Kaip praneša VTEK, sveikatos apsaugos ministras A. Veryga 2017 m. priėmė keturis įsakymus, susijusius su jo sutuoktinės darboviete. Šiais įsakymais sudaryta galimybė ir skirtas finansavimas VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikoms atnaujinti onkologinių pacientų gydymui skirtą įrangą – įsigyti naują linijinį greitintuvą.
Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) vertinimu, šioje situacijoje ministras privalėjo nusišalinti, tačiau to nepadarė ir tokiu elgesiu pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatas. VTEK pažymi, kad tiriant vertintas tik A. Verygos elgesys. Įrangos įsigijimo Kauno klinikose tikslingumo VTEK nevertino.
Tyrimo duomenys rodo, kad, dar iki A. Verygai tampant ministru, Sveikatos apsaugos ministerijoje buvo parengtas plano projektas, pagal kurį numatyta šalies gydymo įstaigose atnaujinti spindulinės terapijos įrangą. Tapęs ministru, A. Veryga šį planą patvirtino.
Pagal sudarytą prioritetinę eilę, pirmiausia planuota atnaujinti linijinį greitintuvą Nacionaliniame vėžio institute. Toliau sąraše buvo įrašytos Kauno klinikos. Atsižvelgiant į 2014 m. Vyriausybės nutarimu sudaryto 2014-2020 m. ES fondų investicijų veiksmų programos stebėsenos komiteto nustatytus reikalavimus, teikti projektą spindulinės terapijos paslaugų plėtrai galėjo tik Nacionalinis vėžio institutas, tačiau šiam projektui finansavimą skyrė Švietimo ir mokslo ministerija iš 2017 m. valstybės investicijų programos. Atsižvelgiant į tai, spindulinės terapijos paslaugų plėtrą nuspręsta įgyvendinti antruoju numeriu prioritetinėje eilėje įrašytose Kauno klinikose.
Taigi 2017 m. birželį A. Veryga pasirašė du įsakymus, kuriais nustatė, jog spindulinės terapijos plėtra ir investavimas vykdomas ir šioje gydymo įstaigoje. Atsižvelgiant į atsiradusias galimybes, Kauno klinikos pateikė projektą finansavimui gauti.
Kitais dviem – 2017 m. rugsėjį ir gruodį – pasirašytais įsakymais ministras patvirtino iš ES lėšų siūlomų bendrai finansuoti valstybės projektų sąrašą, į kurį buvo įtrauktas ir Kauno klinikų teiktas projektas dėl linijinio greitintuvo atnaujinimo bei skyrė šiam projektui 4,6 mln. Eur. finansavimą.
Sutuoktinio darbovietė yra laikytina asmens privačiu interesu. Šis duomuo privalo būti nurodomas privačių interesų deklaracijoje. Pabrėžiama, kad A. Veryga savo sutuoktinės darbovietę – Kauno klinikas – yra deklaravęs. Pagal teismo formuojamą praktiką, tam tikrų aplinkybių deklaravimas savaime nereiškia asmeniui kylančio interesų konflikto – įvardijamos tik prielaidos tokiam konfliktui.
Tačiau atsiradus konkrečių aplinkybių, kai reikia spręsti klausimą, susijusį su deklaruotaisiais duomenimis, šios prielaidos tampa interesų konfliktu, kurio vengdamas valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo privalo nusišalinti. Nusišalinimo procedūrą nustato Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymas.
Prieš pradėdamas spręsti interesų konfliktą galintį sukelti klausimą, asmuo privalo apie tai informuoti savo tiesioginį vadovą, nusišalinti ir toliau jokia forma nedalyvauti šio klausimo rengime, svarstyme ar priėmime.
Vadovas tuomet sprendžia, ar pateiktą nusišalinimą priimti ar nepriimti ir įpareigoti asmenį toliau spręsti minėtąjį klausimą.
