Išgirdęs V. Kamblevičiaus kaltinimus R. Žemaitaitis negalėjo susilaikyti: atkirto iš peties

Po frakcijos „Lietuvos gerovei“ griuvimo ir jos seniūno Vytauto Kamblevičiaus kaltinimų, kad prie to prisidėjo „tvarkiečių“ lyderis Remigijus Žemaitaitis, pastarasis atkirto, kad V.Kamblevičius taip kalba dėl senatvinės demencijos arba nemokėjimo skaityti.

 R.Žemaitaitis ir V.Kamblevičius.<br> T.Bauro nuotr.
 R.Žemaitaitis ir V.Kamblevičius.<br> T.Bauro nuotr.
 R.Žemaitaitis, V.Kamblevičius, J.Džiugelis.<br> D.Umbraso nuotr.
 R.Žemaitaitis, V.Kamblevičius, J.Džiugelis.<br> D.Umbraso nuotr.
 R.Žemaitaitis ir V.Kamblevičius.<br> D.Umbraso nuotr.
 R.Žemaitaitis ir V.Kamblevičius.<br> D.Umbraso nuotr.
 R.Žemaitaitis ir V.Kamblevičius.<br> D.Umbraso nuotr.
 R.Žemaitaitis ir V.Kamblevičius.<br> D.Umbraso nuotr.
 R.Žemaitaitis ir V.Kamblevičius.<br> D.Umbraso nuotr.
 R.Žemaitaitis ir V.Kamblevičius.<br> D.Umbraso nuotr.
Daugiau nuotraukų (5)

Lrytas.lt

Jan 13, 2020, 10:14 AM, atnaujinta Jan 13, 2020, 1:09 PM

Pirmadienį per Seimo posėdį pranešta, kad Seimo narys Kęstutis Bartkevičius paliko valdančiojoje koalicijoje esančią frakciją „Lietuvos gerovei“, ir ši grupė parlamente iširo.

Frakcija sudaroma mūsų statuto pagrindu iš septynių narių, nelikus septynių narių, frakcija neegzistuoja ir visi nariai tampa Seimo narių Mišrios grupės nariais, kol nebus sukurta kita frakcija“, – paskelbė Seimo pirmininko pavaduotoja R.Baškienė.

K.Bartkevičius palikęs valdančiąją frakciją „Lietuvos gerovei“ tapo Seimo narių Mišrios grupės nariu. Šios grupės atstovais automatiškai tapo ir visi griuvusios „Lietuvos gerovei“ nariai. Ši frakcija turėjo septynis atstovus – minimalų narių skaičių frakcijai sudaryti.

Laikėsi susitarimo iki biudžeto priėmimo

Buvusios frakcijos „Lietuvos gerovei“ seniūnas V.Kamblevičius sakė, jog K.Bartkevičiaus sprendimas jam buvo staigmena – sužinojo prieš pat posėdį. Aiškino, kad prie to prisidėjo „tvarkiečių“ lyderis Remigijus Žemaitaitis.

Mišriai Seimo narių grupei priklausantis R.Žemaitaitis portalui lrytas.lt teigė, kad K.Bartkevičius prieš pasitraukdamas iš frakcijos vadovavosi Tvarkos ir teisingumo partijos valdybos siūlymu.

„K.Bartkevičius yra mūsų partijos narys ir pirmasis mano kaip partijos pirmininko pavaduotojas. Buvo pasirašytas koalicinis susitarimas tarp Tvarkos ir teisingumo, valstiečių ir „socialdarbiečių“ praėjusiais metais.

Kada Tvarkos ir teisingumo frakcija skilo, rugsėjo 10 dieną, dėl kai kurių asmenų tik asmeninių ambicijų. Iškilo klausimas – ar gali ir toliau egzistuoti valdančioji koalicija ir ar premjeras gali būti remiamas valdančiosios daugumos.

Kaip partija, mes buvome įsipareigoję remti valdančiąją daugumą ir remti premjerą, palaikyti 2020 metų biudžetą. K.Bartkevičius kaip mūsų partijos narys liko toje naujoje frakcijoje ir laikėsi susitarimo.

Kadangi biudžetas yra priimtas, pagrindinis susitarimas yra priimtas, reformų daugiau neįvyks ir buvo valdybos sprendimas rekomenduoti mūsų partijos nariui jau dabar nedalyvauti šioje frakcijoje. Su frakcija jokių juridinių galių ir susitarimų neturėjome.

Kaip buvo priešingai su Darbo partijos atstovu Valentinu Bukausku, kada jis buvo mūsų frakcijoje – tai mes buvo tai juridiškai įprasminę ir susitarę su kita politine partija“, – teigė R.Žemaitaitis.

Situaciją pakomentavo ir K. Bartkevičius

Iš valdančiosios Seimo frakcijos „Lietuvos gerovei“ pasitraukęs parlamentaras Kęstutis Bartkevičius tvirtina įvykdęs duotus pažadus, todėl nebemato prasmės toliau pasilikti šioje frakcijoje. Ekonomikos ir inovacijų ministro postu prisijungti į šią frakciją rudenį suviliotas K.Bartkevičius pirmadienį „Lietuvos rytui“ pakomentavo savo sprendimą.

