64 plenariniai bei 25 Teisės ir teisėtvarkos komiteto posėdžiai. Tiek jų be pateisinamos priežasties buvo praleidusi tuometė parlamentarė N.Venckienė, kai dingo iš Lietuvos.
2014-ųjų birželio 19 dieną Seimas nutarė panaikinti parlamentarės mandatą. Prokurorai kreipėsi į JAV dėl jos ekstradicijos.
Praėjusių metų pabaigoje į Lietuvą grąžinta buvusi teisėja 13 dienų praleido Kauno tardymo izoliatoriaus kameroje, o į laisvę buvo išleista, kai jos tėvai sumokėjo 10 tūkstančių eurų užstatą.
Į tariamą pedofilijos istoriją įsivėlę ir į teismų karuselę įsisukę N.Venckienės artimieji jau anksčiau pardavė namą Garliavoje ir įsigijo kuklesnį būstą.
Elektrinę apykoję seginti N.Venckienė, laukdama teismo dėl jai pareikštų kaltinimų, nesėdi rankų sudėjusi. Buvusi parlamentarė jau ėmė kurpti ieškinius ir pirmiausia pabandė smogti Seimui.
Nežinojo apie posėdį?
Sausio 7 dieną 48 metų N.Venckienė pasirašė ieškinį, kurį nusiuntė Vilniaus apylinkės teismui.
Ieškinyje ji atsakovu nurodė Seimą ir paprašė teismo pripažinti neteisėtais jai 2014-aisiais surengtą apkaltą bei tada priimtą nutarimą, kuriuo buvo panaikintas Seimo narės mandatas.
N.Venckienė teismui aiškino, kad jos prašymu praėjusių metų gruodžio 9-ąją atsakovas – Seimas pateikė jai su jos apkalta susijusius dokumentus. Esą iki tol ji nebuvo jų gavusi.
Prieš beveik 7 metus į JAV sprukusiai parlamentarei neva nebuvo raštu pranešta apie paskirtą Seimo posėdžio datą ir laiką, kada buvo sprendžiamas klausimas dėl jos mandato panaikinimo.
„Neįvykdžius įstatymo – Seimo statuto reikalavimų dėl pranešimo pasirašytinai apie paskirtą Seimo posėdžio datą ir laiką, apkaltos procesas ir jo rezultatai yra neteisėti“, – aiškino N.Venckienė.
„Lietuvos ryto“ žiniomis, išvykusi į JAV N.Venckienė turėjo gerai žinoti, kas vyksta Lietuvoje. Ir ne tik todėl, kad apie jos apkaltos procedūrą buvo viešai skelbiama.
Pati nurodė adresą
Bėglė nenutraukė saitų su bendražygiais, teikė prašymus institucijoms. 2013-ųjų gruodį ir 2014-ųjų kovą ji buvo pateikusi du prašymus Mykolo Romerio universitetui išduoti pažymą apie doktorantūros studijas.
Ji prašė pažymą išsiųsti į Kauno rajoną, Garliavos seniūniją, vieną iš Klonio gatvės namų. Tuo adresu buvo deklaruota jos gyvenamoji vieta.
Seimo narei tuo adresu buvo išsiųsti ir Konstitucinio teismo teisėjo raštai – prašoma raštu pateikti paaiškinimus dėl rengiamos bylos arba įgaliotam atstovui pavesti raštu pateikti paaiškinimus dėl bylos.
Tuo adresu buvo siųsti ir Konstitucinio teismo pirmininko pasirašyti šaukimai atvykti į posėdį.
Visi pranešimai ir šaukimai būdavo siunčiami tuo pačiu adresu, kurį ji pati buvo nurodžiusi. Todėl nebuvo pagrindo abejoti, jog N.Venckienė turėjo galimybių ir Seimo posėdžių sekretoriatui, Teisės ir teisėtvarkos komitetui pranešti, kad nedalyvaus posėdžiuose.
Atsisakė priimti ieškinį
Vilniaus miesto apylinkės teismas sausio 15-ąją atmetė N.Venckienės prašymą. Nutartis skelbia, kad atsisakoma priimti ieškinį.
