„Tai neišvengiamai liečia ir kiekvienas, jeigu ir anksčiau nepagalvodavo apie tą savo gyvenimo būdą, dabar neišvengiamai tą daro. Kalbėdamas su kolegomis vis labiau ir labiau tą girdžiu, ypatingai, beje, tą skatina jaunimas.
Šeimose paaugliai, kurie tokį gyvenimo būdą gyvena jau dabar, aišku, kuria papildomą spaudimą savo tėvams. Plastikinių šiaudelių, vienkartinio naudojimo plastikinių produktų nenaudojimas ir panašiai.
Tai viena iš galimybių. Mobilumo peržiūrėjimas, uždavimas sau klausimo: ko man reikia? Ar man reikia automobilio, ar susisiekimo, mobilumo?“, – sako V.Sinkevičius.
Žurnalisto Rimvydo Paleckio ir V.Sinkevičiaus pokalbis – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Lietuva tiesiogiai.
– Gruodį pradėjote dirbti, kelios savaitės, dabar jau šventės. Ką jau spėjote padaryti?
– Esminis dalykas, kad yra pristatytas „Žaliasis kursas“, kuriame vieni centrinių darbų yra priskiriami mano kuruojamai sričiai. Jau vasario mėnesį turėsime pristatyti jų strategijas, be jokios abejonės visas pasirengimas vyko iki pat šventinio laikotarpio.
Ir antra, buvo dvi Tarybos, viena labai intensyvi, trukusi beveik 24 valandas, kur pabaigėme 6.40 val., ryte teko pristatyti rezultatus tos Tarybos – žuvininkystės, kur buvo paskirstytos kvotos Europos Sąjungos (ES) valstybėms.
O aplinkos Taryba jau buvo daug pozityvesnė, kuri kalbėjo apie „Žaliojo kurso“ ambiciją, įvairovės strategijos ambiciją, apie kitus einamuosius klausimus, su kuriais susiduria šalys narės.
– O pats kaip namuose jaučiatės Briuselyje? Įsikūrėte ar dar viešbutyje gyvenate?
– Namai yra ten, kur šeima. Kol kas šeima buvo Vilniuje. Gyvenau turbūt labiau biure savo, nes darbą pradėdavau labai anksti, 7 val. ryte jau būdavau darbe ir baigdavosi apie 22-23 val., o kartais ir 7 val. ryte.
Negaliu sakyti, kad dar esu persikraustęs, kad matyčiau skirtumą, koks tai buvo miestas, nes tai buvo darbas-namai. Bet namuose būdavo tik naktis praleidžiama.
– Kelsitės gyventi į Briuselį?
– Taip. Šeima kelsis kitais metais ir tuomet bus galima kalbėti apie buitį, kurios dar kol kas nėra.
– Ne taip seniai gimė jūsų vaikas. Visi kelsitės?
– Be jokios abejonės. Man būtų labai sunku, aš neįsivaizduoju – ir taip daug laiko praleidus be šeimos, tai tikrai morališkai sunku.
– Jūs kalbate apie klimatui neutralią ekonomiką, žiedinę ekonomiką. Galite aiškiau, suprantamai paaiškinti, kas tai yra ir kaip tai palies mus visus?
– Lietuva niekuomet neturėjo naudingų iškasenų, jokių resursų.
– Miškai, vandenys?
– Aš kalbu apie naftą, auksą – tai, kas randama Žemės gelmėse. Taip, vanduo yra labai brangus resursas, kurį mes turime ir privalome saugoti, bet dabar kalbėkime apie naudinguosius, kurie sukūrė didžiules ekonomikas.
Žiedinė ekonomika yra ta galimybė Lietuvai, protingai išnaudojant, pernaudojant tuos pačius resursus ekonomikoje, turėti dar didesnę nepriklausomybę, efektyvesnę ekonomiką. Šiandien dienai, jeigu ES vidurkis žiedinei ekonomikai panaudojimo tų pačių atliekų yra 12 proc., Lietuvoje jis nesiekia nė procento. Tai reiškia, kad mes visiškai neišnaudojame žiedinės ekonomikos.
– Pavyzdį pasakykite?
