Tačiau dar rugsėjo pabaigoje išrinkta nauja Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen (36 m.) įsitikinusi, kad sunkiausi laikai – jau praeityje, o dabar sustiprėjusi partija kitų metų Seimo rinkimuose išsikėlusi itin aukštus tikslus ir ruošiasi būti tarp keturių geriausių.
Tarp šių tikslų – ir siekis keisti Konstituciją, jauninant patekimo į Seimą amžių, ir daugybės draudimų, kuriuos įvedė valdantieji valstiečiai, panaikinimas. „Mes ketiname atšaukti tikrai daug draudimų, kurie yra priimti. Mums yra svarbu kalbėti apie iniciatyvų žmogų, jo stiprinimą, galimybių kurti suteikimą, labai aiškių taisyklių sukūrimą, kurios nebus nuolat kaitaliojamos“, – sakė V.Čmilytė-Nielsen.
Apie šių dienų aktualijas, partijos reikalus ir asmeninius pasiekimus Liberalų sąjūdžio lyderė kalbėjosi su naujienų portalu lrytas.lt.
– Praėjusią savaitę valdantieji nubalsavo už sprendimą mažinti rinkimų kartelę iki trijų procentų partijoms ir penkių koalicijoms. Jūsų frakcija pirmoji inicijavo siūlymą mažinti rinkimų kartelę, tačiau iki atitinkamai keturių ir šešių procentų. Kodėl pateikėte tokį siūlymą ir ar nemanote, kad patys ir užkūrėte dabar šitą pasiutpolkę?
– Mūsų frakcijos narys Simonas Gentvilas inicijavo tokį pakeitimą. Iš tikrųjų frakcijoje nuo pat pradžių nuomonės buvo skirtingos, bet čia svarbūs du dalykai: S.Gentvilo idėja rėmėsi tuo, kad būtų suvienodinamos taisyklės su savivaldos rinkimais.
Argumentai buvo sudėlioti tikrai pakankamai svarūs. Jis teikė projektą dar pavasario sesijoje, likus iki Seimo rinkimų dar gerokai daugiau nei metams. Sakyčiau, kad pasirinktas laikas buvo korektiškas.
Ar mes atvėrėme Pandoros skrynią? Aš sakyčiau, kad ne. Kaip suprantu, girdėjau dar ir iki tol kalbas Seime, kad valdantieji, žiūrėdami į savo tirpstančius reitingus, planuoja kažkokį tokį drastiškesnį sprendimą, kuris leistų jiems užtikrinti rinkimų kartelės perėjimą jų mažesniesiems koalicijos partneriams. Ar S.Gentvilas, ar kažkas kitas iš jų būtų registravęs pasiūlymą, jų (valdančiųjų, – aut.past.) yra dauguma, tai jis vis tiek būtų priimtas.
Kitas dalykas, kad mes visi vienbalsiai prieštaraujame kartelės nuleidimui iki trijų procentų, nes ir šiandien mūsų politinės sistemos fragmentacija ir nestabilumas pakankamai didelis. Šiukščiai gal nuskambės, bet atsitiktinių žmonių Seime yra nemažai, o nuleidus kartelę iki trijų procentų, visos šios tendencijos tik stiprės. Tuo net neabejoju.
Dėl to trečiadienį ne tik mūsų frakcijos, bet ir visos opozicijos vardu, opozicijos seniūnai kreipėsi į prezidentą, prašydami vetuoti šį įstatymą.
– Ar tikitės palaikymo? Valdantiesiems ir Vyriausybei prezidento pozicija dėl susisiekimo ministro, rodos, nė motais.
– Prezidentas šioje vietoje, man rodos, praktiškai tais pačiais argumentais pasisakė prieš kartelės mažinimą iki trijų procentų ir pagal jo pasisakymus turiu pagrindo manyti, kad jis labai rimtai svarstys vetavimo galimybę. O valstiečių lyderis jau kalbėjo apie tai, kad valdantieji netgi veto atveju mėgins jį atmesti. Tikrai kova dar nesibaigė. Po mūsų kreipimosi į prezidentą, lauksime jo reakcijos, o tuomet ir valdančiųjų atsakomojo ėjimo.
