Respublikinėje Šiaulių ligoninėje (RŠL) net 35 metus dirbusi gydytoja kardiologė Danutė Andrulienė šių metų rudenį buvo priversta palikti darbovietę.
Dabar į Radviliškį dirbti važinėjanti medikė viešai įvardijo priežastį – tai kone dvejus metus trukę nesutarimai su nuolatinį spaudimą dariusia naująja RŠL Širdies ir kraujagyslių centro vadove Nora Kupstyte-Krištapone.
„Nesulaukiau pagalbos nei iš RŠL, nei iš Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) vadovų – neužstojo nei darbdavys, nei steigėjas.
Kad buvau teisi, įrodžiau Darbo ginčų komisijai, prisiteisiau kompensaciją, bet buvau priversta trauktis“, – „Lietuvos rytui“ pasakojo anksčiau ir darbdavio, ir pacientų padėkų nuolat sulaukdavusi medikė.
Buvo perspėta dėl rašto
Daugiau kaip dešimtmetį RŠL Širdies ir kraujagyslių centro Antrajam kardiologijos skyriui vadovavusi D.Andrulienė gerai prisimena, kodėl pašlijo santykiai su tiesiogine vadove N.Kupstyte-Krištapone.
2017 metų rugsėjį D.Andrulienė per pasitarimą bendradarbių akivaizdoje buvo išbarta dėl to, kad esą nesuteikė skubios konsultacijos RŠL Moters ir vaiko klinikoje gulinčiai pacientei.
Kaltinimų nustebinta gydytoja parašė tarnybinį pasiaiškinimą, kad niekas net neprašė konsultuoti: „Pati centro vadovė buvo Kaune, todėl jos globojama rezidentė negalėjo viena konsultuoti. Kodėl to padaryti neprašė manęs, iki šiol nežinau ir nesuprantu.“
Į RŠL administraciją pasiaiškinimą nunešusi D.Andrulienė sakė išsyk sulaukusi perspėjimo dėl būsimų nemalonumų – juk rašte nurodytos aplinkybės buvo nepalankios tiesioginei vadovei.
Prireikė psichologo pagalbos
Perspėjimas buvo pranašingas – gydytojai dveji metai priminė nesibaigiantį košmarą.
„Buvau įžeidinėjama, žeminama ir kolektyvo, ir jaunųjų rezidentų akivaizdoje“, – pasakojo D.Andrulienė.
Įtampa darbe didėjo, todėl pašlijo ir medikės sveikata.
Gydytoja anonimiškai kreipėsi į psichologą, gėrė vaistus, nes kiekviena diena darbe buvo tarsi sunkus išbandymas.
„Kelis kartus ieškojau užtarimo RŠL administracijoje, bet nelaimėjau nieko, – sakė medikė. – Todėl kas rytą turėjau prisiversti nueiti į darbą, kuris anksčiau teikė malonumą.“
Gydytoja D.Andrulienė pabandė pakovoti už savo teises, bet netrukus suprato, kuo visa tai baigsis.
Buvo pradėtas keisti centro valdymas, struktūra, pareigybių aprašas, medikė prarado teisę dirbti su studentais ir rezidentais, netgi duoti nurodymus skyriaus darbuotojams, kontroliuoti jų darbą ir prašyti ataskaitos.
„Maniau, kad šiame skyriuje galėsiu sulaukti pensijos, bet klydau. Esu priversta važinėti į darbą Radviliškyje“, – pasakojo medikė.
Siuntė mandagius laiškus
Apie darbe patiriamą didžiulį psichologinį spaudimą, galimai neteisėtas pertvarkas gydytoja D.Andrulienė kelis kartus rašė ne tik RŠL administracijai, bet ir įstaigos steigėjai SAM.
Medikė vylėsi, kad ministerija sudarys komisiją, ištirs faktus, bet pagalbos nesulaukė.
Pirmajame rašte šių metų balandį šiaulietė gydytoja informavo SAM vadovus, kad RŠL generalinis direktorius Remigijus Mažeika nepaiso įstatymo ir neatsako į siunčiamus raštus.
Taip pat buvo prašoma ištirti, ar pradėtos pertvarkos nepažeidžia Darbo kodekso nuostatų, ar pakeistas vedėjo pareigybės aprašas nepakenks kokybiškam sveikatos priežiūros paslaugų teikimui.
Antrajame laiške D.Andrulienė kreipėsi į SAM vadovą Aurelijų Verygą.
Bet iš ministerijos gavo tokį pat mandagų atsakymą, kuriame nurodyta, kad „ministerija pagal kompetenciją nėra įgaliota aiškinti darbo santykius reguliuojančių teisės aktų nuostatų bei spręsti darbo ginčų“.
Šiaulietės gydytojos pagalbos šauksmas liko nenagrinėtas, medikei dar kartą patarta kreiptis į Darbo ginčų komisiją. Pažymėta, kad nėra nustatyta terminų, kada darbdavys turėtų atsakyti į pavaldinio raštus.
