Valdantiesiems pritrūko vieno balso atmesti šalies vadovo veto įstatymui, nuleidžiančiam Seimo rinkimų kartelę partijoms iki 3 proc. o jų koalicijoms – iki 5 proc. rinkėjų balsų.
Laimėjo ne tik prezidentas, bet ir opozicija, skelbusi, kad tai sukeltų dar didesnę Seimo fragmentaciją, nors valdantieji aiškino, kad būtų labiau atsižvelgiama į rinkėjų valią ir rėmėsi europinėmis rekomendacijomis ES šalims taikyti būtent 3 proc. barjerą.
Valstiečių lyderis R.Karbauskis nežada dar kartą ieškoti būdų, kaip palengvinti silpnesnėms partijoms kelią į parlamentą. Šį rudenį Seimo rinkimai turėtų vykti pagal ligšiolinę tvarką – partijų sąrašams reikės įveikti 5 proc. barjerą, o koalicijų – 7 proc.
Toks balsavimas Seime turėjo kiek paglostyti prezidento savimeilę ir sumažinti nemalonios žinios kartėlį, kad nesutikęs atsistatydinti Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) deleguotas susisiekimo ministras J.Narkevičius išsaugojo portfelį.
Tai jau buvo aišku dar prieš valdančiosios koalicijos tarybos posėdį, kai ir R.Karbauskis patvirtino paramą ministrui, ir premjeras S.Skvernelis pareiškė, kad juo pasitiki.
Tiesą sakant, R.Karbauskis nuosekliai laikėsi nuomonės, kad nereikia paklusti G.Nausėdos reikalavimui atstatydinti J.Narkevičių, o S.Skvernelis blaškėsi, nenorėdamas supykdyti nei šalies vadovo, nei koalicijos partnerių lenkų.
Aišku, šiuo atveju paprasčiausia išeitis būtų buvęs paties susisiekimo ministro sprendimas atsistatydinti, bet jis nesutiko to daryti, pareiškęs, kad nesitrauks vien dėl šventos ramybės.
Mūru už jį stojo LLRA-KŠS vadovas V.Tomaševskis.
Tapo aišku, kad jei ministras bus atleistas, ši partija greičiausiai paliks valdančiąją koaliciją.
Šalies vadovas, atrodo, dar dėjo vilčių į premjerą – patarėjo lūpomis ragino S.Skvernelį ryžtis priimti politiškai teisingą sprendimą, kurio esą iš jo tikisi šalies vadovas, kitaip sakant, ištrenkti iš Vyriausybės prezidento nepageidaujamą ministrą.
Jeigu nepaisydamas valdančiosios koalicijos tarybos nuomonės premjeras būtų žengęs tokį žingsnį, turbūt ir pats turėtų atsistatydinti.
Jis pasirinko kitą kelią – pareiškė, kad priekaištai J.Narkevičiui subliūškę, o naujausią prezidento kaltinimą, jog ministras Susisiekimo ministerijai pavaldžiose įmonėse įdarbino mažiausiai 20 savo partijos bičiulių ir su jais susijusių žmonių, pavadino absurdišku.
Tokia S.Skvernelio retorika niekuo nesiskiria nuo J.Narkevičių nuolat gynusio R.Karbauskio žodžių.
Tai svarbus politinis signalas. Juk iki šiol viešojoje erdvėje buvo spėliojama, kokie nuo sunkios ligos besigydančio premjero politiniai planai: kurs savo partiją, liks su valstiečiais, į Seimo rinkimus eis su kuria nors kita politine jėga ar iš viso trauksis iš politikos.
Drauge su R.Karbauskiu tvirtai užstodamas susisiekimo ministrą S.Skvernelis tarsi skelbia, kad bent kol kas lieka valstiečių glėbyje.
Aišku, dabar opozicija ragins G.Nausėdą nenusileisti.
Į šį chorą jau įsitraukė ir kadenciją baigusi prezidentė D.Grybauskaitė – ji tikino, kad tokio ministro ji nė nebūtų paskyrusi, o šalies vadovo galios esą priklauso tik nuo jo paties.
Nors opozicija ir šaukia, kad Lietuvos politiniame gyvenime dar nebuvo tokio atvejo, kad ministras, kuriam šalies vadovas pareiškė nepasitikėjimą, liktų dirbti Vyriausybėje, tai netiesa.
Netgi mėgusiai visus šokdinti D.Grybauskaitei ne kiekvienas ministras paklusdavo ir atsistatydindavo vos treptelėjus koja.
Per buvusios šalies vadovės valdymo dešimtmetį bent du aplinkos ministrai atsisakė trauktis ir dirbo iki kadencijos pabaigos. Pirmiausia 2010 metų rugsėjį D.Grybauskaitė neva už absoliutų neveiklumą sukritikavo A.Valinsko „prisikėlėlių“ deleguotą aplinkos ministrą G.Kazlauską, bet jis nepaisė raginimų atsistatydinti iš A.Kubiliaus Vyriausybės.
Per kitą D.Grybauskaitės kadenciją panašiai pasielgė „tvarkiečių“ aplinkos ministras K.Trečiokas, kuris į prezidentės nemalonę pateko dėl paviešinto pokalbio su Druskininkų meru R.Malinausku, kai žadėjo duoti „zadaniją“ dėl planuoto A.Butkevičiaus Vyriausybės nutarimo atsisakyti kurortų apsaugos zonų.
Dabar susiklostė panaši situacija. Žvelgiant objektyviai, kol kas J.Narkevičiui irgi nebuvo pateikta tokių kaltinimų, dėl kurių jo tolesnis darbas Vyriausybėje būtų neįsivaizduojamas.
Vieni paskelbti faktai, kaip tokie, kad ministras brakonieriavo ar įdarbino LLRA-KŠS artimus žmones, nepasitvirtino arba buvo labai sureikšminti. O kitais atvejais J.Narkevičius elgėsi panašiai kaip opozicijos giriamas jo pirmtakas R.Masiulis.
Todėl G.Nausėdai turbūt nevertėtų visai numoti ranka į R.Karbauskio žodžius, kad J.Narkevičius galėjo būti sąmoningai šmeižiamas, be kita ko, ir ankstesnio susisiekimo ministro R.Masiulio aplinkos žmonių.
Dabar prezidentui teks rinktis – toliau reikalauti ministro galvos ar, užgniaužus asmenines ambicijas, susitaikyti, kad jis lieka dirbti, ir laukti dabartiniams valdantiesiems pranašaujamų nesėkmingų Seimo rinkimų.