– Dar kartą pabrėšiu, kad taisyklių keitimas paskutiniu momentu tampa šio Seimo kadencijos skiriamuoju bruožu. Tą mes labai ryškiai matome ir biudžeto svarstyme, kai mes vis dar nežinome, kokie mokesčiai įsigalios nuo sausio pirmosios, nors jau yra gruodžio vidurys. Ta pačia kryptimi einama ir su rinkimų kartele.
– Ar opozicija apskritai jaučia prezidento užnugarį?
Aš sakyčiau, kad opozicija jaučia geranorišką prezidento ir jo komandos požiūrį ir norą kalbėtis su visais. Tai, aš manau, yra didelis pliusas. Visiškai įvairiais klausimais yra galimybė kalbėtis, komunikuojama ir su opozicinių frakcijų atstovais, ir tai, aš manau, pasitarnauja tam, kad mes ieškotume geriausių sprendimų. Dialogas su prezidentūra yra ir tai yra labai didelis pranašumas.
– Sakėte, kad kitų metų biudžetas nėra orientuotas į modernią visuomenę. Ką turėjote omenyje?
– Mokslui pas mus yra skiriamas mažesnis BVP nei daugelyje vakarų valstybių. Švietimas tampa paskutiniu prioritetu. Lyg jis ir yra prioritetas, bet prioritetų skalėje jis yra kažkur apačioje. Šiandien švietimo situacija yra apverktina visuose lygmenyse.
Bėda ta, kad likus mažiau nei metams iki rinkimų matome, kad reformų, būtinų pertvarkų nebus imamasi. Stengiamasi išlaikyti status quo ir visi svarbesni klausimai yra permetami jau kitai valdžiai, ateisiančiai po 2020 metų rinkimų.
Švietime mes turime daug užprogramuotų bėdų, kurios kasmet darosi vis opesnės. Kalbu ir apie mokytojų bendruomenes, bendrą amžiaus vidurkio kilimą, apie tai, kad ateina vis mažiau žmonių, kurie nori tapti mokytojais. Mes turėsime baisų kritimą skaičiaus tų žmonių, kurie yra motyvuoti, pasirengę, nori dirbti švietimo sistemoje. Mes nesiimame realių žingsnių tai situacijai pasirengti.
Akivaizdu, kad reikia ryžtingiau žiūrėti į kokybės viduriniajame moksle netolygumus, kai vienokios kokybės išsilavinimą gauna vaikai Vilniaus senamiestyje ir visiškai kitokį regionuose, kur dar šiandien yra jungtinės klasės.
Šitos problemos tęsiasi ilgus metus ir manau, kad reikėtų susikoncentuoti visoms politinėms jėgoms, jeigu mes norime išvengti dar didesnių bėdų ateityje. Be to, berods šešiems iš dešimties devintukais ir dešimtukais besimokantiems vaikams reikia samdyti korepetitorius. Tai parodo, kad mūsų nemokamas mokslas susiduria su kokybės iššūkiais.
– Praėjusį šeštadienį posėdžiavo partijos taryba. Ką nutarėte?
– Pagrindiniai klausimai buvo susiję su artėjančiais rinkimais. Visų pirma, pasitvirtinome reitingavimo tvarką: bus visuotinis partijos narių reitingavimas sąrašo daugiamandatėje. Kalbėjome ir apie terminus, kada partijos skyriai turėtų pateikti savo kandidatų sąrašus ir kelti vienmandatininkus.
Taip pat patvirtinome tai, kad partijos pirmininkas sutikus tampa automatiškai ir sąrašo lyderiu. Tai yra formalumai, kuriuos reikia aptarti. Kolega S.Gentvilas pristatė ir partijos deklaracijas trijomis temomis: švietimo, regioninės politikos ir kovos su socialine atskirtimi.
