Teismas konstatavo, kad etikos sargų išvadą V. Pranckietis skundžia remdamasis Seimo statutu ir „keliamas ginčas yra susijęs su Seimo veikla“, o ne su Valstybės politikų elgesio kodekso reguliuojamais teisiniais santykiais.
Nutartyje pažymima, kad administraciniai teismai nagrinėja Seimo etikos ir procedūrų komisijos išvadas, kai jos priimtos vadovaujantis Valstybės politikų elgesio kodekso, bet ne Statuto nuostatomis.
„Šioje byloje Seimo EPK veiklą reglamentuoja ne Valstybės politikų elgesio kodekso patvirtinimo įstatymas, o Seimo statutas. Komisijos įgaliojimai kyla iš Seimo veiklos ir ji įgyvendina valstybės valdžią, todėl administraciniam teismui nėra suteikta kompetencija nagrinėti tokio pobūdžio ginčų“, – pažymi teismas.
V. Pranckietis teismo prašė panaikinti Seimo EPK sprendimus, kuriais neteisėtu pripažintas jo sušauktas Seimo valdybos posėdis, o jis pats – veikęs savo asmeniniais interesais, kai siekė paskubinti balsavimą dėl nepasitikėjimo.
Seimo Etikos ir procedūrų komisija lapkričio mėnesį valdančiųjų balsais priėmė sprendimą, kad paskubinęs balsavimą dėl nepasitikėjimo V. Pranckietis „veikė ne tautos, o savo asmeniniais interesais, naudodamasis savo kaip Seimo pirmininko statusu asmeninei naudai gauti“.
Komisija vertino spalio mėnesio įvykius, kai V. Pranckietis sušaukė skubų Seimo valdybos posėdį. Jame buvo priimtas sprendimas vakare skelbti neeilinį parlamento posėdį dėl nepasitikėjimo procedūros.
Pačią nepasitikėjimo procedūrą inicijavo valdantieji, tačiau balsuoti norėjo kitą dieną, kuomet tikėjosi surinkti reikiamus balsus.
Valdančiųjų atstovai tuomet boikotavo Seimo posėdį dėl nepasitikėjimo, tad šiame balsavime dėl V. Pranckiečio atstatydinimo dalyvavo tik keli parlamentarai. Vėliau balsavimas valdančiųjų iniciatyva buvo pakartotas, bet ir per jį parlamento vadovas išlaikė postą.
Už V. Pranckiečio atšaukimą iš pareigų tuomet balsavo 63 Seimo nariai, kai jį atleisti iš pareigų reikėjo ne mažiau kaip 71 balso.
