Per 10 metų Lietuvoje ne tik pasikeitė du šalies vadovai, pasikeitė valdančioji jėga parlamente, bet ir netrūko politinių skandalų. Šalis taip pat neteko ne vienos šviesios asmenybės.
Naujienų portalas lrytas.lt pateikia svarbiausius politikos ir visuomeninio gyvenimo įvykius, kurie vyko per 10 metų.
2010 metai. Mirė Algirdas Brazauskas
2010 metų birželio 26 dieną mirė buvęs Lietuvos respublikos prezidentas, premjeras ir Lietuvos socialdemokratų partijos garbės pirmininkas Algirdas Mykolas Brazauskas. Prezidentas mirė eidamas 78-uosius metus. Pirmasis nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos prezidentas, 12 metų kaip valstybės vadovas ir premjeras valdęs šalį, sirgo klastinga liga – prostatos ir limfmazgių vėžiu.
Vėžys A.Brazauskui buvo diagnozuotas 2008 m. gruodį. Kurį laiką nuo žiniasklaidos ir visuomenės slėpęs savo stabilią, bet negerėjančią būklę kadenciją baigęs šalies prezidentas apie išgyventas chemoterapijas prasitarė 2009 m. gegužę.
„Iki tol – jokių problemų, buvau visiškai sveikas. Padarytas kraujo tyrimas staiga parodė, kad vėžio žymuo šauna į padanges. Matote, kaip aš dabar atrodau? Veidas – ištinęs. Tai nuo vaistų. Per dieną tris kartus turiu gerti hormoninius vaistus – 40 tablečių prednizolono. Jau ištvėriau keturias chemoterapijas“, – kalbėdamas su dienraščiu „Lietuvos rytas“ sakė A.Brazauskas.
Iš ligoninės paleistas A.Brazauskas savo paskutines gyvenimo dienas praleido namuose. Likus trim dienoms iki mirties, A.Brazauskui buvo įteiktas Rusijos Garbės ordinas. Jį apdovanojo Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas. Apdovanojimą sunkiai sergančiam A.Brazauskui Turniškėse perdavė Rusijos ambasadorius Lietuvoje Vladimiras Čchikvadzė.
2011 metai. Savivaldos rinkimai
2011 metų vasario 27 dieną Lietuvoje įvyko eiliniai savivaldybių tarybų rinkimai, kuriuose daugiausia balsų iškovojo socialdemokratai ir konservatoriai.
Vilniaus miesto meru tapo Artūras Zuokas. A.Zuoko ir Vilniaus koalicija surinko 17,77 proc. balsų šiose apylinkėse. Tai šiai koalicijai užtikrino 12 mandatų sostinės taryboje iš 51.
Po rinkimų Kauno miestu meru tapo Andrius Kupčinskas. Pirmą kartą Kauno miesto savivaldybės istorijoje viena ir ta pati partija laimėjo iš eilės dvejus savivaldos rinkimus – tai konservatoriai. Kauno mieste konservatoriai surinko 21,84 proc. rinkėjų balsų ir gavo 12 mandatų iš 41.
2012 metai. Seimo rinkimai: N.Venckienė su Drąsos keliu eina į Seimą
2012 metų sausio mėnesį buvo įkurta „Drąsos kelio“ partija. Ją įsteigė Neringa Venckienė ir mirusio jos brolio Drąsiaus Kedžio šalininkai. Spalio 14 dieną jie pasuko į Seimo rinkimus ir buvo išrinkta.
Lietuvos prokurorai siekė N.Venckienei pateikti kaltinimus, tačiau ji nebelankė Seimo posėdžių, o vėliau pabėgo iš Lietuvos. Prokurorai siekė pateikti kaltinimus dėl teismo sprendimo perduoti dukterėčią motinai nevykdymo, tvirkinimo, neteisėto informacijos rinkimo, piktnaudžiavimo vaiko atstovo teisėmis ir kitų nusikaltimų. Pati N.Venckienė tvirtina, kad šie kaltinimai yra politiškai motyvuoti.
N.Venckienė iš Lietuvos dingo 2013 metais, maždaug tuo metu, kai Seimas panaikino jos teisinę neliečiamybę. Buvusi teisėja ir parlamentarė Čikagoje buvo suimta 2018 metų vasarį.
Šiuo metu ji pargabenta iš JAV į Lietuvą ir laukia teismo sprendimo.
