Seimas rudenį nepritarė įstatymų pataisoms, kurios būtų atvėrusios galimybę „darbiečių“ sąrašą vesti europarlamentarui Viktorui Uspaskichui.
Buvo siekiama panaikinti nuo 2016-ųjų galiojusią tvarką, pagal kurią europarlamentarai arba savivaldybės tarybos nariai, kurie kandidatuoja Seimo rinkimuose ir būna išrinkti, automatiškai netenka turėtų mandatų.
Tokiam projektui aršiai pasipriešino pagrindiniai Darbo partijos konkurentai dabartiniai valdantieji, kurie savo ruožtu Seime prastūminėja rinkimų tvarkos pakeitimus, naudingus jiems patiems.
Tiesa, prezidentas Gitanas Nausėda vetavo pataisas, nuleidžiančias patekimo į Seimą kartelę partijoms jau per šiuos rinkimus iki 3 proc., o koalicijoms – iki 5 proc. rinkėjų balsų. Bet sausio viduryje valdantieji bandys susitelkti ir veto atmesti.
Tuo metu „darbiečiai“ rankų nenuleidžia – dėl Seimo atmestos pataisos, kuri būtų naudinga V.Uspaskichui, mėgina pasitelkti netgi Konstitucinį teismą.
Mišriai Seimo narių grupei priklausantis „darbietis“ Andrius Mazuronis pateikė daugiau kaip 40 parlamentarų pasirašytą kreipimąsi į šį teismą, kad jis išaiškintų, ar 2016 metais skubiai priimtos pataisos neprieštarauja Konstitucijai.
Buvo nusitaikę net į saviškius
Įstatymo pataisos, apribojančios europarlamentarams ar savivaldybių tarybų nariams galimybes dalyvauti Seimo rinkimuose ir padėti savo partijų sąrašams, buvo priimtos praėjusios kadencijos pabaigoje.
Vienas pagrindinių šio projekto autorių buvo įtakingas tuomečių valdančiųjų socialdemokratų veikėjas Juozas Bernatonis.
Pataisų motyvas – nustoti mulkinti rinkėjus.
Mat Seimo rinkimuose piliečiai neretai balsuoja už partijų sąrašus, nes jų priekyje yra populiarūs europarlamentai, kurie padeda iškovoti mandatus savo atstovaujamai politinei jėgai, bet toliau lieka Briuselyje.
Tiesa, tuomet užkulisiuose buvo kalbama, jog šias pataisas pirmiausia lėmė dalies Lietuvoje esančio socialdemokratų elito siekis atitverti nuo politikos kairiuosius europarlamentarus Viliją Blinkevičiūtę ir Zigmantą Balčytį.
Tokios pataisos buvo nutaikytos ir į Darbo partijos vedlį europarlamentarą V.Uspaskichą.
Šis politikas negalėtų dalyvauti Seimo rinkimuose, nerizikuodamas šilta vieta Briuselyje. Žinoma, jis galbūt ryžtųsi atsisakyti europarlamentaro mandato, jei partija gautų solidų skaičių vietų Seime, taptų viena valdančiųjų ir formuotų Vyriausybę. Bet tokios perspektyvos gali būti miglotos netgi po rinkimų.
Įžvelgė diskriminaciją
2016 metais palaimintą tvarką atšaukiančias pataisas įregistravęs valstiečių frakcijai priklausantis nepartinis Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Valerijus Simulikas aiškino, kad nuostatos, nurodančios atsisakyti europarlamentaro ar savivaldybės tarybos nario mandato, politikus diskriminuoja, suvaržoma jų teisė pasirinkti.
Bet Seimo užkulisiuose tvirtinama, kad pataisų atšaukėjai žaidžia kai kurių europarlamentarų ir jų atstovaujamų partijų naudai.
„Lietuvos ryto“ pakalbintas A.Mazuronis irgi tikino, kad pagrindinis jo rūpestis – demokratija. Politikas priminė, jog ir Seimo Teisės departamentas yra atkreipęs dėmesį, kad 2016 metais priimtos pataisos gali prieštarauti Konstitucijai.
Į duris beldžiasi ir A.Guoga
Tiesa, A.Mazuronis neatmetė tikimybės, kad Konstitucinis teismas gali ir nesuspėti pateikti išaiškinimo iki būsimų Seimo rinkimų.
Ko tokiu atveju imtųsi „darbiečiai“? „Lietuvos ryto“ šaltinių žiniomis, V.Uspaskichas jau ieško, kas galėtų tapti formaliu pirmuoju partijos sąrašo numeriu ir esą tai jau yra pažadėjęs savo pavaduotojui, buvusiam žemės ūkio ministrui Vigilijui Juknai.
O pats V.Uspaskichas kaip partijos vadovas labai aktyviai dalyvautų Seimo rinkimų kampanijoje.
Netrūksta ir politikų, kurie norėtų prasibrauti į aukštas Darbo partijos sąrašo pozicijas.
Tvirtinama, kad pas V.Uspaskichą atgal prašosi pas „socialdarbiečius“ prisišliejęs parlamentaras Petras Čimbaras, taip pat kai kurie Mišrios Seimo narių grupės atstovai.
Tačiau bene garsiausiai į „darbiečių“ duris beldžiasi į Europos Parlamentą šiemet nepatekęs politinis perėjūnas Antanas Guoga.
„Lietuvos ryto“ žiniomis, šis verslininkas aktyviai derasi su V.Uspaskichu dėl sąlygų ir aukštos vietos „darbiečių“ sąraše.
V.Uspaskichas: „Aš nieko neinicijuoju“
Pats V.Uspaskichas portalui lrytas.lt nepaneigė kalbų, kad A.Guoga yra išreiškęs interesą dėl prisijungimo prie „darbiečių“.
„Negaliu nei patvirtinti, nei paneigti, todėl, kad jo nėra nei partijos sąraše, nei sąraše į Seimą. Jeigu atsirastų, tada paskelbsime, ko mums čia slėpti, bet kol nėra, tai ko čia skelbti“, – aiškino jis.
V.Uspaskicho teigimu, paskutinį kartą su A.Guoga jis kalbėjosi tik praėjusiais metais, o pokalbius esą inicijuoja ne jis pats.
„Kažkada tai kalbėjomės praėjusiais metais, bet dabar ne. (...) Aš nieko neinicijuoju“, – pareiškė jis.
