Džiūgaukime ne tik dėl to, kad susilaikėme ir nepaleidome uošvio pusėn riebių replikų keičiantis dovanomis, kad Kalėdų rytas neišaušo baltosios mišrainės dubenyje, kad gruodžio 25-ąją neištiko infarktas aptikus uždarytas prekybos centro duris.
Labiau džiaugtis reikia, kad atlaikėme sumaištį gatvėse, kuri jau daugybę metų yra Vilniaus prieššventinio laikotarpio dalis.
Jau kiek metų kalbama apie eismo krizę, sostinę ištinkančią prieš Kalėdas, daug baisesnę nei lapkričio 1-ąją, kai į gatves išrieda pensininkų iščiustyti „Volkswagen“ ar „Audi“ (žigulių jau beveik nebėra).
Vos judantis senolio „Volkswagen“ – tai niekis prieš riaumojantį automobilį, prie kurio vairo sėdi švenčių psichozės apimtas jaunas vilnietis.
Per grūstis nulėkti dar į tris parduotuves. Nupirkti krūvas dovanų ir maisto. Paskambinti mamai. Pasveikinti užsienyje gyvenančią seserį. Įstrigus grūstyje daugybė panašių minčių dilgčioja jo galvoje.
Savivaldybės eismo reguliuotojai vilniečiams neturi ko patarti, išskyrus tai, kad prieš šventes geriau išvažiuoti anksčiau ar grįžti vėliau.
Kad Vilnius vienintelis Lietuvos miestas, kuriame gyventojų nemažėja, kad, išskyrus aplinkkelius, jame per kelis dešimtmečius nenutiesta nė viena nauja gatvė, jiems nė motais. Toli į priekį niekas nežiūri. O miesto planuotojai jau seniai įspėja: gatvės uždus nuo automobilių ne tik prie šventes. Ir ne tik Senamiesčio.
Tuo tarpu savivaldybės siekis – priversti vilniečius naudotis miesto transportu. Kad mažai kas šio patarimo klauso, akivaizdu prieš šventes vakarėjant Katedros aikštės prieigose. Automobilių jūra atplukdo norinčius pasigėrėti egle, kuri išrinkta gražiausia Europoje.
Šventaragio, T.Vrublevskio gatvėse aplink Katedros aikštę automobilių eismas paralyžiuotas. Kodėl žinant šią kasmet besikartojančią problemą nesiimti laikinų priemonių – neapriboti eismo? Gal kai nepavyks automobiliu privažiuoti prie pat Kalėdų eglės, vilnietis pagalvos ir tikrai persės į miesto autobusą?
Gedimino prospekte – taip pat mašinų eilės nuo Katedros aikštės iki pat Vilniaus gatvės. Jos susidaro dėl to, kad pagrindinėje miesto gatvėje – nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos. O ties sankirta su Vilniaus gatve pėsčiųjų srautas per Gedimino prospektą – beveik nenutrūkstantis.
Kas trukdo bent šioje vietoje įrengti šviesoforą? Kad ir laikiną, skirtą šventėms ir masiniams renginiams. Pėsčiųjų srautas būtų reguliuojamas ir automobilių eilės tikrai išnyktų. Tačiau savivaldybė apsiriboja atsakymu: „Artimiausiu metu šioje vietoje šviesoforo nenumatyta.“ Kodėl?
Kodėl šviesoforo neįrengus Upės gatvėje prie Baltojo, kur pėsčiųjų srautas taip pat stabdo automobilius, ypač kai pražysta sakuros? Gerai, perėjos reguliavimą žiemą būtų galima būtų išjungti, bet pavasarį jis ten tikrai praverstų.
Senamiestis jau seniai virtęs tranzito rajonu, o savivaldybė tik nuo sausio 1-osios išstenėjo pakeisti rinkliavų zonų ribas. Nors už automobilių stovėjimą Senamiestyje teks mokėti daugiau, tikrai ne tiek, kiek Europos sostinėse. Tad ar automobilių sumažės? Nebent senesnių transporto priemonių, o jas pakeis naujesnės, labiau blizgančios.
Jeigu kainomis pasiekėme Vakarų Europos lygį ar net pralenkėme, kodėl ir čia nepriartėjus link jo ir taip neišvadavus nuo automobilių dūstantį Senamiestį? Kodėl apskritai jame neapribojus transporto eismo?
Nėra net abejonių, kad šiuos „kodėl“ bus galima prisiminti ir prieš 2020-ųjų Kalėdas transporto chaoso apimtame Vilniuje. Nes jeigu mieste ir įvyksta gerų permainų, tai tik ne eismo organizavimo srityje.
