Deja, Klaipėdos kartono gamyklos srutų, nuodijančių Kuršių marias ir Baltijos jūrą, „nematė“ gal net ištisą dešimtmetį. Nieko nuostabaus, nes ir padangų saugojimu susirūpinta tik po Alytuje kilusio milžiniško gaisro.
Aklus arba pakyšių apakintus pavienius pareigūnus gal ir galima atsijoti nuo sąžiningai atliekančių savo darbą, tačiau jei dedasi tokie dalykai, vadinasi, supuvusi visa sistema.
Ta pati, kuri neseniai buvo reformuota, kai vietoj aštuonių regioninių aplinkos apsaugos departamentų atsirado vienas – centrinis. Ar padėjo? Nebent kaip kompresas lavonui.
Ką, be šios abejotinos reformos, gamtos labui nuveikė valdančioji Valstiečių ir žaliųjų sąjunga? Padidino kirtimų normas, aplinkos ministro poste nendrinių meldinukių specialistą pakeitė profesionalu iš Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Užkrečiamųjų ligų skyriaus.
Ir dar neseniai priėmė skambiai pavadintą dokumentą – Nacionalinį energetikos ir klimato srities veiksmų planą 2021–2030 metams. Jam įgyvendinti reikia dar daugiau pinigų nei vaikų išmokoms padidinti – investicijos turėtų siekti kone 10 mlrd. eurų.
Tik čia – jau ateitis. O kol kas valstiečiai ramia sąžine srebia Klimato kaitos programos lėšas ir dalija jas mokytojų algų pavidalu. Buvo parengtas bent pusbėdis mokesčio projektas, kaip atgrasyti pirkėjus nuo taršių automobilių.
Tik Seime jis buvo sutaršytas taip, kad su aplinkosauga tai nebeturi nieko bendro, nes mokestis virto paprasčiausia rinkliava už mašinų registravimą.
Net ir kaimyninės valstybės, pavyzdžiui, Estija, nuo šių metų padidino biodegalų, kuriais reikia praskiesti įprastus degalus, normą. Lietuvoje – olimpinė ramybė, tarsi būtume pasiekę ES tikslą iki kitų metų transporto srityje naudoti bent 10 procentų žaliavų iš atsinaujinančių šaltinių.
Nieko panašaus – iš 28 ES valstybių esame 24 vietoje (4,33 procento). Jokio stebuklo neįvyks, nes pas mus valdžia kaip velnias kryžiaus baidosi bet kokių paskatinimų elektromobilių pirkėjams, nors tai įprasta daugelyje valstybių.
Gal kas nors nuveikta žemės ūkio sektoriuje, kuris pesticidų ir trąšų pavidalu požeminius vandenis, upeliūkščius, upes, o kartu ir Baltiją teršia turbūt kaip keliolika „Grigeo Klaipėda“ fabrikų? Baikite! Negi kas nors išdrįs kirsti šaką, ant kurios skleidžiasi ir paties valstiečių vedlio R.Karbauskio turtų pumpurai?
Baigiantis 2019-iesiems Seimas įteikė „dovaną“ gyventojams – atliekų šalinimas sąvartynuose nepabrango, nors tai buvo seniai planuota. Valio, galėsime toliau jų nerūšiuoti, nes piniginė nuo to nenukentės. Netgi į naudą išeis, nes tuo metu, kai visas pasaulis skatina šiukšlių perdirbimą iki kone šimto procentų, pas mus statomos dvi milžiniškos jų deginimo jėgainės.
Kur kas paprasčiau šokti patryptinį ant leisgyvio kūno, kitaip tariant, „piarintis“. Feisbuko artojams tapo tiesiog prievole pažadėti nebepirkti lietuviško šikpopierio.
Seimo Aplinkos apsaugos komitetas kaipmat susiorganizavo išvažiuojamąjį posėdį uostamiestyje – negi paliksi visus darbus prokurorams, reikia ir patiems pašmėžuoti prieš kamerų objektyvus susirūpinusiais veidais.
Sostinės vicemeras V.Benkunskas su palyda vakar vyko į Grigiškes, kad apžiūrėtų nuo sovietmečio likusius nuotekų vamzdžius. Galėjo pasiklausti, kokia vandens būklė, kasmet ten lašišas traukiančių žvejų, būtų laiko sutaupęs.
Išvis kova su klimato kaita (atitinkamai ir aplinkos teršimu) Lietuvoje yra tik fragmentiška.
Planai gražūs, o rezultatų kol kas nėra. Anksčiau ar vėliau kuri nors partija pasiūlys ir eilinį nacionalinį susitarimą šia tema, tik pas mus jų (su retomis išimtimis, kaip dėl gynybos finansavimo) niekas net nesirengia laikytis. Bent jau valdžia.
Į jos vairą įsikibusiems valstiečiams dėl padorumo derėtų atsisakyti žaliųjų vardo, nes per savo kadenciją gamtosaugos srityje jie nepasistūmėjo į priekį ir neatliko jokių namų darbų.