– Norėčiau dar pakalbėti apie partijos Šiaulių skyrių, kuriame dabar šiokia tokia krizė...
– Nevadinčiau to krize. Mes turėjome tokį sudėtingesnį periodą. Ne paslaptis, kad praėjusiais metais Vilniaus skyriaus aktyvesnė dalis nutarė trauktis iš partijos prieš savivaldos rinkimus ir pasitraukė Remigijus Šimašius ir Aušrinė Armonaitė.
Prieš įkuriant jų partiją gegužės mėnesio pabaigoje – birželio mėnesio pradžioje pastebėjome, kad dešimtys partijos narių išstojo iš partijos. Tiesą sakant, taip ir maniau, kad Šiaulių skyriaus pirmininkas Aurimas Lankas išstos iš partijos, nes buvo link to einama, bet kažkodėl jam tuo metu pritrūko ryžto dar pusmečiui. Tai nebuvo netikėtumas.
– Tačiau besitraukdamas iš liberalų sąjūdžio jis kalbėjo apie užsistovėjimą. Taip pat viena iš buvusių skyriaus lyderių Giedrė Mendoza Herrera partiją paliko gegužę bei pareiškė, kad partijos Šiaulių skyriuje yra gausu problemų. Be to, nesėkmingai susiklosčius prezidento rinkimams Petras Auštrevičius tvirtino, kad skyriai yra nemotyvuoti. Tuo tarpu jūs nuolat kartojate, kad jūsų stiprybė – regionuose. Tai kaip yra iš tiesų?
– Matote, A.Lankas kalbėjo apie užsistovėjimą skyriuje, kurio pats buvo pirmininkas. Aš daugiau tai priimčiau kaip kritiką pačiam sau. Tikrai nėra krizės, regionuose mes esame pakankamai stiprūs. Aš kaip tik kalbėčiau apie tai, kad regionų skyriai, kurie ir buvo silpnesni, jie sparčiai atsinaujina.
Per pastarąjį mėnesį buvau Raseiniuose, Druskininkuose, Naujojoje Akmenėje... Važiavau per skirtingus miestus ir į kiekvieną skyriaus posėdį ateina nauji žmonės, prisijungę prie partijos.
Skyriai atsinaujina, prie jų jungiasi nauji žmonės ir tikrai matau pozityvias tendencijas. Kalbant apie šių metų žiemą, kada buvo jūsų minimas P.Auštrevičiaus pasisakymas, tikrai turėjome sunkų periodą po praėjusių metų rudens ir tuo momentu reikėjo dėti didžiules pastangas sumotyvuoti skyrius, juo labiau, kad vyko keli rinkimai iš eilės.
Europos Parlamento rinkimuose, manau, kad pasirodėme visiškai garbingai, iškovojome vieną tą pačią poziciją, P.Auštrevičius ją ir gavo. Savivaldos rinkimuose taip pat mūsų rezultatas buvo geras. Galbūt nelyginant su 2015 metais, kai buvo fantastiškas rezultatas, bet pagal visą tuo metu vyravusią nuomonę ir prognozes, mūsų rezultatas jas paneigė.
– Kokia situacija Vilniuje?
– Vilniuje turime tikrai veikiantį, gyvybingą skyrių. Turime nemažai naujų narių, manyčiau, kad Vilniaus skyrius dirba su gera perspektyva, bet, žinoma, reikia nemažai pastangų, kad jį atstatytume. Tam reikia laiko. Šiuo metu aš vertinu situaciją gerai, bet negalima nuneigti to, kad prieš metus mes turėjome susilpnėjimą ir turėjome praktiškai pradėti nuo pradžių. Per tuos metus padaryta daug darbo.