Iš ligoninės – kompensacija
Į Darbo ginčų komisiją nukreipta D.Andrulienė šventė nesunkią pergalę. Šių metų spalio pradžioje paskelbtame sprendime nurodyta, kad gydytoja buvo teisi, ir jai priteista 500 eurų kompensacija.
Darbo ginčų komisija pažymėjo, kad nėra pagrindo abejoti medikės teiginiais dėl nepagrįstai pakeistų darbo sąlygų ir darbdavio nespręstų nesutarimų su jos tiesiogine vadove N.Kupstyte-Krištapone.
Komisija pripažino, kad RŠL vadovas R.Mažeika elgėsi netinkamai – nereagavo į medikės raštus, nesprendė kilusios konfliktinės situacijos, nors pagal teisės aktus darbdavys privalo imtis „visų būtinų priemonių psichologinio smurto darbo aplinkoje prevencijai užtikrinti“.
Bylą nagrinėję specialistai pripažino, kad ieškovė D.Andrulienė visiškai įrodė patirtą žalą, todėl iš buvusio darbdavio priteista kompensacija.
Tiesa, ji buvo sumažinta nuo prašomų 3000 iki 500 eurų, nes sveikatos sutrikdymas buvo pripažintas ne toks sunkus kaip nagrinėtose kitose bylose dėl nelaimingų atsitikimų darbe.
Vadovai kalti nesijaučia
Nekasdienės situacijos vertinimą pateikęs RŠL Vidaus kontrolės grupės vadovas Martynas Gedminas pareiškė: visos pertvarkos gydymo įstaigoje yra daromos dėl paslaugų kokybės ir pacientų gerovės.
Pasak ligoninės administracijos atstovo, pastaraisiais metais RŠL smarkiai išaugo gydytojų kardiologų nestacionarinių paslaugų poreikis, todėl medikams teko persitvarkyti – teikti daugiau ambulatorinių paslaugų.
„Gydytoja ėjo skyriaus vedėjo pareigas ir nekonsultuodavo pacientų ambulatoriškai, nors tuose skyriuose tai buvo įprasta praktika.
Net ir visame Širdies ir kraujagyslių centre pakeitus gydytojų kardiologų pareigines instrukcijas gydytoja D.Andrulienė priešinosi naujai tvarkai ir išskirtinai dirbo tiktai administracinį darbą“, – tvirtino M.Gedminas.
Pasak RŠL vieno vadovų, Darbo ginčų komisijos sprendimas nebuvo ginčijamas, bet tai nereiškia, kad RŠL sutiko su tokia išvada: „Toks sprendimas buvo priimtas siekiant kuo greičiau pabaigti ginčą iš pagarbos, išvengti nereikalingo streso tuo metu jau buvusiai ligoninės darbuotojai D.Andrulienei.“
Bando spręsti problemas
RŠL vienas vadovų pripažino, kad kolektyve išties yra bendravimo problemų, ypač tarp vadovų.
Reaguojant į esamą situaciją nutarta visų padalinių vadovams gruodžio 17-ąją surengti emocinio intelekto, bendravimo bei konfliktų sprendimo mokymus.
„Po to bus pradėtas ligoninės emocinio klimato tyrimas, kurį atliksime kartu su psichologinės sveikatos ekspertais, – sakė M.Gedminas. – Tikimės nustatyti problemiškiausius padalinius, kuriuose įsikišimo reikia nedelsiant.“
Anot M.Gedmino, ligoninės administracija reaguoja į problemas – į viešumą patekus anoniminiam Anesteziologijos-operacijų skyriaus darbuotojų laiškui, išsyk pakeistas vadovaujantis asmuo.
„Tačiau toks „gaisrų gesinimas“ nėra efektyviausias būdas spręsti problemas, todėl dabar imamės aktyvių prevencinių veiksmų“, – sakė RŠL Vidaus kontrolės grupės vadovas.
Ministerija sureagavo tik po tragedijos
Po vilniečio gydytojo savižudybės SAM išplatino raginimą medikams netoleruoti psichologinio smurto ir paskelbė nemokamą pasitikėjimo telefoną.
Pranešta, kad pagalbos linija pranešimą gavę specialistai reaguos į kiekvieną skambutį.
Į šiaulietės medikės D.Andrulienės skundus nereagavęs ministras A.Veryga viešai pareiškė, kad „darbas – ne vieta psichologiniam smurtui, kažkokiam terorizavimui, engimui ar panašiems dalykams“.
Pasak A.Verygos, darbe neturi kliudyti jokie asmeniškumai, kieno nors principai ar klaidingas hierarchijos supratimas.
Pažadėta, kad į tas gydymo įstaigas, apie kurias bus pranešta anoniminiais skambučiais, įvertinus informaciją, planuojama siųsti mobilią ekspertų grupę. Ji bendraus su vadovais, kolektyvu, sieks išsiaiškinti, kokios konkrečios problemos vyrauja kolektyve ir kaip jos galėtų būti sprendžiamos.
