Vienas svarbiausių – už šiukšlių išvežimą. Žodį „rekordinis“ pamėgusi savivaldybė čia jį drąsiai galėtų pritaikyti. Mat daugiabučių gyventojams šiukšlių išvežimas nuo sausio 1-osios pabrango 70 proc., nuosavų namų gyventojams – 60 procentų.
Dar pikčiau, kad kiti didmiesčiai įkainius dėl atsiradusios prievolės tvarkyti rūšiuotas atliekas keitė nežymiai. O Vilniuje kainos iš esmės padidėjo dėl gruodį įsigaliojusių naujų savivaldybės sutarčių su atliekų vežėjais „Ecoservice“ ir „Ekonovus“. Šios bendrovės dar pernai liepą pareiškė, kad jų veikla yra nuostolinga ir tokiomis sąlygomis paslaugų nebeteiks.
Ir ką gi – išsilupo 71,2 mln. eurų vertės užsakymą iki 2026 metų lapkričio.
Iki Naujųjų metų atliekų vežėjams buvo nė motais plūstantys vilniečių skundai dėl laiku neišvežtų šiukšlių. Gali būti, kad tai buvo savotiška taktika: smarkiai pabrangus paslaugai šiukšlių kalnų prie konteinerių neliks. Bent tuo džiaukimės.
Tačiau Kaunas gyventojus sugebėjo labiau pradžiuginti prieš pat Naujuosius pažadėjęs perskaičiuoti mokestį už šiukšles, nes Seimas nusprendė pratęsti mažesnio šiukšlių gabenimo į sąvartyną tarifo galiojimą. Tad Kaune šiukšlių išvežimas nebrangs nė 16 proc., kaip anksčiau žadėta.
Padidėjus akcizui degalinės jau pirmosiomis metų dienomis kainas kilstelėjo beveik 10 centų už litrą degalų. Dar brangsta elektros energija.
O nuo vasario apie 17 proc. vilniečiams brangs vanduo ir nuotėkų tvarkymas.
Daugiabučių gyventojams vandens kaina kils iki 1,36 euro, individualių namų – iki 1,28 euro, nors „Vilniaus vandenys“ tikina, kad paslaugų kainos tik buvo sugrąžintos į 2018-ųjų lygį. Praėjusiais metais jos buvo sumažintos dėl 2017-aisiais gauto antpelnio, kuris bus grąžintas vartotojams iki vasario.
Vandens tiekėjai nieko gero nežada ir ateityje, nes kyla energijos išteklių bei perkamų paslaugų kainos, keičiasi darbo rinka.
Be to, Europos Sąjungos fondų investicijos mažėja, vis didesnę projektų dalį tenka įgyvendinti savo lėšomis. Tad gali būti, kad kainų perskaičiavimo sulauksime ir ateityje.
Dar nuo sausio 1-osios pasikeitė rinkliavos zonų ribos. Dėl to daug kur pabrango automobilių stovėjimas, atsirado naujų mokamų vietų.
Brangiausia, mėlynoji, zona nuo šiol apima buvusią raudonąją zoną ir dalį geltonosios zonos ties Lukiškėmis ir Gynėjų gatve, raudonąja zona tampa Užupis, Senamiesčio prieigos nuo Pylimo gatvės, Konstitucijos prospekto prieigos ir teritorija tarp Gedimino prospekto, J.Jasinskio ir A.Rotundo gatvių.
Mėlynojoje ir raudonojoje zonose automobilius galima statyti už 2,5 euro ir 1,5 euro valandai.
Savivaldybė tvirtina, kad zonų ribos pakeistos siekiant, ypač centrinėje miesto dalyje, sumažinti automobilių srautą ir atlaisvinti daugiau stovėjimo vietų.
Jeigu pastarasis planas išdegs, valdžią bus galima tik pasveikinti. Nes iki šiol su nenutrūkstamais automobilių srautais Senamiestyje buvo kovojama tik plepalais.
