Prezidentūroje kritika skriejo švietimui: išlaidos auga, o mokymosi rezultatai negerėja

Po švietimo profsąjungų protestų prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį pasikvietė institucijų vadovus ir aptarė švietimo problemas. Buvo aptarta susidariusi sudėtinga padėtis švietimo srityje, kai išlaidos švietimui auga, o mokymosi rezultatai negerėja.

 G. Nausėda su institucijų vadovais aptarė švietimo problemas.<br> lrytas.lt koliažas
 G. Nausėda su institucijų vadovais aptarė švietimo problemas.<br> lrytas.lt koliažas
Gitanas Nausėda.<br>T.Bauro nuotr.
Gitanas Nausėda.<br>T.Bauro nuotr.
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda spaudos konferencijoje Prezidentūroje šimtas dienų<br>V.Skaraičio nuotr.
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda spaudos konferencijoje Prezidentūroje šimtas dienų<br>V.Skaraičio nuotr.
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda spaudos konferencijoje Prezidentūroje šimtas dienų<br>V.Skaraičio nuotr.
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda spaudos konferencijoje Prezidentūroje šimtas dienų<br>V.Skaraičio nuotr.
Saulius skvernelis švietimas Algirdas Monkevičius<br>T.Bauro nuotr.
Saulius skvernelis švietimas Algirdas Monkevičius<br>T.Bauro nuotr.
Algirdas Monkevičius<br>T.Bauro nuotr.
Algirdas Monkevičius<br>T.Bauro nuotr.
 G. Nausėda su institucijų vadovais aptarė švietimo problemas.<br> T.Bauro nuotr.
 G. Nausėda su institucijų vadovais aptarė švietimo problemas.<br> T.Bauro nuotr.
Daugiau nuotraukų (7)

Lrytas.lt

Dec 11, 2019, 11:39 AM, atnaujinta Dec 11, 2019, 1:03 PM

G.Nausėda trečiadienį susitiko su švietimo, mokslo ir sporto ministru Algirdu Monkevičiumi, valstybės kontrolieriumi Arūnu Dulkiu ir Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) direktoriaus pavaduotoju Egidijumi Radzevičiumi.

Prezidento vyriausioji patarėja Sonata Šulcė po susitikimo kalbėjo, kad švietimo sistemoje buvo atlikti auditai, tačiau pateiktos rekomendacijos neįgyvendintos.

„Prezidento manymu, švietimas yra esminė ir prioritetinė sritis leidžianti Lietuvai ir mums visiems siekti pažangos. Finansavimas švietimui, kaip matome, auga. Mokymosi išlaidos sudaro daugiau kaip 0,5 milijardo eurų, o mokymosi pasiekimai, nepaisant to, negerėja.

Kaip rodo naujausi EBPO tyrimų rezultatai, Lietuva vis dar yra žemiau 79 šalių EBPO vidurkio. Matome taip pat nuolatinę įtampą dėl šio sektoriaus darbuotojų atlyginimo, tinklo optimizavimo, kokybinio proveržio stokos“, – teigė prezidento patarėja.

Lėšos skirstomos neefektyviai

Susitikimo metu buvo aptarti Valstybės kontrolės atliktų auditų rezultatai. 2017 metais buvo atliktas švietimo įstaigų auditas ir buvo pateikta 12 konkrečių rekomendacijų, iš kurių įgyvendinta tik viena.

„Vis dar trūksta strateginio planavimo skirstant turimus išteklius ir įgyvendinant reformas, nukreiptas į moksleivių ir mokytojų kokybinius rezultatus. Prezidento manymu, diskutuojant dėl ilgalaikės švietimo strategijos, yra be galo svarbu atsakyti į klausimus dėl švietimo sistemos efektyvumo“, – sakė S.Šulcė.

Auditai parodė, kad nemažai lėšų išsiskaido ministerijai tiesiogiai pavaldžių institucijų tinkle ir lėšos paskirstomos neefektyviai. Pavyzdžiui, rugpjūčio mėnesį įkurta Nacionalinė švietimo agentūra, jungianti šešias ministerijai pavaldžias institucijas, vis dar neturi oficialaus vadovo, nėra aiškūs agentūros galutiniai tikslai.

„Prezidento manymu, kokybinio proveržio nepasieksime, kol efektyvumas nebus įtvirtintas tiesiogiai ministerijai pavaldžiose institucijose“, – kalbėjo S.Šulcė.

Pasak jos, remiantis STT turima informacija, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos struktūra nėra efektyvi, sudaro prielaidas neskaidrumui, taip pat iki šiol neįgyvendintos rekomendacijos dėl antikorupcijos.

„Ministerija turi plačiau ir efektyviau įgyvendinti antikorupcinės sistemos sukūrimą savo pavaldžiose institucijose. (...) Kaip matome iš atliktų auditų ir rekomendacijų, tose institucijose dalis lėšų yra nepakankamai efektyviai naudojamos, dominuoja daug viešųjų pirkimų, kurie yra mažos vertės ir kai kurių institucijų funkcijos, paslaugos dubliuojasi“, – teigė S.Šulcė.

Valstybės kontrolierius: ruošia pašalpų gavėjus

Valstybės kontrolierius A.Dulkys sako, kad šiandieninė švietimo sistema Lietuvoje ruošia naujus pašalpų gavėjus.

