Vieni išsisklaidė tyliai lyg dūmas, kiti sprogo garsiai kaip petarda, o prieš kelias dienas trinktelėjo tarsi bomba, kai sužlugo vienas uoliausiai mėgintų įgyvendinti pažadų – į Kauną perkelti Žemės ūkio ministeriją (ŽŪM).
Valstiečiai prieš trejus metus, įtikinėdami, jog tikrai yra ne Vilniaus ponų, o „Antrosios ir tikrosios Lietuvos“ partija, žadėjo į balbieriškius iškelti kone visas ministerijas su Vyriausybės kanceliarija. Bet šią savaitę „socialdarbiečių“ ministras A.Palionis paskelbė, jog ŽŪM liks Vilniuje, o Kaune ar dar kur nors bus keli jos padaliniai, taip pat sustiprintos pavaldžios įstaigos.
Nenuostabu, kad šio pažado žlugimo padarinius puolė švelninti premjeras S.Skvernelis ir valstiečių vedlys R.Karbauskis. Jie abu ėmė tikinti, jog ŽŪM vis tiek bus Kaune, nors A.Palionis aiškino, kad savo sprendimą buvo aptaręs su premjeru.
Kad ir kaip būtų, šie skirtingi signalai tik dar labiau sujaukė vaizdelį valdančiųjų stovykloje.
Aišku, pastaruoju metu labiausiai tą vaizdą gadino kitų metų biudžeto svarstymas, kupinas sumaišties ir rietenų tiek tarp pačių valdančiųjų, tiek tarp Vyriausybės ir Seimo.
Bet kaip ir daugelis tikėjosi, šią savaitę biudžetas galutinai patvirtintas. Juk jei to nebūtų atsitikę, visa valdančioji koalicija bei Vyriausybė būtų patiestos ant žemės ir kažin ar būtų atsikėlusios.
Todėl natūralu, jog mobilizavus jėgas svarbiausias valdžios dokumentas buvo palaimintas beveik tokia pačia balsų dauguma (85 – „už“) kaip ir kasmet. Valdžią rėmė ir kai kurie Mišrios Seimo narių grupės atstovai, ir keli opoziciniai liberalai – tie, kurie buvo išrinkti vienmandatėse apygardose ir vėl ten ketina kandidatuoti.
Šitoks balsavimas vėl suteikė peno kalboms, jog dalis politikų yra tiesiog paperkami už kokią nors valdišką paramą jų apygardoms. O daugelis drausmingai balsavo ir dėl to, kad buvo pabarstyta pinigų įvairioms socialinėms grupėms, pirmiausia šeimoms ir seniūnams.
Juk už vadinamųjų vaiko pinigų padidinimą tiek, kiek buvo sutarę valdantieji Seime, o ne jiems prieštaravusi Finansų ministerija, vieningai balsavo ir valdžią liežuviais piktai plakusi opozicija.
Dar vienas valdančiųjų koziris buvo pensijų didinimas svarbiausiems jų rinkėjams senjorams. Seimas jiems pridūrė ir prezidento G.Nausėdos pasiūlytus 3 eurus.
Daugiau pinigų, nei anksčiau planuota, taip pat atseikėta naujais streikais grasinusiems mokytojams, be to, po traktorių pasivažinėjimo po miestus vos simboliškai buvo pabrangintas dyzelinas ūkininkams.
Apskritai kone paskutinę akimirką išlaidoms buvo sugraibyta daugiau nei pusantro šimto milijonų eurų, pasėmus juos iš Kelių priežiūros ir plėtros bei Klimato kaitos programų.
Užtat su ilga nosimi liko ugniagesiai, pasieniečiai, policininkai. Statutiniai pareigūnai valdžią kaltina tuo pačiu, kaip ir daugelis kitų socialinių grupių – pažadų, kurių jiems buvo prižarstyta, sulaužymu.
Šiuos pareigūnus rėmę politikai, tarp jų – net buvęs premjero S.Skvernelio bendražygis V.Bakas, skambino pavojaus varpais: esą taip sugriautas valstybei tarnaujančių žmonių pasitikėjimas pačia valstybe.
Aišku, to pasitikėjimo toli gražu neprideda ir tai, kaip valdantieji vartė bei sukiojo įvairiausius mokesčius, kuriuos tik vakar buvo ištraukę iš rankovių. Tai, pavyzdžiui, pasakytina apie prieštaringai vertinamą bankų pelno mokestį. O tarkime, planuotas taršių automobilių mokestis virto tiesiog rinkliava už kiekvieno automobilio registraciją.
Nieko keista, kad po visų gūžynių, žaidimų su mokesčiais, nugraibymų iš vienur, norint pridėti kitur, net biudžetą priėmus šurmulys nenutilo.
Antai konservatoriai trečiadienį įteikė G.Nausėdai adresuotą daugiau kaip 50 visuomeninių organizacijų atstovų pasirašytą prašymą vetuoti biudžetą, dėl to paties į prezidentą kreipėsi ir Lietuvos bankų asociacija.
Kritiški balsai sklinda ir iš Prezidentūros. Valdantieji kaltinami ne tik dėl to, kad jų finansinė bei socialinė politika yra chaotiška, nenuosekli, bet ir dėl to, kad jie neturi ilgalaikės strategijos, neįvykdė žadėtų esminių reformų.
Bet ar G.Nausėda vetuos biudžetą? Abejotina. Viena vertus, valdantieji turi reikalingą daugumą, kad Seime galėtų atmesti veto, kita vertus, jei taip neatsitiktų, vėl atsivertų politinės nežinios galimybė.
Tiesa, prezidentas šią savaitę vetavo įstatymą, nuleidžiantį patekimo į Seimą kartelę partijoms iki 3 proc. rinkėjų balsų. Gali būti, kad taip Prezidentūra zonduoja padėtį arba tiesiog įveda papildomą faktorių į bendrą derybų ir stumdymosi su valdančiaisiais frontą.
Vienas svarbiausių mūšių čia – dėl susisiekimo ministro J.Narkevičiaus galvos. Valdantieji toliau ryžtingai demonstruoja nenusileisiantys jos reikalaujančiam G.Nausėdai.
Premjeras, iš pradžių žadėjęs greitai nuspręsti dėl ministro, dabar jau žada tai daryti sausio viduryje, kai žodį tars valdančiosios koalicijos viršūnės.
Tuo pat metu R.Karbauskis dar aštriau viešai užsipuolė G.Nausėdos glostomą J.Narkevičiaus pirmtaką R.Masiulį, apkaltinęs jį apvogus valstybę, nes esą šio vadinamojo skaidruolio vadovavimo Susisiekimo ministerijai laikais buvo nepanaudoti daugybė milijonų eurų, skirtų žvyrkeliams asfaltuoti.
Eksministras už tokius žodžius net pagrasino R.Karbauskiui teismais ir dar kartą užvožė savo įpėdiniui. Apskritai, aktyviai besireikšdamas šiuose pasistumdymuose dėl susisiekimo ministro, R.Masiulis tik patvirtina įtarimus, jog jis pats yra vienas pagrindinių J.Narkevičiaus bėdų organizatorių.
Savo ruožtu prezidentas nenusileidžia ir toliau nuolat kartoja, kad sprendimas dėl susisiekimo ministro, kuriuo jis nepasitiki, turi būti priimtas kuo greičiau.
Žodžiu, artėjančios Kalėdos ramybe nedvelkia – bent jau mūsų politikos viršūnėse.
Apžvalgininkas
