Na, gal dvigubai toji salė nepabrangs, bet kad atsiras visokių nenumatytų darbų, kliuvinių – tai jau tikrai. Ir už viską teks sumokėti.
Štai kad ir sustojusios Lazdynų baseino statybos. Daugelis jau turbūt užmiršo, kad 2014-aisiais baseiną žadėta pastatyti už 5,8 mln. eurų. Po penkerių metų statybų kaina išaugo keturis kartus – net iki 21,168 mln. eurų.
Tai papiktino net Vyriausybės vadovus, jie žarstė priekaištus Vilniaus valdžiai, bet jai nors kuolą ant galvos tašyk, niekas nesikeičia. Tas pats laiko vilkinimas, įvairiausi atsirandantys trukdžiai, teismų maratonai.
Tai kartojasi jau daugybę kartų, tad kyla klausimas: o gal visi didesni projektai taip branginami tyčia? Gal iš to kas nors turi naudos?
Kur tai girdėta – statant Lazdynų baseiną teko keisti techninį projektą, nes paaiškėjo, kad savivaldybės projektuotojai į jį privėlė klaidų.
Maža to. Pradėjus įgyvendinti projektą valdžia sugalvojo padidinti anksčiau numatytą baseino plotą nuo 7 tūkst. kvadratinių metrų iki daugiau nei 11 tūkst. kvadratinių metrų.
Visokių prielipų atsirado ir svarstant nacionalinio stadiono projektą. Vilnius seniausiai galėjo pasistatyti kuklų, bet naują, gėdos nedarantį stadioną.
Bet ne – reikia to, reikia ano. Ir štai rezultatas: nacionalinio stadiono projektas pabrango beveik dvigubai – iki 156 mln. eurų, nors meras R.Šimašius aiškina, jog neteisinga taip sakyti. Esą projektas brangsta dėl miesto skolinimosi.
O kad prarado stadionui numatytus 30 mln. eurų paramos iš Europos Sąjungos? Kad savivaldybė niekaip nesutarė su Vyriausybe?
Stadionas įgriso iki gyvo kaulo? Tad štai kitas pavyzdys – japoniškasis sodas šalia Linkmenų gatvės. Jo įrengimas pabrango taip pat du kartus – nuo 1,52 mln. iki 2,98 mln. eurų.
Kaina ūgtelėjo staigiai, per metus. Anot valdininkų, projekto sąmata, lyginant su 2018-aisiais, dukart išaugo įvertinus realias išlaidas požeminėms komunikacijoms.
Esą projekto vertė pasikeitė, nes pirminis sprendimas rengtas tik turint projektinius pasiūlymus, nebuvo įvertintos požeminės komunikacijos. „Tai yra beveik 5 hektarai įvairių laidų ir laidelių“, – tikino valdininkai.
Tai kokie savivaldybės specialistai, jei jie nežino, kur po žeme nutiesti kabeliai, kiek kainuos juo perkelti? Jeigu jau nesugeba suskaičiuoti, tai padarys bet kuri projektavimo įmonė. Aišku, taip pat už papildomą mokestį.
Čia ir pasiekėme svarbiausią dalyką. Regis, kad savivaldybė moka tik ant popieriaus lapelio skaičiuoti.
O kai reikia suskaičiuoti konkrečias sąmatas, tinkamai parengti projektus, numatyti perspektyvas, valdininkų sugebėjimų nelieka ir dėl klaidų, apsirikimų, nekompetencijos projektų kainos ima kilti kaip ant mielių. Ir už tai mes visi dar ilgus metus mokėsime.