„Jeigu švietimo sistemos lyderis, pati ministerija (Švietimo, mokslo ir sporto. – ELTA) nedemonstruos lyderio savybių ir kad sugeba susitvarkyti su pavaldžiomis įstaigomis, tas pavyzdys nebus užkrečiamas savivaldai, visų ugdymo įstaigų sistemoje. (...) Tai, kas dabar yra švietimo sistemoje, jau peržengia šios vienos institucijos ribas. Iš tikrųjų švietimo sistemoje susikaupusios bėdos išaugo iki nacionalinio saugumo ir gynybos problemų ir jos jau turėtų būti aptarinėjamos šituo formatu.

Mes jau pradedame dauginti ateities socialinės paramos išlaidas, nes neruošiame žmonių gyvenimui, o ruošiame naujus pašalpų ėmėjus, griauname žmonių gyvenimą“, – Prezidentūroje sakė A. Dulkys.

Anot valstybės kontrolieriaus, švietimo sistemai pagal BVP Lietuva skiria vidutiniškai daugiau lėšų nei kitos EBPO šalys, bet ugdymo rezultatai negerėja.

„Mokytojų atlyginimo ir visų dirbančiųjų šioje sistemoje vidurkiai yra mažiau nei EBPO vidurkis ir dar prie viso šito, pagal naujausią auditą matome, mes žmogaus ne tik protu neugdome, bet dar ir bandome žaloti fiziškai. Paskutinis auditas, susijęs su vaikų sveikatinimo tema ugdymo įstaigose, yra labai liūdnas. Sugebėdami infrastruktūrai skirti didžiąją dalį išteklių, mes vis tiek turime rezultatą, kad 30 proc. mokyklų nėra stadionų, 10 proc. nėra sporto salių“, – teigė A. Dulkys.

A.Dulkys sakė, kad nėra įgyvendintos rekomendacijos Lietuvai turėti konkrečius pažangos rodiklius, taip pat tai, kad pedagogų atlyginimai būtų siejami su rezultatais, jungtinių klasių, sveikatinimo didinimo ir kiti siūlymai.

„Yra labai daug neįgyvendintų rekomendacijų. Prezidentui pasakiau išvadą, kad, mano nuomone, tai kas dabar yra švietimo sistemoje, jau peržengia vienos institucijos ribas ir bėdos išaugo iki nacionalinio saugumo ir gynybos problemų ir jos turėtų būti aptarinėjamos šiame formate“, – pabrėžė A. Dulkys.

STT direktoriaus pavaduotojas Egidijus Radzevičius pastebėjo, kad ministerija „pakankamai pasyviai įgyvendino planą, susijusi su antikorupciniu švietimu“, ir tikisi, kad artimiausiu metu „įtrauktumas bus aktyvesnis“.

„Kalbant apie antikorupcinės aplinkos kūrimą, pažymėtas poreikis ministerijai turėti antikorupcijos programą, kuri turėtų aplinkos analizę – sutarėme, kad tai bus pateikta artimiausiu metu“, – sakė jis.

Ministras: vykdome reformas

Ministras A.Monkevičius pabrėžė, jog Nacionalinė švietimo agentūra pirkimus yra centralizavusi bei žada siekti dar didesnio efektyvumo.

Pasak ministro A.Monkevičiaus, pinigų klausimas visada yra bazinis, bet už jų turi būti kokybės ir efektyvumo klausimas.Pasak jo, į tai yra nukreiptos ministerijos reformos.

„Nereikia spekuliuoti, kad mes turime perteklinių pinigų. Visa tai yra turinio ir administravimo dalykai. Pokyčiai yra labai dideli ir šiuo metu užtikrina, kad nebebūtų smulkių ydų, kurios buvo anksčiau – jų nebėra.

Yra centralizuoti pirkimai, centralizuosime ir auditą. Ji bus vieningesnė ir šiek tiek sutaupys lėšų. Minsiterija sumažino išlaidas vien dėl viešųjų pirkimų 1,8 milijonų eurų. Per trumpą laiką ministerija sumažino išlaidas 7 milijonais ir tai nukreipė mokytojų darbo užmokesčiui“, – teigė A.Monkevičius.

STT: etatinio apmokėjimo modelis kelia korupcijos riziką

STT lapkritį pranešė, jog naujasis mokytojų etatinio apmokėjimo modelis kelia korupcijos riziką, nes nėra bendros detalios tvarkos, kaip nustatomi ugdymo įstaigų vadovų ir mokytojų algos koeficientai.

Rugpjūtį STT skelbė, kad Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos bei pavaldžių įstaigų pirkimuose dominuoja neskelbiami pirkimai, gali būti dirbtinai kuriamas paslaugų poreikis siekiant, kad atlygį gautų „reikiami“ subjektai.

Valstybės kontrolė jau prieš dvejus metus išsakė kritikos dėl per lėtai optimizuojamo mokyklų tinklo bei įspėjo, jog vien įvedus etatinį apmokėjimą, mokytojų atlyginimai reikšmingai neaugs.

Dalis švietimo padėtimi nepatenkintų švietimo profsąjungų prieš priimant kitų metų biudžetą šiemet surengė kelias protesto akcijas, reikalaudamos įvykdyti anksčiau šiemet pasiektus susitarimus, reikalaujama taisyti ir etatinio apmokėjimo modelį.

Vyriausybė su keturiomis profesinėmis sąjungomis prieš savaitę pasirašė atnaujintą kolektyvinę sutartį, pagal kurią sprendžiant sektoriaus problemas žadama papildomai skirti apie 110 mln. eurų. Tačiau tai netenkina dalies profsąjungų, taip pat ir protestą surengusio Vilniaus universiteto bei dalies kitų aukštųjų mokyklų atstovų.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.