2013 metai. Paskelbtas nuosprendis dėl darbo partijos „Juodosios buhalterijos“ bylos
2013 m. liepos 12 d. Vilniaus apygardos teismas paskelbė nuosprendį, pagal kurį Darbo partijos nariai, susiję su „Juodosios buhalterijos“ byla, buvo pripažinti kaltais. Vilniaus apygardos teismas V.Uspaskichui buvo skyręs 4 metus kalėjimo, V.Vonžutaitei – 3 metus, o V.Gapšiui skyrė 35,7 tūkst. litų baudą.
Partija kaltinimų išvengė tik dėl to, kad susijungė su leiboristais – teismas nusprendė šį darinį laikyti nauju juridiniu asmeniu. Tačiau šis sprendimas buvo apskųstas Apeliaciniam teismui. Apeliacinis teismas 2016 metų vasario mėnesį Darbo partijos įkūrėją V.Uspaskichą, tuometį parlamentarą V.Gapšį ir buvusią finansininkę M.Liutkevičienę pripažino kaltais dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo, bet išteisino dėl sukčiavimo.
„Juodosios buhalterijos“ bylos užuomazgos prasidėjo 2006 metų gegužės 17 dieną iš Valstybės saugumo departamento gavus duomenų, kad Darbo partijos veikla galbūt finansuojama iš kitų lėšų nei oficialiai deklaruojama. Prokurorai tuomet pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimo, neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimo ir apgaulingo apskaitos tvarkymo.
Bylos duomenimis, 2004-2006 metais į oficialią Darbo partijos buhalterinę apskaitą neįrašyta 24 mln. 297 tūkst. 626,06 lito (7 mln. 37 078,91 euro) pajamų ir 14 mln. 727 tūkst. 63,21 lito (4 mln. 265 tūkst. 252,32 euro) išlaidų, susijusių su turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros pakeitimu.
2014 metai. Prezidento rinkimuose perrinkta prezidentė Dalia Grybauskaitė
2014-ųjų gegužę vykusiuose prezidento rinkimuose rinkimuose pergalę antrą kartą iš eilės šventė prezidentė Dalia Grybauskaitė. Ji (už ją balsavo beveik 58 procentai balsavusiųjų) nugalėjo savo konkurentą rinkimuose Zigmantą Balčytį, kuris surinko kiek daugiau nei 40 procentų balsų.
Pati D.Grybauskaitė paaiškėjus rinkimų rezultatams savo perrinkimą antrajai kadencijai pavadino istorine pergale: „Priimu šį rinkimų rezultatą kaip didžiulį įpareigojimą ir įsipareigojimą jums visiems. Antrą kartą iš eilės Lietuvoje dar nebuvo išrinktas nė vienas prezidentas. Tai bus istorinė pergalė jūsų visų.“
„Dėkoju ir priimu kaip didžiulę atsakomybę jūsų balsus, jūsų pasirinkimą. Žinau, kad bus nelengva, kad kiekvieną dieną iššūkiai bus kitokie, bet aš taip pat žinau, kad už manęs esate jūs. Kad esate ne tik už manęs – esate kartu su manimi. Labai tikiuosi jūsų pagalbos, labai tikiuosi, kad galėsiu į jus atsiremti“, – kreipdamasi į Lietuvos piliečius ir susirinkusiuosius rinkimų štabe sakė D.Grybauskaitė.
2015 metai. Norvegų „Barnevernet“ sulaikė lietuvius, kurie bandė pagrobti savo vaiką
2015 metų sausio 26-ąją Šiaurės Norvegijoje buvo sulaikytas lietuvės Gražinos Leščinskienės brolis Ramutis Stašys. Jis pasiėmė sesers sūnų Gabrielių iš mokyklos ir pamėgino automobiliu parsivežti į Lietuvą, tačiau Švedijos kelte buvo sulaikytas. Gabrielius buvo sugrąžintas į Norvegiją ir perduotas vaiko teisių apsaugos tarnybos „Barnevernet“ atstovams. Iki šiol jis gyvena pas globėjus.
Nemalonumai prasidėjo, kai vaikas Norvegijoje pradėjo lankyti mokyklą. G.Leščinskienė gavo žinutę iš mokyklos, o atėjusi sulaukė klausimų, kodėl jos sūnus dažnai vaikšto į tualetą ir plaunasi rankas.
Mamai buvo rekomenduota vaiką nuvesti pas psichologą, o jos namuose ėmė lankytis „Barnevernet“ atstovės. 2014 metų birželį moteriai telefono žinute buvo pranešta, kad jos vaikas iš mokyklos paimtas „Barnevernet“ darbuotojų.