– Kalbant apie tą susilpnėjimą, tai kaip stipriai partijai atsiliepė nuo liberalų atskilusios Laisvės partijos įsteigimas? Kiek narių jau praradote iš viso?
– Praradome kelis šimtus narių, bet po mano išrinkimo pirmininke rugsėjo pabaigoje vos per kelias savaites jau turėjome šimtą naujų narių per visą Lietuvą. Geografiškai net sunku vieną kažkokį ypatingą skyrių išskirti, tai yra bendra tendencija.
Aš manyčiau, kad atskilimas mus palietė ne tiek stipriai, kiek galėjo atrodyti viešojoje erdvėje, o antras dalykas, kad ta tendencija baigėsi po birželio mėnesio. Dabar ateinančių yra daugiau.
– Anksčiau minėjote, kad Laisvės partija savo politinę žinutę konstruoja pakankamai agresyviai. Kokius dar pagrindinius skirtumus tarp abiejų liberalių partijų įžvelgiate ir kaip sieksite pritraukti rinkėją, kuris prie balsadėžės galbūt nematys didelio skirtumo tarp jūsų?
– Aš sakyčiau, kad liberalų sąjūdis, kaip rodo ir reitingai, yra pagrindinė brandi partija, viena iš tradicinių partijų. Ideologinėje plotmėje aš tikrai galiu palinkėti Laisvės partijai, kad jie nesikoncentruotų į labai siaurą segmentą ir konkrečiai dvi temas, o žvelgtų šiek tiek plačiau. Manyčiau, kad liberalų sąjūdis yra nuosaikesnė ir klasikinį liberalizmą puoselėjanti partija.
– Esate sakiusi, kad ateityje matote bendradarbiavimo su Laisvės partija galimybių ir kad centro dešinės jėgos turi vienytis tam, kad atstovėtų sveiko proto politiką. Ar jau kalbėjotės su kitomis liberaliomis jėgomis apie bendradarbiavimą, galbūt net svarstote nekonkuruoti vienmandatėse?
– Ne, tokios kalbos tikrai nevyksta. Aš kalbėjau bendrais bruožais. Taip, aš manau, kad būtų kur kas racionaliau, jog liberalios jėgos vienytųsi ir vienytų būtent liberaliai mąstančius žmones po vienu skėčiu. Tai būtų racionaliausia. Šiandien tam galimybių nematau, bet ateityje visko gali būti.
– Ar dėl partijos skilimo įžvelgiate savo asmeninių ar bendrai visos partijos klaidų?
– Savo asmeninių ne, kadangi tuo metu, kai prasidėjo skilimo užuomazgos, auginau kūdikį. Kai grįžau po motinystės atostogų, tie visi įvykiai jau buvo įvykę. Dėl partijos klaidų – matot, labai sunku sulaikyti tuos, kurie yra aiškiai nusprendę ir planingai veikė su mintimi išeiti, tai aš, tiesą pasakius, dabar jau nebesidairau atgal.
Manau, kad tas planas pasitraukti ir dalyvauti savivaldos rinkimuose su komitetu buvo išpuoselėtas ir ilgai brandintas, nes visiškai teisingai buvo atspėta tendencija, jog komitetui bus šių savivaldos rinkimų nugalėtojai. Taip ir buvo visuose didmiesčiuose.
– Ar A.Armonaitė prie naujosios partijos kvietė prisijungti ir jus?
– Taip, kažkuriuo momentu sulaukiau tokio siūlymo. Nemačiau jokio pagrindo tai daryti. Liberalų sąjūdis yra ta partija, į kurią įstojau ne tam, kad ją draskyčiau. Pirmas dalykas, įstojau, nes ji atitinka mano pasaulėžiūrą, ideologiją, o antras dalykas, man svarbi yra mano komanda, tie tūkstančiai žmonių, kurie, mano galva, buvo visiškai nepelnytai apkaltinti. Aš labai vertinu tai, kad tie žmonės yra labai ištikimi idėjai, nes tie, kurie liko, yra nesiblaškantys, jie yra nuoseklūs – man tai yra labai svarbu.
