Prieš kitų metų biudžeto priėmimą susitikimo su premjeru Sauliumi Skverneliu prezidentas išgirdo jo pažadą, esą ministro J.Narkevičiaus problema bus išspręsta praėjusį pirmadienį. Pirmadienis praėjo, o G.Nausėda išgirdo kitą vyriausybės vadovo pažadą – sausio 14 d. po koalicijos tarybos posėdžio paaiškės ministro ateitis.
„Panašių pažadų prezidentas gali išgirsti dar devyniolika. Mano galva, prezidentas turėjo išsikviesti J.Narkevičių pokalbiui akis į akį ir pasakyti, ką apie jį galvoja, nes išlenda su pareiškimais šalies vadovo patarėjai, valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis atkerta, esą tai – tik patarėjų nuomonė“, – įsitikinęs liberalų lyderis, Seimo narys Eugenijus Gentvilas.
Jį nustebino ir tai, kaip įžūliai premjeras S.Skvernelis apgavo prezidentą, pažadėdamas netrukus imtis veiksmų J.Narkevičiaus atžvilgiu, o vos po pusdienio apsigalvojęs ir pareiškęs, kad dar reikia palaukti iki sausio 14 d.
„Negi prezidentas nesugeba trenkti kumščiu į stalą? Kokia forma tai padaryti, yra ne viena galimybė. Viena iš jų – pasikviesti dar kartą S.Skvernelį ir jau tiesiai šviesiai priminti jo pažadus. Kita vertus, ir šalies vadovo patarėjai privalėtų ieškoti galimų sprendimų“, – teigė E.Gentvilas.
Gali paskirti laikiną premjerą?
Buvusi Seimo vadovė, politikos senbuvė, šiuo metu – Seimo vicepirmininkė konservatorė Irena Degutienė taip pat įsitikinusi, kad prezidentas privalėtų griežčiau pasikalbėti su premjeru: „Juk tik S.Skvernelis gali pateikti siūlymą atleisti J.Narkevičių. Kita vertus, kas trukdo dabar sukviesti koalicijos tarybą? Kas pasikeis iki sausio 14 d.? Po biudžeto priėmimo iki dabar buvo sočiai laiko koalicijai pasitarti“.
I.Degutienė neatmetė galimybės, kad po koalicijos tarybos posėdžio sausio 14 d. jos nariai nesiūlys palikti ministro posto: „O kas toliau? Gal S.Skvernelis irgi turi savų planų? Pavyzdžiui, trauktis su visa vyriausybe, nes esą koalicijos taryba nenorinti aukoti J.Narkevičiaus“.
Jeigu būtų imtasi tokio įvykių scenarijaus, pasak Seimo vicepirmininkės, valdantieji patys save įsivarytų į kampą, nes jiems tektų ieškoti naujo premjero.
Tačiau, teigė I.Degutienė, prezidentas savo dekretu galėtų paskirti ir laikinąjį premjerą: „Ir jis galėtų dirbti ilgai. Gal net iki pat kitais metais vyksiančių Seimo rinkimų“?
Prezidentas keršys valdantiesiems?
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto narys, socialdemokratas Julius Sabatauskas teigė manantis, kad prezidentas G.Nausėda dėl ministro J.Narkevičiaus jau daro valdantiesiems spaudimą kitomis formomis: „Jis vetavo įstatymo pataisas dėl rinkimų kartelės partijoms ir koalicijoms sumažinimo, nepateikdamas jokių kitų pasiūlymų.
Manau, kad šalies vadovas taip pasielgė tik dėl J.Narkevičiaus, nes juk galėjo pateikti pasiūlymą, kad, tarkim, partijos daugiamandatėse apygardose per rinkimus turėtų gauti ne 3, kaip valdantieji siūlo, o 4 procentus rinkėjų balsų. Su tokiu pasiūlymu bent jau „valstiečiai“ būtų sutikę“.
Svarstydamas, ar valdančioji dauguma sugebės įveikti prezidento veto, J.Sabatauskas pastebėjo, kad jiems gali tam nepakakti balsų.
„Įstatymo pataisas dėl rinkimų kartelės sumažinimo Seime bus svarstomos sausio 14 d. Vakar Seimo valdyba balsavo, kad šios pataisos būtų svarstomos ir priimamo dar iki Naujųjų metų, tačiau Seimo vadovas Viktoras Pranckietis susilaikė, todėl pritrūko vieno balso, kad šis klausimas atsirastų plenarinio posėdžio darbotvarkėje“, – pastebėjo J.Sabatauskas, svarstydamas, kad, matyt, valdantieji šį klausimą nukėlė į sausio mėnesį, nes bijojo, kad nepavyks surinkti pakankamo kiekio balsų.