Po šių įvykių Lietuvoje nuskambėjo ne vienas atvejis, kai į Norvegiją išvykę lietuviai dėl įvairių priežasčių prarado teisę auginti savo vaikus ir teisybės ieškojo Lietuvos bei Norvegijos teismuose. Nemaža dalis tokių istorijų baigdavosi Norvegijos vaiko gerovės organizacijos „Barnevernet“ naudai ir iš lietuvių šeimų atimti vaikai būdavo perduodami globėjams Norvegijoje, net jei Lietuvoje ir buvo giminaičių, galinčių jais pasirūpinti.
2016 metai. 1.1. Eligijaus Masiulio ir Liberalų sąjūdžio korupcijos skandalas
Iki 2016 metų Seimo rinkimų likus mažiau nei pusmečiui, didžiausias smūgis ištiko Liberalų sąjūdį ir jo lyderį Eligijų Masiulį. 2016 m. gegužės 12 d. Specialiųjų tyrimų tarnyba paskelbė, kad pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl įtariamo E.Masiulio kyšininkavimo, papirkimo ir prekybos poveikiu stambiu mastu.
Politiko namuose buvo rasta 250 tūkst. eurų. Tą pačią dieną E.Masiulis paskelbė, kad atsistatydina iš Liberalų sąjūdžio pirmininko pareigų ir traukiasi iš partijos, taip pat atsisako Seimo nario mandato.
Teisėsauga pranešė, kad atliko kratas ne tik E.Masiulio darbo vietoje, partijos būstinėje ir automobilyje, bet ir „MG Baltic“ prezidento Dariaus Mockaus, viceprezidento Raimondo Kurlianskio darbo vietose. Netrukus E.Masiuliui pateikti įtarimai dėl kyšininkavimo, prekybos poveikiu ir neteisėto praturtėjimo.
Buvęs politikas įtariamas iš R.Kurlianskio už „tam tikrus šiam koncernui palankius ir finansiškai naudingus sprendimus“ savo bei kitų naudai priėmęs 106 tūkst. eurų kyšį.
Šioje byloje buvęs koncerno „MG Baltic“ viceprezidentas Raimondas Kurlianskis kaltinamas davęs kyšių keliems politikams už naudingų sprendimų priėmimą. Byloje taip pat kaltinami buvęs Seimo narys liberalas Šarūnas Gustainis ir eksparlamentaras Vytautas Gapšys. Seimo narys Gintaras Steponavičius kaltinamas piktnaudžiavimu, nesant kyšininkavimo požymių.
Kaltinimai byloje oficialiai pateikti ir pačiam koncernui „MG Baltic“, Darbo partijai bei Liberalų sąjūdžiui. Nė vienas iš kaltinamųjų savo kaltės nepripažįsta, bylos nagrinėjimas vyksta iki šiol.
1.2. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga laimi Seimo rinkimus
2016 metų rinkimus į Seimą užtikrintai laimėjo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), sutriuškinusi pagrindinius varžovus konservatorius antrajame ture ir jame laimėjusi daugiau nei pusę mandatų. Valstiečiai naujajame parlamente iš viso turėjo 56 mandatus.
2017 metai. Gretos Kildišienės skandalas
2016-ųjų pabaigoje su valstiečiais į Seimą pateko jų lyderio Ramūno Karbauskio globotine vadinta Greta Kildišienė. 2017 metų sausį dienraštis „Lietuvos rytas“ paskelbė, kad G.Kildišienė naudojasi Ramūno Karbauskio valdomam „Agrokoncernui“ priklausančiu automobiliu „Range Rover“.
R.Karbauskis vėliau patvirtino šią informaciją ir pranešė, kad automobiliu parlamentarei naudotis leidžia neįvardytas asmuo, su „Agrokoncernu“ sudaręs automobilio išperkamosios nuomos sutartį. Jis neatskleidė, kas yra šis asmuo, tik užsiminė, kad tai – G.Kildišienės giminaitis. Vėliau paaiškėjo, kad sutartį sudarė G.Kildišienės motina. Automobiliu naudojosi pati Seimo narė. Dar po kurio laiko R.Karbauskis prisipažino padėjęs G.Kildišienei įsigyti automobilį.
Netrukus kilo dar vienas skandalas paaiškėjus, kad G.Kildišienė nuslėpė prieš dešimtmetį pradėtą ikiteisminį tyrimą dėl galimai iš darbovietės pasisavintų lėšų. Žiniasklaidoje buvo skelbiama, kad Seimo narė 2005 m. apvogė savo tuometę darbovietę.
Po šios žinios paviešinimo – sausio 23 dieną – G.Kildišienė atsisakė Seimo nario mandato. 2017 metų vasarą jį išleido savo autobiografinę knygą „Atvirai“ bei pasitraukė ir iš valstiečių partijos.
