Šeimai košmaras prasidėjo nuo anoniminio skundo, kurį gavo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojai. Rašte buvo kalbama, kad jų mažametė dukra galimai kenčia fizinį ir psichologinį smurtą.
„Greičiausiai dabar turėsime eiti kryžiaus kelius stengdamiesi įrodyti savo nekaltumą, kad nesmurtavome prieš vaikus“, – pasakojo vilniečių šeima.
Pasak pašnekovų, jų šeima visada buvo gerbiama aplinkinių, iki šiol neturėjo jokių problemų dėl jokių nusižengimų ar savo dviejų vaikų elgesio.
„Problemų lyg Kalėdų Senelis galėjo padovanoti daugiabučio kaimynė, su kuria turime teisminį civilinį procesą, vos vienas galimai jos parašytas raštas anonimo vardu vaiko teisių apsaugos specialistams“, – svarstė tėvas.
Šeima jaudinosi, kad nesulaukė atsako iš vaiko teisių apsaugos specialistų. Pasak tėvų, dabar neaišku, ar jie padarė ką nors blogo, ar nustatytas koks nors grėsmės lygis, – juos kankina nežinia.
Tarnybos darbuotojai reikalavo įsileisti į butą
Praėjusios savaitės trečiadienį ramiai savo namuose dirbęs vyras sulaukė dviejų Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojų vizito.
„Paskambinusios į duris jos iškart pareikalavo įsileisti į butą. Prašiau aiškiai nurodyti motyvą, priežastį ir galimą grėsmę.
Gan agresyviai besielgusios pareigūnės reikalavo tik vieno – įsileisti jas į butą, kalbėtis koridoriuje atsisakė, esą ką „pagalvos kaimynai“, – prisiminė vilnietis.
Vyras tada tiesiog uždarė duris atsisakydamas jas įsileisti į vidų, taip pat nebūdamas tikras, ar jos išties atstovauja vaiko teisių apsaugos tarnybai.
Po 20 minučių vėl pasigirdo skambutis į duris. Jas atvėręs vyras pamatė du policijos uniforma vilkinčius pareigūnus ir tas pačias dvi moteris.
„Pasiteiravus atvykimo priežasties, vienas policijos pareigūnų nurodė, jog padeda vaikų teisių apsaugos atstovams patekti į butą, kai į jį nėra įsileidžiama“, – sakė vyras.
Parodė anoniminį skundą dėl galimo smurto prieš vaikus
Dar kartą paprašius nurodyti tokio apsilankymo priežastį ir pagrindą viena pareigūnių parodė ranka ant lapo surašytą skundą, pasirašytą anonimo.
„Skunde buvo išdėstyta, jog mūsų nepilnametė dukra šeimoje patiria psichologinį, fizinį smurtą, galimai prievarta siekiant ją priversti meluoti mūsų šuns, žmonos ir vaiko užpuolimo byloje, kad vaikas yra specialiai žalojamas tėvų dėl interesų bylos, kurios teismo procesas vyksta kaip tik dabar.
Įdomiausia, jog anoniminis skundas surašytas vartojant tokias frazes ir pateikiant tokią informaciją, kuri gali būti žinoma tik dabar išties vykstančio civilinio teismo proceso dalyviams – jame mūsų šeima kaip nukentėjusioji bylinėjasi su daugiabučio kaimynės šeima.
Šios šeimos atstovai jau du kartus buvo bausti dėl šuns nepriežiūros, o dabar vykstantis procesas civiline tvarka yra dėl visiško nuostolių atlyginimo, nes iki šiol nusikaltę asmenys piktybiškai atsisako tai padaryti“, – aiškino šeima.
Apklausė mažametę dukrą
Pamatęs skundą vyras pareigūnams iškart pasakė, jog skundas galimai surašytas būtent kitos teisminio proceso pusės, kad tai akivaizdus šmeižtas ir melaginga informacija teismo procese siekiant savo interesų.
„Pareigūnai tai ignoravo ir siekė apklausti vaiką. Suvokdamas, jog teks gintis dėl šmeižto teisine tvarka, paprašiau leidimo pasidaryti skundo kopiją. Vaikų teisių apaugos specialistės atsisakė leisti tai padaryti motyvuodamos, jog rytoj atvyksime į skyrių, parašysime oficialų prašymą ir mums skundo kopija bus įteikta“, – kalbėjo pašnekovas.
