Indekse savivaldybėms buvo skiriami balai penkiose kategorijose –
socialinio ir fizinio saugumo, gyvybingos ekonomikos, švietimo bei
sveikos demografijos.
Dauguma kauniečių turbūt net nesuvokė, kokie rodikliai buvo vertinami
nustatant gerovės lygį, tačiau užimama vieta miesto valdžios be paliovos
skelbiamų laimėjimų fone neatrodo itin patraukliai.
Jeigu Kaunas nepakilo į viršų net atlikus gausybę būtinų reformų ir
plika akimi matomų darbų, turbūt kituose miestuose nuveikta dar daugiau.
Arba kažkas daroma neteisingai.
Dar gerai, kad aukštumose neatsidūrė Kauno rajonas, kurio gyventojus
Kauno meras V.Matijošaitis dažnai vadina išlaikytiniais, gyvenančiais
miesto sąskaita.
Pasistūmėti į priekį nepavyko – anksčiau skelbtame Lietuvos laisvosios
rinkos instituto savivaldybių indekse Kaunas užėmė tik 4-ąją vietą tarp
didžiųjų šalies miestų.
Tiek susikrimtusiems kauniečiams, tiek miesto valdžiai vertėtų
nusiraminti ir pernelyg rimtai nevertinti skelbiamų rezultatų.
Svarstymai apie geriausią gyventi šalies vietovę prilygsta
nesibaigiantiems ginčams, kuris miestas papuošė gražiausią Kalėdų eglę,
o skaičiai statistikos lentelėse smarkiai prasilenkia su kasdieniais
gyventojų lūkesčiais bei rūpesčiais.
Kai kuriais atvejais lyginti miestus bei rajonus nesąžininga dar ir
todėl, kad jų patrauklumą daugiausia lemia centrinės valdžios
sprendimai, taip pat gyventojų tradicijos ar įpročiai.
Štai aktyvių pramogų mėgėjai vilniečiai turbūt negali suvokti, kodėl
geriausia vieta gyventi yra Neringa, kurioje žiemą galima apsilankyti
tik keliose kavinėse ar prekybos centre ir net Klaipėdai pasiekti reikia
nemažai pastangų. Visiškai atskirtas nuo civilizacijos kraštas.
O štai retsykiais į sostinę užsukantys Varėnos ar Vilkaviškio
gyventojai negali suprasti, kodėl kertant miestą automobiliu tenka
užtrukti kelias valandas, pastatyti transporto priemonės neįmanoma net
mokamoje vietoje, o savaitgalio vakarais prie tinklinių picerijų
driekiasi eilės. Ir tai vienas geriausių gyventi Lietuvos miestų?
Atvykėliams nuoširdžiai gaila sostinės Naujininkų rajono gyventojų,
kuriems tenka kentėti iš netoliese įsikūrusio oro uosto kylančių
orlaivių keliamą triukšmą. Kaune panašiems išbandymams pasmerkti greta
geležinkelio linijos įsikūrę Palemono gyventojai.
Kaunas badomas pirštais, kai kalba pasisuka apie žmonių saugumą:
kulkomis vietos banditai suvarpomi vis rečiau, tačiau niekaip nepavyksta
sutramdyti vadinamųjų telefoninių sukčių, automobilių ir jų detalių
vagių.
Prisiminti su Kaunu sietas pedofilijos legendas padeda nuogo amerikiečio
šokiai mokymo įstaigos kieme – tokį pasirodymą nuovoką praradęs jaunas
užsienietis surengė T.Ivanausko progimnazijos prieigose.
Jis ne tik skeryčiojosi nusimetęs visus drabužius, bet ir mėgino
pagriebti pro šalį ėjusias mažametes.
O kurį laiką Kaunui mero pavydėję daugelio šalies miestų gyventojai jau
rimtai susirūpino, kad V.Matijošaitis Kauną pavers nedidele
kunigaikštyste ir greitai išsiruoš užkariauti naujų žemių.
Pirmasis taikiklyje atsidūrė Kauno rajonas, vėliau gali sekti
Kaišiadorių bei Trakų rajonai. Iš jų jau matyti ir Vilniaus bokštai.
Keistas indeksų sudarytojų užmojis lyginti nepalyginamus dalykus. Jeigu
žmogui reikia netoli namų veikiančio baseino ar sporto klubo, jam
visiškai neįdomu, kad dar arčiau įsikūręs vaikų darželis.
Ramybės ištroškęs poetas neieškos būsto Kauno senamiestyje, o patyręs
informacinių technologijų žinovas nebandys ieškoti darbo Zarasuose ar
Ignalinoje įsikūrusioje įmonėje.
Tikrieji miestų indeksai paaiškėja, kai gyventojai ateina prie
balsadėžių ir įvertina miesto valdžios per ketverius metus nuveiktus
darbus. Tiesioginiai merų rinkimai suteikė galimybę tai padaryti
gana tiksliai.
„Laikinoji sostinė“
