aukštas FST karininkas.
Nutarė sprukti iš šalies
A.Panešas nepanoro tapti FST informatoriumi, tad po šio pokalbio iškart išskrido į Prancūziją, o paskui – į Lietuvą.
Čia jis sužinojo, kad Rusijos prokuratūra jam iškėlė baudžiamąją bylą dėl separatizmo – apkaltino viešu raginimu pažeisti Rusijos teritorinį vientisumą.
Tačiau skelbti tarptautinės paieškos dėl tokio akivaizdžiai politinio nusikaltimo Rusija nesiryžo. Tad kiek vėliau A.Panešui už akių buvo pateikti nauji kaltinimai – dokumentų klastojimu ir bandymu papirkti Rusijos policijos pareigūnus.
Paaiškėjo, kad Rusijos saugumiečiai apkaltino A.Panešą, jog jis iš žinomo dziudo meistro Dmitrijaus Chodanovičiaus išviliojo 5 milijonus eurų, o paskui papirko policijos pareigūnus, kad šie suklastotų sportininkui bylą.
Saugumiečių sukurpta istorija, kurią ištrimitavo ir Kremliaus propagandos ruporai, buvo išties pikantiška. Esą A.Panešas pažadėjo dziudo meistrui Prancūzijoje nupirkti namą, tačiau pradingo paėmęs 5 milijonus eurų.
Tuomet D.Chodanovičius, pasitelkęs nusikalstamos Solncevo brigados autoritetą Michailą Ledniovą ir vieną buvusį FST pulkininką, ėmė spausti esą už A.Panešą garantavusį bankininką Aleksandrą Kabanovą. Trijulė reikalavo, kad bankininkas perrašytų netoli Maskvos esantį savo pensioną.
Kai bankininkas tai daryti atsisakė, buvo žiauriai sumuštas ir atsidūrė ligoninėje.
A.Kabanovas policijai parašė pareiškimą ir nurodė, kad jį užpuolė D.Chodanovičius bei buvęs FST pulkininkas, kurie ne tik mušė, bet ir pagrobė 30 tūkstančių eurų kainuojantį laikrodį „Urwerk 103“.
Greitai D.Chodanovičiaus bute buvo atlikta krata ir po pagalve rastas brangusis laikrodis.
Tačiau netrukus byloje atsirado vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota, kaip operatyvininkas per kratą pakiša šį laikrodį (vėliau paaiškėjo, kad tai buvo tik panašus laikrodis).
Netrukus bylą perėmė FST ir sulaikė policijos operatyvininkus bei bankininką A.Kabanovą.
A.Panešas buvo už akių apkaltintas, kad organizavo policijos pareigūnų operaciją prieš dziudo meistrą.
Remdamasi šiais kaltinimais Rusija oficialiai paskelbė jo tarptautinę paiešką ir išdavė Interpolo arešto orderį.
Pats A.Panešas tvirtino, kad niekada nėra paėmęs 5 milijonų eurų iš D.Chodanovičiaus, o kaltinimus papirkus operatyvininką vadino FST provokacija.
Sulaikė Prancūzijoje
Sužinojęs apie iškilusias grėsmes A.Panešas oficialiai atsisakė Rusijos pilietybės ir tapo Lietuvos piliečiu. Tai padaryti nebuvo sudėtinga, nes jo močiutė tarpukario laikais buvo mūsų šalies pilietė.
Tačiau net ir tapus Lietuvos piliečiu apsisaugoti nuo Rusijos teisėsaugos persekiojimo nepavyko.
Vasario mėnesį pagal Rusijos išduotą Interpolo arešto orderį jis buvo sulaikytas Prancūzijoje. Teismas iki ekstradicijos bylos išnagrinėjimo jį sutiko išleisti į laisvę už 100 tūkstančių eurų užstatą.
Advokatas įteikė dokumentus
Jau prasidėjus teismo procesui A.Panešas, kaip Lietuvos pilietis, kreipėsi į mūsų šalies Generalinę prokuratūrą prašydamas, kad mūsų šalis, kaip ir numato įstatymai, perimtų baudžiamąjį persekiojimą.
Galimybė teisėtai išgelbėti Rusijos FST persekiojimą Lietuvos pilietį atsirado, kai ekstradicijos bylą nagrinėjantis Prancūzijos teismas priėmė sprendimą informuoti Lietuvos generalinę prokuratūrą dėl galimo mūsų šalies piliečio persekiojimo.
Apie šį teismo sprendimą Generalinės prokuratūros prokurorę Ievą Truncienę, nagrinėjančią prašymą, informavo advokatas S.Slapšinskas.
Prieš kelerius metus šis advokatas pats vadovavo Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamentui ir buvo I.Truncienės viršininkas.
S.Slapšinskas ne tik žodžiu informavo apie Prancūzijos teismo priimtą sprendimą, bet ir oficialiai prokurorei įteikė į lietuvių kalbą išverstą nutartį.
Gynėjui – šokas
Regis, prokurorei nieko kito neliko, kaip imtis aktyvių veiksmų ir gelbėti į Rusijos žabangas patekusį Lietuvos pilietį.
Tačiau S.Slapšinskas net žagtelėjo, kai kitą dieną gavo oficialų prokurorės atsakymą, kad net nebus svarstoma galimybė apsaugoti Lietuvos pilietį, nes esą Generalinė prokuratūra neturi jokios informacijos apie Prancūzijos teismo priimtą sprendimą.