– Ateinančius Seimo rinkimus esate įvardijusi kaip svarbiausią egzaminą partijos istorijoje, nuo kurio priklauso partijos ateitis. Kokie jūsų konkrečiai tikslai iškelti, kuriuos privalote pasiekti?
– Kiekvieni rinkimai kiekvienai partijai yra svarbus egzaminas. Šie rinkimai ne mažiau svarbūs, nei buvo praėjusiesi. Tikslas konkretus – turėti didesnę frakciją, nei mes turime dabar. Liberalų sąjūdis turi būti tarp keturių partijų lyderių.
– 2016 metais į Seimą patekote su 9 procentų rinkėjų palaikymo. Dabar reitingai rodo apie 5-6 procentų palaikymą.
– Taip, formaliai jūs teisingai sakote, kad 5-6 procentai, buvo 9, tačiau tie 6 procentai apklausose nuo balsuojančių yra 8-9 procentai. Šiandien net prasčiausios ir pesimistiškiausios prognozės mums jau prognozuoja 8 procentus nuo balsuojančių.
Lygiai taip pat prieš 2016 metų rinkimus vieni iš paskutinių reitingų mums rodė 2,7 procento nuo visų. Apklausos kaip tik ir rodo, kad šansai optimistiniam scenarijui yra visiškai pagrįsti.
– Su kokia žinute kitąmet eisite į rinkimus?
– Konkrečios žinutės formuojasi labai natūraliai, nes mūsų siūlomi sprendimai yra kardinaliai priešingi dabar vykdomai politikai. Mes ketiname atšaukti tikrai daug draudimų, kurie yra priimti, mums yra svarbu kalbėti apie iniciatyvų žmogų, jo stiprinimą, galimybių kurti suteikimą, labai aiškių taisyklių sukūrimą, kurios nebus nuolat kaitaliojamos. Sakyčiau, kad liberalai natūraliai pasisako už tai, kad pasitikėjimas valstybe turi augti, o tam prielaidos yra racionalūs valdžios veiksmai.
Dabar mes matome visišką iracionalumą. Mes privalome ateiti su racionalios, adekvačios politikos alternatyva ir galimybių kūrimu Lietuvoje, kad šeimos čia norėtų gyventi, auginti vaikus, kad turėtume kokybišką švietimą.
– Kokius draudimus ruošiatės atšaukti?
– Sąrašas yra labai ilgas. Kalbant apie aktualijas, dabar valdanteji yra nusitaikę į profesines savivaldas. Kaip tik praėjusį ketvirtadienį buvo odontologų rūmų įstatymas pakeistas, uždraudžiant jiems licencijuoti patiems savo specialistus. Iš esmės viskas yra centralizuojama, atimamos funkcijos iš profesinių savivaldų. Taip pat viena iš iniciatyvų, kurią svarstome labai rimtai, galbūt net nelauksime naujų rinkimų, yra kad į Seimą galėtų kandidatuoti jaunesni žmonės, nei dabar.
Akivaizdu, kad amžius politikoje nebūtinai yra privalumas ir jis nebūtinai užtikrina parlamento kokybę. Kartu su jaunimo organizacijomis svarstome siūlymą keisti Konstituciją dėl kandidatavimo į Seimą, pavyzdžiui, nuo 21 metų. Toks skaičius yra pakankamai išdiskutuotas ir yra nemažai argumentų tam.
Be to, turėjome didžiules batalijas dėl pagalbinio apvaisinimo įstatymo, kuris ir nėra sutvarkytas. Vien kalbos apie tai yra blokuojamos. Tikrai inicijuotume teisėkūros įstatymo pakeitimo projektą, kurį su kolega S.Gentvilu siūlėme prieš mėnesį. Jis naikintų išimtį siūlyti mokestinius pakeitimus kartu su biudžetu, kurie tuoj pat įsigaliotų.
