Dar prieš valdančiosios koalicijos tarybos posėdį, kuris buvo surengtas antradienį vakare, premjeras Saulius Skvernelis garsiai skelbė, kad kritikos strėlių smaigstomu susisiekimo ministru jis pasitiki.
J.Narkevičiaus galimybėmis toliau likti poste nesuabejojo ir valdančiosios koalicijos lyderiai. Negana to, ministras sulaukė liaupsių.
Ar tai pakeis kritiškai ministrą vertinančio prezidento požiūrį, ir kaip jis sureaguos į valdančiosios daugumos jam skeltą antausį?
Ar vakarykštė tyla iš Prezidentūros rūmų žada būsimą audrą? O gal G.Nausėda pasitenkins pergale, kuri jam nukrito valdantiesiems pralaimėjus balsavimą dėl prezidento veto ir politikos viršūnes sukaustys šaltasis karas? Kiek tai gali trukti?
Nesitrauks, bet ir nepuls?
Antradienis buvo gausus įvykių, po kurių pažiro ir įvairiausių klausimų.
Pavyzdžiui, ar prezidentas palaimins valdančiųjų pateiktą premjero patarėjo 29-erių Luko Savicko kandidatūrą į ekonomikos ir inovacijų ministrus? Tačiau G.Nausėdos atsakymų, atrodo, teks palaukti.
Trečiadienį Prezidentūros atstovai pranešė, kad komentaras dėl L.Savicko bus tik gavus oficialų premjero teikimą. Tiesa, šią kandidatūrą S.Skvernelis su G.Nausėda jau aptarė praėjusią savaitę.
Teigiama, jog šalies vadovas lyg ir nemato kliūčių L.Savickui tapti ministru, o susikirtimas dėl J.Narkevičiaus esą neturėtų būti priežastis jo nepaskirti.
Tiesa, anot „Lietuvos ryto“ šaltinių prezidentas greičiausiai neskubės priimti sprendimo dėl naujo ekonomikos ir inovacijų ministro, bet esą neturėtų pamiršti ir portfelį išsaugojusio J.Narkevičiaus nuodėmių.
Tikimasi, kad valdančiųjų sprendimą prisiimti atsakomybę už susisiekimo ministrą G.Nausėda turėtų įvertinti šiandien viešėdamas Plungėje.
Vis dėlto spėjama, kad nebus reikalaujama, kad atsistatydintų premjeras S.Skvernelis, nes prezidentas neturi pakankamo palaikymo Seime.
Gerai informuoti „Lietuvos ryto“ šaltiniai teigia, kad valdančiųjų ir prezidento santykiai po susikirtimo dėl J.Narkevičiaus turėtų pereiti į nežinia kiek galinčią trukti šaltojo karo arba įšaldyto konflikto fazę.
Svarstoma, kad tokie G.Nausėdos santykiai su valdančiąja dauguma neturėtų ypač pakenkti jo reitingams. Įšaldytas konfliktas kai kam gali būti netgi palankus, ypač opozicijai.
Laukiama VTEK sprendimo
Vis dėlto abejojama, ar tas šaltasis karas naudingas premjerui. Nepaisant antradienį balsavimu S.Skverneliui pareikštos valdančiosios koalicijos paramos, jo stovykloje jau justi pralaimėjimo nuotaikos.
Premjero bendražygiai baiminasi, kad dabar Vyriausybės vadovo reitingai dar smarkiau ims čiuožti žemyn.
Nuogąstaujama ir dėl galimo nepalankaus Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) sprendimo.
Neoficialiomis žiniomis, valdančioji koalicija antradienio vakarą svarstė, ką reikės daryti, jei etikos sargai vis dėlto priimtų J.Narkevičiui nepalankų sprendimą.
VTEK aiškinasi, ar ministras nepriėmė interesų konfliktą keliančios dovanos, kai užsienyje pietavo Susisiekimo ministerijai pavaldžių įmonių sąskaita
Etikos sargai taip pat turėtų įvertinti, ar J.Narkevičiaus šeima tinkamai deklaravo veiklą bei pajamas, gaunamas iš buto nuomos sostinėje.
Nors valstiečių vedlys Ramūnas Karbauskis dar prieš mėnesį aiškino, jog VTEK sprendimas nieko nepakeis, premjeras esą laikosi kiek kitokios pozicijos.
Pasak „Lietuvos ryto“ šaltinių, antradienį S.Skvernelis koalicijos vadovybei pranešė, kad jei etikos sargai nuspręstų, jog J.Narkevičiaus supainiojo interesus, ministrui tektų pasitraukti iš pareigų.
