„Mano tėvas gimė labai nesėkmingu laiku – 1941 metų kovo 1-ąją. Pirmą pavasario dieną gimtadienį švenčia ir buvusi prezidentė D.Grybauskaitė“, – vakar ėmė pasakoti parodymus Vilniaus apygardos teisme (VAT) duoti baigęs ir dar šiek tiek dėmesio paprašęs koncerno „MG Baltic“ prezidentas Darius Mockus.
Šį pasakojimą vos tik pradėjusį verslininką teisėjai nutraukė – politinės korupcijos byloje minimi įvykiai prasidėjo tik 2015 metais, todėl nėra pagrindo kalbėti apie senus laikus.
Kodėl D.Mockui svarbus ne tik jo tėvo, bet ir kadenciją baigusios prezidentės D.Grybauskaitės gimtadienis, jis paaiškino jau išėjęs iš teismo posėdžių salės.
Verslininkas pastebėjo, kad teisėsaugos pareigūnai apie garsių bylų pradžią ar sulaikymus paprastai paskelbdavo artėjant D.Grybauskaitės gimtadieniui.
2016 metais, tuometės prezidentės gimtadienio išvakarėse, Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnai Vilniaus centre sulaikė ir į apklausą nusivežė „Lietuvos ryto“ vyriausiąjį redaktorių Gedvydą Vainauską.
Po metų tą pačią dieną STT pareiškė įtarimus kelias žiniasklaidos priemones valdančiam koncernui „MG Baltic“.
Pareigūnų veiksmus likus dienai iki prezidentės gimtadienio D.Mockus pavadino proginiais sutapimais.
Keršijo už kritiką?
Teisėsaugos pareigūnų veiksmus 2015 metais D.Mockus sieja su dar vienu įvykiu – nesėkmingu bandymu paskirti generalinį prokurorą. Verslininko teigimu, kiekvieną bandymą lydėjo aštri žiniasklaidos kritika, kuri sulaukdavo specialiųjų tarnybų atsako.
D.Mockaus žiniomis, po pirmojo nesėkmingo bandymo paskirti prokuratūros vadovą Valstybės saugumo departamentas (VSD) gavo leidimą sekti žiniasklaidos grupei „MG Media“ vadovavusį Raimondą Kurlianskį.
Po antrojo bandymo į teismą dėl leidimo sekti R.Kurlianskį kreipėsi Specialiųjų tyrimų tarnyba.
Po trečiojo bandymo skirti generalinį prokurorą elektroniniu laišku, vadinamuoju tulpių paštu, tuometis Liberalų sąjūdžio vadovas Eligijus Masiulis gavo nurodymą „patraukti D.Mockaus skaliką“.
Taip prezidentės laiške buvo pavadintas apie prokuroro skyrimą daug rašęs ir kalbėjęs žurnalistas Tomas Dapkus.
D.Mockus ir teisėjams bandė aiškinti, kad tuometė prezidentė itin jautriai reagavo į kritiką ir bandė kerštauti per specialiąsias tarnybas: „Būna laikas, kai valstybė kovoja su savo piliečiais, kai prokuroras paskiriamas į aukštesnes pareigas ir įtarimai koncernui pateikiami prieš pat prezidentės gimtadienį.
Sunku įsivaizduoti, kad demokratinėje šalyje tokie dalykai yra atsitiktiniai. Kai įmonės tampa politikų keršto įrankiais, tai jau liūdna aplinkybė.“
Senų istorijų nesiklausė
Tyrimo metu keturis kartus apklaustas ir trečią kartą į teismą iškviestas 54 metų D.Mockus teigė nesantis tik eilinis liudytojas, nes koncernui „MG Baltic“ iškelta byla glaudžiai susijusi ir su jo gyvenimu.
Jis ėmė pasakoti, kad pareigūnams pirmą kartą įkliuvo dar sovietmečiu, kai būdamas 18-metis bandė minėti Vasario 16-ąją – už tai galėjo būti išmestas iš universiteto.
Tačiau tai buvo anksčiau nei 2015 metais, todėl teisėjai pasakojimą vėl nutraukė. Jį verslininkas taip pat užbaigė teismo koridoriuje: „Aš pusę gyvenimo praleidau totalitarinėje valstybėje, kur žmogus neturi teisių. Pasirodo, už savo teises reikia kovoti ir demokratinėje valstybėje. Dabar tai akivaizdu – mūsų ėjimas į žiniasklaidos verslą sukėlė daug problemų, bet gal dėl to gyvenimas tik įdomesnis.“
Į susitikimą – su pinigais
Teismo salėje D.Mockus turėjo prisiminti dar prieš Naujuosius metus viešame posėdyje pademonstruotą trijų valandų trukmės filmą apie koncerno „MG Baltic“ vadovų ir tuomečio Seimo nario Vytauto Gapšio vakarienę.