Teisėjas Gintaras Seikalis rėmėsi Konstitucinio teismo 2017-ųjų vasario 24 dienos nutarimu, kuriame nurodyta, kad apkaltos procese įgaliojimus turi dvi valstybės valdžios institucijos – Seimas ir Konstitucinis teismas, kad Konstituciją šiurkščiai pažeidęs ir priesaiką sulaužęs asmuo neturėtų išvengti atsakomybės, o Konstitucinio teismo išvada dėl to yra galutinė.
Pagal Konstituciją tik Seimas turi įgaliojimus spręsti, ar apkaltos proceso tvarka pašalinti asmenį iš einamų pareigų, ar panaikinti jo Seimo nario mandatą.
Teisėjas G.Seikalis nurodė, kad apkaltos teisėtumo klausimas nėra nagrinėjamas bendruosiuose ir administraciniuose teismuose.
„Civilinio proceso kodeksas nenustato tvarkos nagrinėti Seimo surengtos apkaltos ir jos įforminimo nutarimu teisėtumo“, – argumentus dėstė teisėjas.
Jis išaiškino buvusiai parlamentarei, kokiais atvejais nuo 2019- ųjų rugsėjo kiekvienas asmuo turi teisę kreiptis į Konstitucinį teismą.
JAV prekiavo gėlėmis
N.Venckienės advokatė ir giminaitė Sonata Žukauskienė „Lietuvos rytui“ teigė, kad apie tokį ieškinį nieko nežino, esą tegul pati ieškovė jį ir komentuoja.
Tačiau paprašyta perduoti klausimą N.Venckienei ar padėti su ja susisiekti, kaunietė atsakė: „Šiandien to negaliu padaryti. Ir jau pavargau nuo įvairių skambučių.“
Advokatė buvo šalia N.Venckienės, kai bėglė buvo sugrąžinta į Lietuvą ir vyko jos apklausa.
„Esu nustebusi, kokia stipri yra Neringa, nors ir labai pavargusi“, – tada teigė advokatė.
Vėliau prabilo ir bėglė. Esą jeigu reikėtų atsukti laiką atgal, ji elgtųsi taip pat. Neva ji buvo gavusi grasinančių laiškų.
Davusi interviu TV3 N.Venckienė teigė, kad būdama JAV turėjo pragyvenimo šaltinį – pramokusi gėlių dizaino turėjo parduotuvę. O kuo užsiims Lietuvoje, esą dar nežinanti.
Dar liko iki šiol neįmintų mįslių
N.Venckienė iš Lietuvos dingo 2013 m. balandžio 8 d., likus parai iki Seimo posėdžio, kuriame buvo sprendžiama dėl jos teisinės neliečiamybės panaikinimo.
JAV bėglė prašė suteikti prieglobstį, bet užpernai vasario 13 d. buvo sulaikyta ir uždaryta į kalėjimą.
Iš 13 ikiteisminio tyrimo parengtų kaltinimų N.Venckienei liko 4. Didžioji dalis jų panaikinta dėl Lietuvos ir JAV teisinių sistemų skirtumo. Ji kaltinama dėl pasipriešinimo policijai, teismo sprendimo nevykdymo, trukdymo antstoliui ir smūgio per veidą L.Stankūnaitei priešinantis jos dukters perdavimui.
Nebeliko įtarimų mergaitės tvirkinimu, neteisėtu informacijos rinkimu, šmeižtu, mirusiojo atminimo paniekinimu, kitų epizodų. Daugiausia epizodų buvo dėl neteisėto duomenų rinkimo apie įvairius asmenis.
N.Venckienei gresia iki 3 metų laisvės atėmimo. JAV kalėjime ji praleido 1 metus ir 9 mėnesius.
Visuomenę supriešinusioje skandalingoje istorijoje dar yra neįmintų mįslių. Iki šiol nėra aiškaus atsakymo, ar nebuvo nužudyti net trys iš penkių žuvusių tariamos pedofilijos istorijos dalyvių – D.Kedys, A.Ūsas ir V.Milinis.
