Pasak politologų, įvykę rinkimai didelių netikėtumų neatnešė, tačiau negarantavo ir ramybės. Ramybės politinėje Lietuvos padangėje tikėtis, ekspertų teigimu, nereikėtų ir 2020-aisiais. O naujuosius metus verta pasitikti su klausimu, aktualiu ne tik Lietuvos gyventojams, bet ir valdančiajai daugumai.
Žemė nedrebėjo, bet partijoms 2020 m. susirūpinti vertėtų
Daugiausia mandatų savivaldybių tarybų rinkimuose, vykusiuose 2019 m. kovo mėnesį, susižėrė visuomeniniai rinkimų komitetai. Politologas, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) docentas Andžejus Pukšto ir jo kolega, politologas, Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas Vytautas Dumbliauskas vieningai sutarė, kad komitetų sėkmė liudija pastarųjų metų Lietuvos politinės sistemos tendencijas.
„Praėjusias metais negalima neatkreipti dėmesio į visuomeninių rinkimų komitetų sėkmę. Tai yra skambutis mūsų partijoms, kad jos kažką daro ne taip: jos nesugeba rasti sau vietos savivaldybėse, o žmonės nenori stoti į partijas“, – tikino V.Dumbliauskas, atkreipdamas dėmesį, kad tiek prezidento, tiek EP rinkimai praėjo be didesnių sukrėtimų.
MRU docentui antrino ir A.Pukšto.
„Šiemet didelių žemės drebėjimų per rinkimus neišgyvenome. Kažko, kas apverstų viską aukštyn kojomis, neįvyko. Savivaldos rinkimų atveju galime kalbėti labiau apie smulkius netikėtumus, tokius kaip triuškinanti Visvaldo Matijošaičio pergalė Kaune arba socialdemokratų išmetimas už borto Vilniuje, bet neblogas pasirodymas rajoninėse savivaldybėse.
Tačiau akivaizdu, kad pagilinta nuostata, jog rinkimų komitetai turi didesnę sėkmę nei politinės partijos“, – portalui lrytas.lt teigė VDU politologas.
Pagrindinis naujųjų metų klausimas
„Ar Sauliaus Skvernelio Vyriausybė „ištemps“ iki 2020 m. Seimo rinkimų? Ar valstiečių suburta dauguma išbus visą kadenciją? Tai tikriausiai pagrindinis klausimas, su kuriuo pasitinkame naujuosius metus“, – konstatavo politologas A.Pukšto.
Anot VDU docento, jei valstiečiai būtų toliaregiškesni, jie bent simboliškai sutrumpintų šitą kadenciją, nes dabartinis jų buvimas valdžioje liudija ir idėjų, ir žmogiškųjų resursų išsekimą.
MRU politologo teigimu, būtent nuolatinis valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) reitingų kritimas žymėjo dar vieną politinę 2019 m. tendenciją.
„Dėsningas valstiečių reitingų kritimas turėtų lydėti ir prasidėjusius metus. LVŽS nuvylė rinkėjus. Partija, kuri teikė labai daug vilčių, jas pati ir sudaužė, o kai pradės veikti valstiečių palaiminti mokesčiai, reitingai turėtų kristi dar labiau“, – prognozėmis dalijosi V.Dumbliauskas, pabrėždamas, kad į 2020 m. žengiame su stiprėjančia Darbo partija ir pamažu tvirtėjančiais Gintauto Palucko vadovaujamais socialdemokratais.
Ramybės nesimato
Didžiųjų metų švenčių laukimą ir 2019 m. bei 2020 m. sandūrą Lietuvos politinėje arenoje žymėjo prezidento Gitano Nausėdos ir ministro pirmininko Sauliaus Skvernelio koliziją, kurią išprovokavo į skandalų sūkurį patekęs susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius.
„J.Narkevičiaus pavyzdys parodo valdančiosios koalicijos nepagarbą politinio žaidimo taisyklėms.
Kiekvienam žmogui, nors kiek besidominčiam politika, aišku, kad ministro asmenybė priklauso nuo premjero ir prezidento sutarimo. Tai šių dviejų pareigūnų susitarimo reikalas ir jei vienas iš šių pareigūnų pareiškia nepasitikėjimą, ministro karjera baigta. Šia prasme valdančioji koalicija žaidžia kvailus žaidimus ir bando išbandyti G.Nausėdos ribas. Toks precedentas nėra geras, nes rodo nepagarbą prezidento institucijai“, – aiškino politologas V.Dumbliauskas.
Tačiau, pasak VDU politologo A.Pukšto, dabartinė konfrontacija tarp prezidento ir premjero neprilygsta konfrontacijoms, kurios buvo Dalios Grybauskaitės prezidentavimo metu.
„Iš vienos pusės lyg ir matome konfrontaciją, bet kartu yra sakančių, kad prezidentas elgiasi per švelniai ir galėtų būti griežtesnis Vyriausybei bei ministrams“, – mintimis dalijosi politologas.
Kalbėdami apie prasidedančių naujų metų politines prognozes, politologai vieningai sutiko, kad ramybės ir sutarimo tikėtis nevertėtų.
„Ramūs metai nenusimato. Ramesnės ir stabilesnės atmosferos tikėtis nereikėtų. Tarp valdančiųjų yra didelis susiskaldymas, nėra tvirtos parlamentinės daugumos. Kaip galima tikėtis darnaus parlamento darbo, kai Seimo pirmininkas nesutaria su didžiausios parlamentinės partijos lyderiu. Tai paradoksali situacija, kuri nieko gero nežada.
Maža to, visi keturi koaliciniai partneriai politinėje scenoje yra silpni – jie jaučiasi silpnai ir neužtikrintai. Be to, susiskaldymas egzistuoja ir pačiose politinėse partijose“, – pabrėžė A.Pukšto.
Primename, kad valdančiąją koaliciją Seime šiuo metu sudaro valstiečių, socialdarbiečių, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijų ir frakcijos „Lietuvos gerovei“ atstovai.
