Kaip žodžiais kovoti su korupcija, o darbais – vykdyti politinius užsakymus, turėjo pasidalyti Specialiųjų tyrimų tarnybos vadas Ž.Bartkus arba generalinis prokuroras E.Pašilis.
Akis rėžė tiktai pora susitikimo dalyvių. Kad ir buvęs Seimo narys, o dabar Joniškio meras V.Gailius. Tiesa, tupėdamas parlamente jis buvo susikūręs kovotojo su menama korupcija įvaizdį, bet šiuo metu – tiesiog provincijos veikėjas, mėgstantis keršyti savo kritikams.
Vis dėlto įdomiausia, kad prezidentas ranką spaudė ir buvusiam susisiekimo ministrui R.Masiuliui, dešiniųjų laikomam skaidrumo įsikūnijimu, o kairiųjų – viešųjų ryšių virtuozu.
Tam pačiam, kuris iš piršto laužtais įrodymais verslininkus apkaltino Registrų centro duomenų vagystėmis už daugiau nei 300 milijonų eurų. Kelininkai irgi buvo apšaukti sukčiais, nors ir čia įrodymų – šnipštas.
Juk nieko tokio, kad ministras, pradėjęs Registrų centro pertvarką, nepaisė įstatymų keisdamas įmonės valdybą ar vadovus?
Smulkmena, kad kai kurie jų jau prisiteisė įspūdingas sumas už neteisėtą atleidimą? Visiškai nieko įtartina, kad į „Lietuvos geležinkelių“ vadovybę buvo sukišti jo ir jo žmonos buvę bendradarbiai ir draugai, o dar vieno ankstesnio kolegos broliui parūpinta ir Lietuvos automobilių kelių direkcijos vadovo vieta.
Visa tai, suprantama, nė iš tolo Prezidentūrai nekvepia korupcija ar nepotizmu. Gal todėl tarp pakviestųjų ir atsidūrė eksministras, nors dabar tėra viso labo eilinis Vilniaus šilumos tinklų valdybos narys.
Kažkodėl kai kurie eiliniai kai kurių aukštas pareigas einančių žmonių akyse yra vos ne vestuvių generolai.