„Susidariau įspūdį, kad tokį akivaizdžios tiesos neatitinkantį sprendimą prokurorė galėjo priimti arba dėl savo darbo neišmanymo, arba dėl išankstinio nusistatymo net nenagrinėti mano kliento prašymo“, – stebėjosi S.Slapšinskas.
Siūlė prašyti Rusijos
Dar labiau advokatas nustebo perskaitęs neskundžiamą prokurorės nutarimą, kuriame ji pasiūlė į bėdą patekusiam Lietuvos piliečiui pačiam kreiptis į bylą sufabrikavusią Rusijos prokuratūrą ir net nurodė šios įstaigos pareigūnų kontaktinius duomenis.
„Tokius prokurorės teiginius vertinu tik kaip didžiulį akibrokštą.
Kaip tuomet suprasti mūsų valstybės vadovų, užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus ir net generalinio prokuroro Evaldo Pašilio viešus pareiškimus, kuriuose teigiama, kad bendradarbiauti su Rusija negalima, nes ji kelia grėsmę nesilaikydama net savo pačios įstatymų. Gal E.Pašilio pozicija nesutampa su jo pavaldinių?“ – piktinosi S.Slapšinskas.
Pasipiktinęs prokurorės, kuri savo atsakyme pateikė melagingą informaciją, elgesiu S.Slapšinskas kreipėsi į prokurorų etikos komisiją. Už melavimą ir nenorą dėl savo asmeninių interesų atlikti pareigų advokatas paprašė prokurorei I.Truncienei taikyti drausminio poveikio priemones.
Etikos pažeidimų nerado
Tačiau toks I.Truncienės elgesys prokurorų etikos sargams įspūdžio nepadarė.
Išnagrinėjusi S.Slapšinsko skundą Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vadovo Martyno Jovaišos vadovaujama prokurorų etikos komisija jokių pažeidimų neaptiko.
Po šio etikos komisijos posėdžio Prancūzijoje sulaikyto Lietuvos piliečio prašymą nagrinėti buvo pavesta kitai prokurorei. Tačiau ir ji, net oficialiai gavusi Prancūzijos teismo sprendimą, atsisakė perimti baudžiamąjį persekiojimą.
„Po tokių sprendimų man norisi nuleisti rankas ir manyti, kad mūsų prokuratūroje yra daug žmonių, manančių, kad Rusija – demokratinė valstybė, kad ten žmonės nėra persekiojami dėl politinių motyvų“, – skėsčiojo rankomis S.Slapšinskas.
Prokuratūros sprendimas buvo apskųstas teismui. A.Panešo advokatai tvirtino, jog jį likimo valiai palikę prokurorai pažeidė Konstituciją, kurioje teigiama, kad Lietuvos valstybė globoja užsienyje esančius savo piliečius.
Pažeistas ir dar vienas Konstitucijos straipsnis, teigiantis, kad draudžiama Lietuvos piliečius išduoti kitai valstybei.
Tačiau šie argumentai teismui nepadarę įspūdžio. Lapkritį Vilniaus apygardos teismas priėmė neskundžiamą nutartį, pagal kurią Lietuvos pilietis faktiškai buvo atiduotas Rusijos saugumiečiams.
Teismas konstatavo, jog A.Panešas neįrodė, kad Rusijoje gali būti persekiojamas dėl politinių motyvų.
Atsisakė padėti ir kitam Lietuvos piliečiui
S.Slapšinsko ginamas Lietuvos pilietis A.Panešas – ne vienintelis, į kurį ranka numojo Lietuvos prokurorai.
Daugiau kaip dvejus metus tarp dangaus ir žemės Kroatijoje gyvena FST persekiojamas kitas mūsų šalies pilietis Vladislavas Jurickis.
Šis vilnietis FST prašymu buvo sulaikytas Kroatijoje dar 2017 metų vasarą. Nors V.Jurickis daugybę kartų kreipėsi į Lietuvos generalinę prokuratūrą, kad kaip mūsų šalies pilietis būtų apsaugotas nuo galimo susidorojimo, mūsų prokurorai iki šiol vengė net pirštą pajudinti.
Praėjusių metų spalį vyriškis parašė ilgą laišką generaliniam prokurorui E.Pašiliui prašydamas, kad prokuratūra oficialiai kreiptųsi į Kroatiją dėl jo išdavimo.
„Rusijoje aš galiu būti kankinamas. Kankinimai, siekiant išgauti prisipažinimą, yra vieša rusiško teisingumo paslaptis“, – savo laiške teigė V.Jurickis, FST palyginęs su KGB.
Tačiau generalinis prokuroras atsakyti nesiteikė, o vietoj jo į šį pagalbos šauksmą atsirašė ta pati prokurorė I.Truncienė.
Pareigūnė sausai pareiškė, kad Generalinė prokuratūra nėra įgaliota vertinti kitos valstybės veiksmų ar daryti įtaką Kroatijoje vykstančiam ekstradicijos procesui.
Prokurorė taip pat leido suprasti, jog norint kreiptis į Kroatiją, kad Lietuvos pilietis būtų išduotas mūsų šaliai, būtinas Rusijos sutikimas.
„Informuojame, kad Lietuvos generalinėje prokuratūroje nėra gauta Rusijos kompetentingos institucijos prašymo perimti jūsų baudžiamąjį persekiojimą“, – teigiama prokurorės rašte.