– Plastikas, kuris galėtų būti pernaudojimas vėl ir vėl. Statybinės medžiagos – šiandien dienai, kai įvyksta kažkokie griovimo darbai, tos medžiagos nėra naudojamos vėl jas permalant, granuliuojant.
– Jas išveža į mišką ir išverčia. Turbūt teko važinėti po Lietuvą ir matyti.
– Tai yra pats baisiausias scenarijus ir nusikaltimas.
– Kalbate apie pokyčius ir kad tie pokyčiai bus neišvengiami, palies mus visus. Kokie pokyčiai artimiausiu metu mus visus palies kasdieniniame vartojime, įpročiuose?
– Kalbam apie labai aiškias iniciatyvas, kur žmonės žinotų, ką jie valgo. Tai yra sveikas maistas, kuris atsiranda ant mūsų stalo.
– Jau jis atsiranda – ekologiniai ūkiai.
– Bet tai yra labai mažas procentas. Iš kokių šaltinių atkeliauja ta pati importuota žuvis. Kaip pavyzdys, mano atsakomybės srityje prisidėsime prie to, kad ne tik griežti reikalavimai galios mūsų žvejybos sektoriuje, bet taip pat mūsų šalių, partnerių, kurios importuoja į ES savo produkciją.
Tie reikalavimai, kuriuos mes gerbiame, kurie yra tam, kad ne tik jeigu skaičiuoti pragmatiškai, kurie sumažintų spaudimą sveikatos apsaugos biudžetui, kad mes turėtume sveikesnius žmones ES.
Jie turi būti gerbiami ir šalių, kurios nori eksportuoti į ES rinkas savo produkciją.
– Bet jūs puikiai matote – „žali“ produktai brangesni. Bent jau Lietuvoje akcijos, nuolaidos – tai tikrai nėra patys sveikiausi produktai ir masiškai yra perkami tie, kurie nėra sveikesni. Ką šioje srityje galima padaryti, kad jie būtų labiau įperkami?
– Bet kuri inovacija, kuri atsiranda, iš pradžių būna pakankamai brangi. Kuo plačiau, masiškiau, kuo didesnei rinkai ji bus taikoma, tuo ir ta prekė pigs, jos kaina mažės. Laiko praeis, bet šiuo atveju mums labai svarbu yra kaip, kokios yra technologijos naudojamos.
Tame pačiame žemės ūkyje – kokios trąšos yra naudojamos, koks kiekis trąšų yra naudojamas. Ir visa tai gali turėti mažesnį poveikį kainai. Šiai dienai trąšų naudojimas ne tik yra kenksmingas aplinkai, bet ir jų yra naudojama labai daug, neskaičiuojant.
Tas precizinis ūkininkavimas tik prasideda, kur aiškiai paskaičiuojama, kiek kokiam augalui, kokios trąšos, kokio kiekio reikėtų.
– Trąšos užtikrina masiškumą, tada galima daugiau pagaminti ir pigiau parduoti.
– Pokyčiai cikle neišvengiamai įvyks ir jie turės labai pozityvų pokytį. „Žaliajame kurse“ antroji renovacijos banga yra numatoma didžiulė. Jau pirmoji buvo labai pozityviai pasitikta Lietuvos gyventojų.
Manau, vėlgi bus papildoma galimybė Lietuvos gyventojams atnaujinti savo namus, namų ūkius, ypatingai šildymo sistemas, kurios būtų taupios, taupytų gyventojų pinigus.
– Koks šansas čia yra Lietuvos verslui „žalios“ ekonomikos kontekste?
– Yra labai didžiulės galimybės. Jeigu kalbame net ir apie tradicinius verslus, tokius kaip statybų verslas. Kai kalbame apie renovacijos bangą, jiems yra didžiulės galimybės. Bet turime kalbėti apie inovatyvius sektorius.
Tuos, kurie dar to potencialo nėra pakankamai išnaudoję. Jiems tai yra papildoma, didžiulė rinka. Lietuva atrodo labai neblogai atsinaujinančios energetikos sprendimuose, kuri turi pasiūlymų, kuriuos gali sėkmingai eksportuoti tiek į ES, tiek už jos ribų.
Tai yra papildomos galimybės, nes akivaizdu, kad kryptis bus atsinaujinanti energetika – saulės, vėjo. Ir čia mes privalome siūlyti vienus ar kitus sprendimus.