Kokie galimi scenarijai po to, kai koalicijos taryba nepritars J.Narkevičiaus atsistatydinimui arba atleidimui, J.Sabatauskas atsakymo neturėjo: „Bet prezidentas tokiu atveju pralaimėtų, o įtampa tarp jo ir vyriausybės vadovo bei viso ministrų kabineto tik didėtų. Seimas sulauktų vis daugiau šalies vadovo vetuotų įstatymų bei jų pataisų“.
Kiti politikos senbuviai, dirbantys Seime nuo pat nepriklausomybės atkūrimo, svarstė, kad G.Nausėdai būtų labai naudinga pasikviesti rimtam pokalbiui visų valdančiosios daugumos partijų vadovus ir pareikalauti paaiškinimų, kodėl jie „saugo“ ministrą J.Narkevičių.
Kiti prezidentai buvo ryžtingesni
Panašių į J.Narkevičiaus problemą būna ir ankstesnių prezidentų valdymo metu.
1996 m., po bankų griūties, kai iš bankrutuojančio banko savo indėlį be eilės atsiėmė premjeras Adolfas Šleževičis, palikti postą jį privertė tik prezidento Algirdo Brazausko kreipimasis į Seimą dėl jo įgaliojimų sustabdymo.
1999 m. nepatenkintas premjero Gedimino Vagnoriaus vykdoma politika nepasitikėjimą premjeru išreiškė prezidentas Valdas Adamkus. Į atvirą kovą su prezidentu įsivėlęs G.Vagnorius paliko postą.
Kai kurie to meto politikai prisiminė, kad, prieš V.Adamkui pareiškiant nepasitikėjimą G.Vagnoriumi, šalies vadovo patarėjai atliko nemenką darbą Seime bei jo kuluaruose. Ir tik po po V.Adamkus galėjo taip ryžtingai pasielgti premjero atžvilgiu.
Praėjus daugeliui metų po posto praradimo, net pats G.Vagnorius nebeabejojo, kad ir V.Adamkaus pastabos, ir jo sprendimas buvę teisingi.
„Tai nebuvo nei korupcija, nei interesai. Bet politinės problemos, kurios taip pat sprendžiamos atsistatydinimo keliu. Jeigu neturi palaikymo, vienintelė išeitis – pasitraukt ir leisti kitiems dirbti“, – yra kalbėjęs G.Vagnorius.
1999 m. postą paliko ir prezidento pasipiktinimą išgirdęs tuometinis susisiekimo ministras Algis Žvaliauskas.
Nepasitikėjimas jam buvo pareikštas, paaiškėjus, kad vyriausybiniu lėktuvu nuvykęs į Švediją ministras su svita ne tik sprendė Klaipėdos uosto problemas, bet ir medžiojo. Tuomet ne iškart sureagavęs į prezidento raginimą palikti postą, A.Žvaliauskas po kurio laiko prisipažino: „Nieko nesigailiu, tik manau, kad per vėlai viena diena. Iš tikrųjų, vos tik paskelbiamos abejonės, reikia nedelsiant atsistatydint, o kai nuomonę pasako prezidentas – net diskutuoti nėra ką“.
V.Adamkaus nepasitikėjimas 1999 m. privertė atsistatydinti ir valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministrą Sigitą Kaktį. Jis visuomenei ir prezidentui abejonių sukėlė dėl ministro pajamų neatitinkančių brangių sklypų ir „Mažeikių naftą“ valdantiems „Williams“ atstovams išnuomoto prabangaus namo.
Po metų, kilus įtarimams, kad su Užsienio reikalų ministerija nederintoje kelionėje į Maskvą derybose su „Gazprom“ galėjo būti atstovaujami Vakarų Lietuvos pramonės konfederacijos vadovo Antano Boso interesai, griežto V.Adamkaus vertinimo susilaukė ir ūkio ministras Eugenijus Maldeikis. Nelaukdamas jokių tyrimų E.Maldeikis atsistatydino.
Negailestinga V.Adamkaus pozicija 2002 m. privertė atsistatydinti korupcijos voratinklio apraizgytos vaistų kontrolės tarnybos vadovą Vytautą Budniką, išvykusį paslaptingos kelionės pas Rusijos farmacijos magnatą Vladimirą Bryncalovą.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė ministrus ir kitus aukštus valdininkus dažniausiai įveikdavo gąsdinimais, bauginimais ir neretai paslaptingomis pažymomis. Be to, jai nusileisdavo ir premjerai Andrius Kubilius bei Algirdas Butkevičius.