Politikos užkulisiuose buvo ne kartą kalbėta, kad R.Karbauskį ir G.Kildišienę sieja daugiau nei kolegiški santykiai, tačiau jie tai griežtai neigė. Tų pačių metų liepą žurnalistai užfiksavo Vilniuje vykusį R.Karbauskio ir tuomet neseniai autobiografinę knygą išleidusios G.Kildišienės bei kelių viešųjų ryšių ekspertų ir teisininkas susitikimą, kuris virto slėpynėmis nuo žiniasklaidos. Į jas buvo įtraukti ir apsaugos darbuotojai bei policijos pareigūnai.
Šaltiniai žiniasklaidai nurodė, kad susitikimas buvo numatytas neseniai išleistos G.Kildišienės biografinės knygos „Atvirai“, taip pat šios knygos viešinimo ir platinimo kampanijai aptarti.
2018 metai. Tulpių paštas
„Lietuvos rytas“ 2018 metų pavasarį paviešino tuometinės prezidentės Dalios Grybauskaitės susirašinėjimą su buvusiu liberalų lyderiu Eligijumi Masiuliu per elektroninį paštą tulpes@lrpk.lt. Šie laiškai buvo rašyti 2014–2016 metais.
Paskelbtose laiškų ištraukose bei jų nuotraukose matyti, kad prezidentė su E.Masiuliu susirašinėjo apie kandidatus į generalinio prokuroro pareigas. D.Grybauskaitė parašė, kad tuometis LNK žurnalistas Tomas Dapkus „kalba nesąmones“ apie Evaldą Pašilį ir pasiūlė „perduoti linkėjimus“ televiziją valdančio koncerno „MG Baltic“ vadovui Dariui Mockui, „kad patrauktų savo skaliką“.
Laiške prieš 2016 metų Seimo rinkimus D.Grybauskaitė rašė, kad būsimas premjeras Saulius Skvernelis „jau dabar yra pavojingas populistas, bus tik dideliu pagreičiu blogiau“. Ji paragino E.Masiulį įkalbėti tuomet valdžioje buvusius socialdemokratus, kad S.Skvernelis „neturėtų užimti ministro posto, jei pereina į nekoalicinę partiją.“
Prezidentė skandalo įkarštyje dėl vadinamojo juodojo viceministrų sąrašo paragino E.Masiulį naudotis jos konfliktu su tuometine socialdemokrato Algirdo Butkevičiaus Vyriausybe: „Tokia beatodairiška konfrontacija nukals ir jų reitingus bei didins neskaidrumo prieskonį prieš ateinančius dvejus rinkimus. Naudokitės tuo.“
Prezidentūra atsisakė komentuoti paskelbtas laiškų ištraukas ir jų autentiškumą.
2019 metai. Gitanas Nausėda be didesnės kovos tampa Lietuvos prezidentu
Nepriklausomas ekonomistas Gitanas Nausėda 2019 metų gegužę laimėjo prezidento rinkimus, antrajame ture triuškinančia persvara įveikęs konservatorių remiamą Seimo narę Ingridą Šimonytę. Suskaičiavus duomenis visose rinkimų apylinkėse, paaiškėjo, kad G.Nausėda gavo beveik 66 proc. balsų, o I.Šimonytė – beveik 33 proc. balsų.
„Tikiuosi, kad po kažkurio laiko jaustųsi laimėję visi Lietuvos žmonės, kuriems aš dėkingas už paramą“, – žurnalistams pergalingo vakaro metu sakė G.Nausėda. Jis žadėjo siekti dirbti su parlamentu ir Vyriausybe, siekiant mažinti socialinę atskirtį šalyje.
„Aš tikiuosi, kad mums pavyks kartu su kitomis valdžios institucijomis rasti tuos bendrus sąlyčio taškus su vienu tikslu – kad Lietuvoje būtų geriau gyventi, kad Lietuvoje tvirčiau jaustųsi kiekvienas žmogus, kad Lietuvoje būtų daugiau savitarpio pagarbos, mažiau patyčių, kad puikiai sugyventų senas ir jaunas, daugiau pajamų turintis ir mažiau pajamų turintis, gyvenantis Lietuvos pakraštyje ir gyvenantis centre arba sostinėje“, – kalbėjo G. Nausėda.
Išrinktasis prezidentas taip pat užsiminė, kad švelnins retoriką Rusijos atžvilgiu, bet pabrėžė, kad Lietuvos santykiai su Maskva iš esmės nesikeis, kol Rusija nekeis elgesio Ukrainoje.