– Bet tada ES turės riboti importą iš kitų šalių, iš kurių galimai keliaus pigesnės, bet ne „žalios“ prekės?
– Yra kalbama apie tai, kad ES galimai taikys mechanizmus, kurie padės apsisaugoti nuo taršių prekių ir gerbti tuos reikalavimus, kuriuos mes taikome ES vidaus rinkoje savo įmonėms.
– Kiek apskritai „žalia“ yra naujoji Komisija? Kiek Komisijos žmonės patys „žaliai“ gyvena?
– Tai neišvengiamai liečia ir kiekvienas, jeigu ir anksčiau nepagalvodavo apie tą savo gyvenimo būdą, dabar neišvengiamai tą daro. Kalbėdamas su kolegomis vis labiau ir labiau tą girdžiu, ypatingai, beje, tą skatina jaunimas.
Šeimose paaugliai, kurie tokį gyvenimo būdą gyvena jau dabar, aišku, kuria papildomą spaudimą savo tėvams.
– Kalbate apie gyvenimo būdą, kai neimi plastikinių maišelių parduotuvėje, kai kavos puodelį turi savo.
– Kai nenaudoji plastikinių butelių. Įvairūs kiti sprendimai – plastikinių šiaudelių nenaudojimas, vienkartinio naudojimo plastikinių produktų ir panašiai. Tai viena iš galimybių. Mobilumo peržiūrėjimas, uždavimas sau klausimo: ko man reikia?
Ar man reikia automobilio, ar susisiekimo, mobilumo? Ir atsakymas į tą klausimą. Kiek aš girdžiu, kolegos jau tą daro. Bet ir pati Komisija yra išsikėlusi sau tikslą dekarbonizuoti save, sumažinti maksimaliai savo vadinamą įtaką.
– Jūs kalbate apie automobilių parką.
– Ne tik. Tai yra vienas iš smulkių dalykų. Komisiją surado direktoratai, dirba keliasdešimt tūkstančių žmonių.
Maitinimas, tas pats šildymas, elektros naudojimas, vandens naudojimas ir visi kiti dalykai. Jie jau dabar yra peržiūrimi.
– Jūs pradedate nuo savęs, bet tas nuolatinis Strasbūro-Briuselio eismas. Kiek ten yra sudeginama ir pinigų, ir teršiamas oras? Nuolatinis važinėjimas Europos Parlamento narių – apie tai kalbu.
– Apie tai yra daug kalbama, bet komplikuota yra tai, kad tai yra sutartis, kurią pakeisti reikia pritarimo visų šalių narių. Ir bent vienai nesutinkant, toks sprendimas būtų užblokuotas. Todėl kol kas neprieita prie to.
Apie tai yra kalbama kiekvieną Europos Parlamento kadenciją, keliamas tas klausimas. Ir kol kas sprendimo nėra rasta. Aš manau, kad Komisija orientuosis į didesnius, globalesnius sprendimus ir „Žaliasis kursas“ yra apie tai.
O čia reikėtų rasti sprendimą ne tik Komisijos, bet ir šalių narių. Visos šalys narės turi pritarti. Todėl tarybos sprendimas yra labai svarbus.
– Yra tokia laida „Pradėk nuo savęs“. Tą ir noriu pasakyti, kad kai pradedi nuo savęs, rodai pavyzdį kitiems, tada lengva ir kitus auklėti, ką daryti.
– Čia reikia labai aiškiai atskirti, kaip yra priimami sprendimai ES. Jeigu tai būtų tik Komisijos iniciatyva ir Komisijos sprendimo priėmimas, manau, jis būtų priimtas jau senokai iki mūsų.
Tačiau tai yra Tarybos sprendimas, kur turi pritarti visos šalys narės, surasti bendrą susitarimą.
– Jūs po Vilnių važinėjate elektriniu paspirtuku. Kaip po Briuselį važinėjate?
– Dažniausiai vaikštau. Atstumai tarp Komisijos ir Tarybos išvis yra per gatvę. Kol kas aš neturiu asmeninio automobilio Briuselyje, kol kas turiu tokį, kokį paveldėjau. Bet jau esu išreiškęs norą, kad automobilis būtų elektrinis.