– O kaip dėl alkoholio draudimų?
– Be abejo, mūsų politika būtų kur kas labiau pamatuota. Konkrečių pakeitimų nepasakysiu, bet ir pagal mūsų frakcijos balsavimus akivaizdu, kad tiems draudimams mes nepritariame. Ne taip reikia spręsti tas problemas, kurias bando išspręsti valdantieji.
– Bet ar jūs bandytumėte atšaukti tuos draudimus?
– Taip, be abejo. Dabar negaliu pasakyti visų konkrečių projektų, bet, pavyzdžiui, kalbant apie amžių, manau, kad jo cenzo pakėlimas yra neracionalus.
– Dar puoselėjate pirmalaikių rinkimų idėją? Jums apskritai manote jie būtų naudingi?
– Nemanau, kad mums būtų naudingiau, kad rinkimai vyktų anksčiau, bet gali būti, kad sąlygos susidarys tokios, jog to reikės natūraliai. Pavyzdžiui, jeigu nebus patvirtintas biudžetas, arba jis bus ne toks, kokio nori Vyriausybė, arba prezidentas jį vetuos. Natūraliai tai gali paskatinti Vyriausybės griūtį.
Mes su E.Gentvilu dar liepos mėnesį registravome pirmalaikių rinkimų projektą, po to jį perregistravome, esame tam ir parašus surinkę. Žinoma, 85 parašai Seime už pirmalaikių rinkimų idėją gali būti surinkti tik iškilus ypatingos aplinkybėms, jei ir valdančiųjų nariai palaikytų opozicijos idėją.
Bet aš manau, kad aplinkybės gali taip susidėlioti, kad ir valdantieji supras, jog pirmalaikiai rinkimai yra geriausia išeitis iš visiškos sumaišties. Nors, tiesą pasakius, atrodo, kad kai kurie valdančiųjų atstovai kaip tik patogiausiai jaučiasi, kai yra kuo daugiau sumaišties ir tankesnės dūmų uždangos. Tokia alternatyva yra, nors tikimybė jai yra mažesnė nei 50 procentų.
– Visuomenė jus vertina pakankamai palankiai. Naujausioje „Vilmorus“ apklausoje esate devintoje vietoje pagal palankų vertinimą su 28,3 procentais, bene aukščiausiai iš visų Seimo narių, išskyrus Seimo pirmininką. Koks tas receptas?
– Žmonės yra pasiilgę nuosaikesnio kalbėjimo, diplomatijos. Ypatingai šiame Seime mes matome labai daug asmeninių kovų, daug susipriešinimo, balso kėlimo ir panašių dalykų. Šioje vietoje mano natūralus stilius galbūt visai tinka. Kitas dalykas, aš džiaugiuosi tais reitingais, bet jų nepervertinu, nes mano tikslas yra mažinti procentą tų žmonių, kurie dar manęs nepažįsta ir neturi nuomonės.
– Kaip manote, kaip naujoji partijos pirmininkė kokių nors pokyčių jau įnešėte? Sakėte su jūsų išrinkimu į partiją iškart įstojo nemažai žmonių.
– Manyčiau, kad žmonės, partiečiai, laukė, sakykime, tam tikro kartų pasikeitimo, nors iš tiesų tikrai mūsų partijoje vyrauja padėka E.Gentvilui už tai, kad jis išlaikė subangavusį mūsų laivą ir išsprendė daug problemų. Akivaizdu, kad žmonės laukė tam tikrų pasikeitimų ir jie įvyko.
Manau, kad tai buvo svarbu, o kalbant apie naujus vėjus, tai, tiesą pasakius, aš nesidairau atgal ir nežiūriu, ką aš darau kitaip nei buvę partijos lyderiai. Stengiuosi maksimaliai dėmesio skirti tiek skyriams, tiek diskusijoms su kolegomis Seimo nariais.