Nenorėdamas pakenkti pareigūnų vizito išgąsdintai dukrai tėvas leido jam stebint iš toliau ją apklausti.
„Į visus klausimus apie smurtą ji atsakė neigiamai. Beje, mergaitei buvo pateikiami ir klausimai, susiję su byla. Kitaip tariant, nurodyti skunde, nors tai gali žinoti tik minėto teismo proceso dalyviai“, – sakė tėvas.
Parašė pareiškimą dėl galimo šmeižto
Po incidento šeima iškart parašė pareiškimą policijai dėl galimo šmeižto.
„Įdomiausia, kad vaikų teisių apsaugos specialistė, apsilankiusi bute, pakeitė nuomonę ir vakare telefonu pranešė, jog atsisakys pateikti kopiją skundo, kurio pagrindu įvyko drastiškas vaikų teisių apsaugos atstovų apsilankymas kartu su policijos pareigūnais motyvuojant skundėjo anonimiškumo teisėmis.
Tokia galima Kalėdų dovanėlė iš teismo procese galimai savo kailį bandančios išsukti kaimynės. Juk ne veltui sakoma: „geriausia gynyba – puolimas“, – teigė vilniečio žmona.
Moteris piktinosi, kodėl nėra jokios atsakomybės už bet kokio turinio šmeižtą. Pakanka tik pasirašyti anonimo vardu ir galima visus kaimynus išvadinti smurtaujančiais prieš savo vaikus? Kaip tuomet jaustis saugiai ir kaip saugumu įtikinti vaikus?
„Panašu, kad tai dar tik šios istorijos pradžia. Daug ką lems, kaip policija įvykdys tyrimą dėl šmeižto, kaip toliau savo darbą dirbs Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai.
Ar gyvendami demokratinėje šalyje turime garantijų, jog paprastas pilietis turi galimybę apsiginti ir apginti savo vaikus?“ – klausė moteris.
Tarnyba: jei yra skundas, tai dar nėra faktas
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjas Gedas Batulevičius pareiškė nuomonę apie susidariusią situaciją.
„Skundas dėl šios šeimos yra gautas. Tėvai supažindinti su juo. Mes čia reaguojame kaip ir į kiekvieną skundą. Vaiko teisių apsaugos specialistai turi įvertinti situaciją, išklausyti vaiko nuomonę. Tai nereiškia, jei yra skundas, kad tai yra faktas.
Šeima turėtų visuomet paklausti specialistų – kodėl ir kokiu tikslu jie atvyko. Mūsų specialistai visuomet parodys pažymėjimus, paaiškins dėl ko atvyko, kokia priežastis, tikslas ir kokie veiksmai turėtų būti atlikti.
Visuomet kviesčiau tėvus bendradarbiauti be išankstinių neigiamų nuostatų, nes vyksta situacijos vertinimas. Nėra iš karto taikomos kokios nors sankcijos. Pirmiausia įsigilinama į situaciją ir ji įvertinama.
Visuomet yra kontaktinis asmuo, į kurį bet kada galima kreiptis, ir jis paaiškins, kokiame taške esama.
Nustatant grėsmės lygį tėvai ar globėjai visada su tuo supažindinami ir jie pasirašo, kad susipažino. Šios šeimos atveju nežinau dėl grėsmės lygio, nes šiuo metu situacija dar vertinama.
Kartais būna, kad galima čia ir dabar įvertinti situaciją, nes yra pakankamai informacijos ir duomenų. Paprastai situacijos vertinimas užtrunka dvi ar tris dienas.
Kiek anoniminių skundų pasitvirtina? Nėra tokios statistikos, tačiau bet kokiu atveju į kiekvieną skundą privalome reaguoti.
Reikia suprasti, kad mes reaguojame į skundą, tačiau be išankstinės nuostatos. Vyksta objektyvus situacijas vertinimas, būtinas bendravimas su šeima, vaiko nuomonės išklausymas. Tuomet daromi vienokie ar kitokie sprendimai“, – paaiškino skyriaus vedėjas G.Batulevičius.