Bent jau mieste tos baterijos užteks pakankamai. Ir, kiek žinau, Komisija planuoja per artimiausius metus iš esmės pakeisti automobilių parką.
– Šiek tiek apie Lietuvos politiką. Neabejoju, kad jūs sekate, stebite ir jums rūpi. Įsivaizduokite, kad esate ministro Jaroslavo Narkevičiaus kailyje.
Kaip jūs pasielgtumėte jo atveju, turint omenyje kontekstą, kurį žinome apie jį?
– Aš, kaip Lietuvos Respublikos pilietis, turiu nuomonę. Tačiau kaip Europos Komisijos narys aš nenorėčiau veltis į vidaus politikos klausimus ir patarinėti ministrams, ministrams pirmininkams, kokius sprendimus priimti dėl vieno ar kito asmens.
Po Naujųjų Metų bus priimti vienokie ar kitokie sprendimai, todėl tikrai nepatarinėsiu.
– Kaip ministras, kaip jūs pasielgtumėte? Jūs ką tik buvote ministru ir ne taip trumpai. Toks pats kontekstas aplink jus, tai, kas tikrai žinoma ir nepaneigta. Jūsų moralės supratimas koks būtų?
– Nedėliokime, nes aš nesu net susipažinęs su visais faktais. Tą skandalą, tuos skandalus mačiau tik iš šono ir tikrai nesu pakankamai įsigilinęs, kad galėčiau priimti vieną ar kitą sprendimą.
Kaip Europos Komisijos narys aš nesiimsiu vertinti vidaus politikos klausimų. Galiu pasakyti vieną. Gyvename ir toliau gyvensime rinkimų laikotarpyje, kuris bus labai intensyvus ir sudėtingas, prieš kiekvienus rinkimus mes tą matėme.
Nebus lengva nė vienam ministrui ar Seimo nariui, todėl reikia labai ramiai vertinti faktus ir tuomet priimti sprendimus.
– Jūs likote partijos valdymo organuose?
– Ne. Aš suspendavau savo narystę partijoje. Tol, kol esu Komisijos narys, turiu suspenduoti narystę.
– Kitų metų jūsų pagrindinis darbas? Ką jūs per kitus metus norėtumėte būti nuveikęs?
– Du darbai. Vieno negaliu išskirti, nes jie abu labai svarbūs. Ambicinga bioįvairovės strategija ir pasiektas ambicingas tikslas Kinijoje – susitarimas pasaulinis bioįvairovės apsaugos klausimu.
Ir, žinoma, ambicingas žiedinės ekonomikos veiksmų planas, kuris tuoj pat ir būtų pradėtas taikyti ir kuris atspindėtų ES, ir situacija Centrinės, Rytų Europos pažangos žiedinės ekonomikos naudojime, atspindėtų ir Vakarų Europos klausimus, ir tai būtų papildomas augimo impulsas mūsų ekonomikoms ir verslams.
Tiek labai jauniems, startuoliams, tiek ir tiems verslams, kurie gyvena ilgus metus, bet tai būtų sprendimas jiems taupyti resursus, priimti tvarius sprendimus ir siekti visiško emisijų mažinimo jų veikloje. O kartu ir veiklos grandinėje, taip kviečiant prisijungti ir partnerius.
– Kadangi kalbamės metų pabaigoje, koks būtų palinkėjimas jūsų, kaip Lietuvos piliečio, Europos komisaro, politiko Lietuvai kitiems metams?
– Kiti metai bus rinkiminiai metai, tai pirmiausia kviečiu visus išnaudoti savo teisę pasirinkti. Nepamirškime, kad prieš 30 metų ta teisė buvo labai sunkiai iškovota. Tai buvo kažkam tai labai tolima svajonė.
Galbūt jau išaugo karta, kuri turi visai kitas svajones, neleiskime niekam suabejoti, kad tai mums svarbiausias dalykas, dėl kurio mūsų tėvai, seneliai kovojo. Išnaudokime tą teisę ir pasirinkime tokią valdžią, kurios sprendimai darytų Lietuvą konkurencinga, stipria tiek ES žaidėja, tiek ir pasaulinio lygio žaidėja. O Lietuva tą gali ir tą potencialą turi.