Politikas neigė, kad iš frakcijos nusprendė pasitraukti nesulaukęs pasiūlymo tapti ministru. „Tokio siūlymo niekada neturėjau ir išeinu dėl kuriamo naujo darinio. Anksčiau ar vėliau vis tiek turėjau tą sprendimą priimti“, – sakė K.Bartkevičius.

Kaip žinoma, trimis muškietininkais pasivadinę „Tvarkos ir teisingumo“ lyderis Remigijus Žemaitaitis, Lietuvos laisvės sąjungos (liberalai) vadovas Artūras Zuokas ir visuomeniniam politiniam judėjimui vadovaujantis Artūras Paulauskas lapkritį pranešė ketinantis burti naują politinė darinį.

Prie jo jungtis planuojantis K.Bartkevičius teigė iš frakcijos „Lietuvos gerovė“ pasitraukiantis be pykčio. „Jokių nesutarimų ar keršto nėra, visi žinojo, kad frakcijoje būsiu iki šios dienos. Aš buvau pažadėjęs frakcijoje būti iki biudžeto priėmimo ir savo pažadą įvykdžiau.

Bet dabar jau yra kitos mintys ir kitos jungtys“, – apie savo pasitraukimą pirmadienį frakcijos nariams pranešė K.Bartkevičius.

Pats jis tą dieną išgirdo kitą liūdną žinią – pirmadienio rytą mirė jo brolis 69 metų gydytojas psichoterapeutas Vytautas Bartkevičius.

R.Žemaitaitis: V.Kamblevičiui senatvinė demencija?

V.Kamblevičius teigė, kad prie frakcijos skilimo ir K.Bartkevičiaus pasitraukimo prisidėjo R.Žemaitaitis.

„Matyt, ponui Kamblevičiui teisinis raštingumas neegzistuoja. Ar taip nuo senatvinės demencijos, arba nesugebėjimo skaityti?

Jis yra mūsų partijos narys ir jam galiojo valdybos sprendimas. Valdyba jam rekomendavo ir kaip partijos narys jis taip elgėsi.

Būtų gerai, kad ir kiti kolegos, kurie taip komentuoja, bent jau teisiškai pasidomėtų ir pasiskaitytų kas ir kaip“, – atkirto R.Žemaitaitis.

Gal frakciją suskaldė neišsipildę lūkesčiai dėl ekonomikos ir inovacijų ministro posto?

„Tikrai ne. Pagal tą susitarimą, kuris tebeegzistuoja, ekonomikos ir inovacijų ministro postas priklauso Tvarkai ir teisingumui. Kol kas ta dalis nėra nutraukta ir valstiečiai to turėtų laikytis. Bus įdomu pasižiūrėti, kaip laikysis“, – sakė R.Žemaitaitis ir tvirtino, kad turi parengę savo žmogų šiam postui užimti.

„Jei mums bus pasiūlyta šio ministro pozicija – tai šis žmogus ir bus pateiktas prezidentui ir premjerui“, – sakė R.Žemaitaitis.

Liberalų sąjūdis: de jure valdančioji koalicija nebeegzistuoja

Seimo Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen mano, kad K.Bartkevičiui pasitraukus iš frakcijos „Lietuvos gerovei“, Seime formaliai žlugo valdančioji dauguma. Simbolinis frakcijos išsibėgiojimas istorinę sausio 13 –ąją rodo gaires šiems metams – tai bus nuolatinių politinių krizių, užkulisinių susitarimų – dar vieni Lietuvos valstybei ir jos žmonėms prarasti metai.

„Dėl vienintelio siekio – išlikti valdžioje iki rinkimų – sulipdyta valdančioji koalicija byra vos prasidėjus naujiems metams. Simboliška, kad dar vienas šio Seimo naujadaras – iš įvairių partijų atskilėlių sulipdyta frakcijaLietuvos gerovei“ savo egzistavimą baigė istorinę sausio 13-ają, prieš pat iškilmingą Seimo posėdį.

Akivaizdu, kad valdančiuosius draskantys vidiniai prieštaravimai stumia Parlamentą, o su juo ir Vyriausybę į nuolatinės politinės krizės būseną.

Deja, panašu, kad Lietuvos valstybės ir jos žmonių laukia dar vieni prarasti, politinių intrigų metai. Tokią situaciją prognozavome dar vasarą, vykstant prastą serialą primenančioms deryboms dėl valdančiosios koalicijos performavimo.

Ir tada, ir dabar sakome, kad gyventojų pasitikėjimo kredito likučius barstantys valdantieji visą savo energiją skiria beprasmiam tarpusavio santykių aiškinimuisi, kuris nesukuria jokios pridėtinės vertės nei Lietuvos valstybei, nei eiliniams jos piliečiams.

Gaila, kad nebuvo realizuota mūsų siūlyta racionalesnė ir Lietuvos valstybei vertingesnė išeitis – pirmalaikiai Seimo rinkimai“, – pranešime teigė Seimo Liberalų sąjūdžio pirmininkė, frakcijos Seime seniūnė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.