Verslininkai su tuomet vienu Darbo partijos lyderių Vilniaus restorane „Galo do Porto“ buvo susitikę 2015 metų lapkričio 9-ąją. D.Mockaus žiniomis, joje turėjo dalyvauti ir tuometis Darbo partijos pirmininkas Valentinas Mazuronis, tačiau jis neatvyko.
Be užstalės pokalbių, tyrėjus sudomino ir prieš šį susitikimą užfiksuotas D.Mockaus skambutis šiuo metu teisiamam koncerno „MG Baltic“ valdybos nariui R.Kurlianskiui.
„Klausyk, tu pinigų nepasiėmei“, – R.Kurlianskiui priminė D.Mockus. „Tu dar vietoje? Tai gal įsimesk, aš po to kažkaip pasiimsiu“, – atsakė R.Kurlianskis.
Ir D.Mockus, ir R.Kurlianskis tikino, kad priminimas apie pinigus prieš vakarienę su politikais – tik sutapimas. Jie tvirtino neplanavę duoti pinigų V.Gapšiui, mokėti jam ir nebuvę už ką.
Pasiskolino ir pamiršo?
R.Kurlianskis teigė tądien pasiskolinęs pinigų iš D.Mockaus, tik neprisiminė, nei kokią sumą, nei kam ji buvo reikalinga: „Tai buvo daugiau nei šimtas eurų, gal ir daugiau nei tūkstantis.“
Jo teigimu, pinigus D.Mockus jam padavęs po vakarienės, o tokios paskolos buvusios įprastas dalykas: „Jeigu man reikėdavo tūkstančio eurų, aš galėdavau pasiskolinti iš D.Mockaus arba jis iš manęs.“
Verslininkai, kurių kabinetus skyrė vos keli žingsniai, pinigus skolindavosi ir vienas kitam grąžindavo grynaisiais.
„Jei pinigų turėdavau banko seife, bet neturėjau stalčiuje, man buvo paprasčiau pasiskolinti iš D.Mockaus, nei eiti į banką ir stovėti eilėje“, – žurnalistams aiškino R.Kurlianskis.
Slapta nufilmuotos vakarienės įraše matyti, kad D.Mockus už vakarienę sumokėjo banko kortele.
Nesitikėjo, kad filmuos
Nors sekliai stropiai užfiksavo visą vakarienę ir jos metu vykusius pokalbius, pareigūnus sudomino tik dalis kalbų, nes ilgą laiką vyrai dalijosi kelionių įspūdžiais.
Vėliau R.Kurlianskis ir V.Gapšys pradėjo aptarinėti kelio Vilnius–Utena rekonstrukciją, Ignalinos atominės elektrinės uždarymą, tuomečio „Lietuvos geležinkelių“ vadovo Stasio Dailydkos kadenciją.
D.Mockus teigė į šią pokalbio dalį nesigilinęs ir nesistengęs nieko suprasti, tačiau prokurorą sudomino jo pasakyta frazė apie partnerystę.
„Partnerystė – tai demokratinėje visuomenėje normalūs santykiai tarp žmonių. Jie susitinka, nesislapsto, kalbasi ir nesitiki, kad tai yra filmuojama, žiūrima ir kad tam leidžiami mokesčių mokėtojų pinigai“, – paaiškino verslininkas.
Ką išgirsta, tą užsirašo
Nors D.Mockus teigė nesidomėjęs pokalbiais apie kelio Vilnius–Utena rekonstrukciją ir atominės elektrinės uždarymą, su šiais projektais susijusių pastabų pareigūnai aptiko per kratas paimtose verslininko užrašų knygelėse.
„Mano darbas – fiksuoti smulkias detales“, – paaiškino D.Mockus. Jis teigė kasdien prirašantis maždaug po penkis ar dešimt puslapių.
„Tai buvo stambūs projektai, apie kuriuos buvo svarstoma viešai, todėl juos ir pasižymėjau. Aš fiksuoju bet ką, kas įstringa, bet vėliau panaudoju tik labai nedidelę dalį iš to informacinio srauto“, – apie savo pomėgį viską užsirašyti pasakojo verslininkas.
D.Mockus tikino, jog koncerno „MG Baltic“ įmonės neturėjo jokio intereso dalyvauti kelio Vilnius–Utena rekonstrukcijos projekte, o juo domėjosi tik dėl to, kad tai turėjo būti bendras verslo ir valstybės projektas.
Jis teigė šiuo projektu domėjęsis ir kaip vairuotojas: „Aš nenorėjau važinėti keliu, kuriuo važiuojant lūžta mašinos.“
Su verslininkais vakarieniavęs V.Gapšys, be tuo metu Seime svarstytų projektų, R.Kurlianskiui užsiminė ir apie reklamos televizijoje kainas bei galimas nuolaidas.
„Dabar gailiuosi, kad pasakiau šį sakinį. Jei nebūčiau jo pasakęs, gal manęs nebūtų ir šioje byloje“, – svarstė V.Gapšys.
