Šviežiausias pavyzdys – Klaipėdos prokurorų sprendimas, kad Palangoje netoli jūros išdygęs 700 kvadratinių metrų namas yra ne nauja statyba, o tik sukiužusių vos 60 kvadratinių metrų dušinių rekonstrukcija į poilsio aptarnavimo pastatą. Kitaip sakant, viskas teisėta, nes statinį pertvarkyti leidimas buvo duotas.
Tiesa, prokurorai neatsakė į klausimą, kieno poilsis bus aptarnaujamas tame name. Tikriausiai jo savininkų, nes „Lietuvos ryto“ žurnalistai dar vasarą pro pastato langus savo akimis matė atvežtą dvigulės lovos čiužinį, televizorių, dėžes su virtuvės technika.
Teoriškai ten niekas neturi teisės gyventi, nes sklypas patenka į tai draudžiančią griežčiausio režimo kurortų apsaugos pirmąją zoną, bet prokurorai nesirengia tikrinti, ar laikomasi šios sąlygos ir ar bus teikiamos kokios nors viešosios poilsio paslaugos.
Prokuratūra nepaaiškino ir kaip galėjo įvykti toks stebuklas, kad dešimt kartų didesnio už buvusias dušines namo statyba – tai tik rekonstrukcija.
Vienintelis atsakymas į prokurorų užduotas mįsles – jie ne viešąjį interesą gynė, o ieškojo būdų, kaip apginti visuomenės pasipiktinimą sukėlusią Klaipėdos verslininkės statybą. Nelabai rado, bet vis viena paskelbė, kad viskas teisėta.
Beje, visai šalia šio statinio, toje pačioje griežčiausioje kurortų apsaugos zonoje vietoj buvusios paplūdimio kavinės pastatytas kitas trijų aukštų namas.
Nors ten irgi draudžiama nuolat arba laikinai gyventi, pardavinėjami pastate esantys butai, o jų savininkai viešai skelbia, kad teikia nuomos paslaugas.
Tačiau kiekvienam praeiviui akis badantys pažeidimų faktai neužkliuvo viešąjį interesą ginti privalantiems prokurorams.
Stulbina, kaip skirtingai teisėsauga vertino Druskininkuose iš buvusios valčių prieplaukos rekonstruotą vadinamąjį Vijūnėlės dvarą.
Šis statinys buvo suręstas ne pirmojoje, o mažiau griežtos apsaugos antrojoje zonoje, nors kurorto savivaldybė abejojo, ar pagrįstai tai teritorijai galima suteikti net ir tokį teisinį statusą.
Visi leidimai buvo suteikti ir Druskininkuose. Galiausiai savininkai sutiko net ir keisti namo paskirtį iš gyvenamosios į visuomeninę, o savivaldybė norėjo į šį pastatą perkelti M.K.Čiurlionio menų mokyklą, kuri įkurdinta ankštose patalpose.
Niekas negelbėjo. Užsispyrusiai reikalavusi nugriauti pastatą prokuratūra pasiekė savo – visų lygių teismai nusprendė, kad anksčiau apleistą teritoriją tik išpuoselėjęs Vijūnėlės dvaras turi būti nušluotas nuo žemės paviršiaus. Ir tai jau įvyko – įstatymų nepažeidęs savininkas pastatą nugriovė, patirdamas 1,6 mln. eurų žalą.
Prokuratūros požiūris į Palangos pirmojoje apsaugos zonoje iškilusius pastatus ir į mažiau saugojamoje vietoje buvusį Vijūnėlės dvarą skiriasi kaip diena nuo nakties, todėl neįmanoma neklausti, kur čia šuo pakastas.
Jeigu į žūtbūtinį kryžiaus žygį prieš Vijūnėlės dvarą išsirengę prokurorai būtų nusimetę kaukes, jiems teliktų pripažinti, kad jie ne viešąjį interesą gina, o kariauja su D.Grybauskaitės nemalonėn patekusiu Druskininkų meru R.Malinausku.
Buvusi prezidentė yra ne kartą užsipuolusi R.Malinauską, o D.Grybauskaitės šokdintos prokuratūros vadovams tai galėjo būti tarsi signalas paleisti savo skalikus, kuriuos užsiundė sumedžioti kurorto merą.
Žinoma, prisidėjo ir Druskininkų savivaldybės opozicija, kuri siuntinėjo skundus dėl Vijūnėlės dvaro visur, kur tik įmanoma, taip pat sulaukė savo partijų paramos Vilniuje.
Taip susidarė stipri politinė koalicija, kuri politines sąskaitas su neklusniu R.Malinausku suvedinėjo pasitelkusi teisėsaugą.
Dar daugiau – net D.Grybauskaitei baigus kadenciją, prie telefoninių komandų įpratinti jos statytiniai liko dirbti teisėsaugos įstaigose ir tebeplauna jos mundurą, o kartu ir savąjį.
Tai itin vaizdžiai iliustruoja su sveiku protu prasilenkianti pareigūnų reakcija į Seimo nario A.Mazuronio prašymą atlikti ikiteisminį tyrimą dėl galimo D.Grybauskaitės piktnaudžiavimo tarnyba, buvusiam jos patarėjui viešai papasakojus, kaip prezidentė kone reketavo verslininkus parduoti Prezidentūrai kilimą už penktadalį kainos.
Turbūt niekas ir nesitikėjo, kad buvusiai šalies vadovei bus iškelta byla, tačiau bent jau pripažinimo, kad nesilaikyta viešojo pirkimo sąlygų, logiškai mąstant, buvo galima laukti. Tačiau tyrimo rezultatas priešingas – D.Grybauskaitė net sulaukė pareigūnų pagyrų už taupumą.
Šitokią absurdo komediją primenančią išvadą pateikė Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), kuriai D.Grybauskaitės paskirtas generalinis prokuroras E.Pašilis permetė A.Mazuronio prašymą. O ko kito tikėtis? Patys uoliai vykdę tuometės prezidentės komandas telefonu, STT tyrėjai neįžvelgė nieko neteisėto ir dabar.
Teisėsaugos pareigūnai gali apsimetinėti, kad vienu atveju regi teisės pažeidimus, o kitu panašiu ar net labiau abejotinu – sakyti, kad viskas teisėta.
Tačiau kai dvejopi standartai bado Lietuvos žmonėms akis, kaip jie gali tikėti, kad šalyje teisingumas – ne tušti žodžiai, o realybė.