VTEK atkreipia dėmesį, kad pažeidimui konstatuoti nėra būtina nustatyti, jog asmuo savo privačius interesus realizavo viešųjų interesų sąskaita. Užtenka to, kad asmuo neįvykdė pareigos nusišalinti.
Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymu siekiama užtikrinti viešąjį interesą, kad valstybinėje tarnyboje dirbantys asmenys visus sprendimus priimtų nešališkai, vengtų interesų konfliktų ir elgtųsi taip, kad nė nekiltų abejonių dėl tokio konflikto egzistavimo.
VTEK pažymi, kad valstybės institucijos vadovams yra taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniams pareigūnams. Visuomenė turi pagrįstų lūkesčių, kad valstybės institucijos vadovai yra ne tik aukštesnės profesinės kvalifikacijos, bet ir veikia laikydamiesi aukštesnių moralės ir tarnybinės etikos principų.
Tyrimą VTEK atliko pagal Specialiųjų tyrimų tarnybos pranešimą.
A.Veryga sprendimą vertina kaip politizuotą
Sveikatos apsaugos ministro patarėja Lina Bušinskaitė sakė, kad šį VTEK sprendimą ministras A.Veryga vertina kaip politizuotą.
„Pastaruoju metu VTEK dažniausiai tuo ir užsiima – įvairiais būdais yra bandoma politikuoti, nors ši institucija turėtų būti nepriklausoma ir nešališka.
Kaip jau ne kartą buvo minėta, dėl projekto, kurio metu turi būti įsigyti nauji ir atnaujinami seni linijiniai greitintuvai, sprendimai buvo priimti dar praėjusios Vyriausybės.
Dabartinis ministras A. Veryga tęsi šiuos darbus toliau. Jis jų neužbraukia.
Juk mūsų šalies pacientai negali likti be reikiamo modernaus gydymo. Tad natūralu, kad projektas, kurio metu kelioms įstaigoms buvo perkami nauji ir atnaujinami seni linijiniai greitintuvai, nebuvo nutrauktas.
Šio projekto metu linijinius greitintuvai numatyti NVI, Klaipėdos universitetinei ligoninei, Kauno klinikoms.
Taigi ministras tokį VTEK sprendimą vertina kaip eilinį VTEK politikavimą. Beje, nederėtų pamiršti ir prieš keletą metų VTEK priimtų sprendimų, kuriuose sakoma, kad keli ministrai, tarp jų ir A. Veryga, pažeidė tam tikras taisykles, nedeklaruodami, jog yra ministrai, t.y. nepažymėdami to tam tikroje deklaracijos grafoje.
Kitaip tariant, ministrai tuomet esą nuslėpė nuo visuomenės, jog yra ministrai.
Ar tokie sprendimai yra solidūs institucijai, kuri turi būti objektyvi ir nešališka? Gal pats laikas VTEK pradėti vadovautis ir protingumo kriterijais?“, – klausė L.Bušinskaitė.
Anot patarėjos, galutinis sprendimas, kuriuo skirtas finansavimas, buvo pasirašytas kito ministro, nes ministras A.Veryga tuo metu buvo išvykęs į Airiją. Esą paskutinį įsakimą, pagal kurį paskirstytos lėšos šiai įrangai įsigyti, 2018 metų spalį pasirašė socialinės apsaugos ir darbo ministras L.Kukuraitis.
„Pagal tokią VTEK logiką ministras apskritai turėtų nedalyvauti sveikatos politikos formavime, nes sistemoje juk dirba daug bendraklasių, bendrakursių, studijų draugų, su kuriais prasilenkdavo koridoriais studijų metais.
Taigi, nepaisant VTEK sprendimų, įstaigos ir pacientai nebus palikti be įrangos ir gydymo. T. y. pacientai ir įstaigos bus aprūpinamos tuo, kuo reikia, kad užtikrinti reikiamą gydymą ir būtų galima išsaugoti žmonių gyvybes.
Šis VTEK sprendimas bus skundžiamas“, – žadėjo L.Bušinskaitė.