Teigiama, kad valdančiųjų pasitarime niekas tokiai premjero pozicijai neprieštaravo.
Apie tai, kad po VTEK žodžio gali tekti sugrįžti prie J.Narkevičiaus reikalų, po koalicijos vadovybės posėdžio užsiminė ir pats premjeras.
„Priklausys nuo komisijos sprendimo. Nespėliokime dabar, koks jis gali būti, bet jis gali turėti įtakos“, – sakė S.Skvernelis.
Tame pačiame posėdyje S.Skvernelis taip pat klausė, ar Vyriausybė sulauks valdančiosios daugumos palaikymo, jeigu prezidentas vis dėlto mėgintų ją spausti reikalaudamas premjero atsistatydinimo.
Tačiau šaltinių tvirtinimu, valdantieji net balsavimu išreiškė būsimą paramą premjerui, jei konfliktas su Prezidentūra dėl susisiekimo ministro imtų kelti grėsmę ir visai Vyriausybei.
Valstiečiui – naujas postas
Beje, anksčiau kolegialiai sprendimus priiminėjusi valdančiosios koalicijos taryba nuo antradienio turi pirmininką. Juo tapo R.Karbauskis.
Su naujomis pareigomis valstiečių lyderį pasveikinęs Socialdemokratų darbo partijos vadovas Seimo vicepirmininkas Gediminas Kirkilas užsiminė, kad nuo šiol taryba rinksis dažniau.
Bet kai kurie kalbinti valdančiųjų atstovai „Lietuvos rytui“ tvirtino, jog šis iš pirmo žingsnio formalus pokytis reiškia kur kas daugiau nei dažnesnius koalicinės tarybos posėdžius.
Užsimenama, kad prieš antradienį vykusį posėdį R.Karbauskis buvo atskirai susitikęs su S.Skverneliu ir tarėsi dėl politinės ateities.
Gali būti, kad šio susitikimo metu premjeras valstiečių lyderiui įvardijo ir tam tikras sąlygas, nuo kurių gali priklausyti, ar būsimuose Seimo rinkimuose jis dalyvaus su valstiečiais.
Šaltinių teigimu, S.Skvernelis vis dėlto norėtų perimti vadovavimą Valstiečių ir žaliųjų sąjungai.
Kalbų apie tai jau buvo kilę ir praėjusią vasarą, tačiau Vyriausybės vadovas, įsitikinęs, kad R.Karbauskis neužleis pozicijų partijoje, tada atsitraukė.
Apie ateitį – miglotai
Ar gali būti, kad dabar situacija keičiasi, ir ką reiškia R.Karbauskio noras tapti formaliu valdančiosios koalicijos vadovu?
„Jis pats pasisiūlė ir niekas tam neprieštaravo“, – „Lietuvos rytui“ sakė G.Kirkilas.
Šio politiko nuomone, galbūt Seimo Kultūros komitetui ir valstiečių frakcijai vadovaujantis R.Karbauskis nori rimtesnių pozicijų nei turėjo iki šiol.
Tačiau „socialdarbiečių“ lyderis nedrįso prognozuoti, ar tai gali reikšti R.Karbauskio pasiruošimą galimam partijos vairo perdavimui į premjero rankas.
Pats S.Skvernelis apie savo politinę ateitį antradienį kalbėjo gana aptakiai. Jis tikino dar nenusprendęs, ar dalyvaus būsimuose Seimo rinkimuose.
Su vėžiu kovojantis politikas leido suprasti, kad jo apsisprendimas priklausys ir nuo medikų jam suteikiamų žinių apie ligos eigą.
Šaltinių žiniomis, S.Skvernelio sveikatos tyrimo rezultatai turėtų paaiškėti po dviejų savaičių.
Gali būti, kad po to premjeras atskleis ir savo planus dėl dalyvavimo rinkimuose.
Bet miglotai apie savo politinę ateitį kalbėjęs premjeras tvirtino, kad tikrai nesirengia kurti jokios naujos partijos: „Jeigu pasirinksiu dalyvauti politikoje, nesiblaškysiu. Bet mano dalyvavimo politikoje tikimybė šiandien nėra labai didelė.“
Bando apsaugoti vieną galvą
S.Skvernelio užuominos, taip pat netikėtai pareikštas R.Karbauskio noras vadovauti koalicijos tarybai suintrigavo ir valdančiųjų oponentus.
Užkulisiuose trečiadienį buvo svarstoma, kad galbūt valstiečiai bando sekti Lenkijos politikų pėdomis, kur didžiulę įtaką politiniams sprendimams turintis valdančiosios Teisės ir teisingumo partijos įkūrėjas Jaroslawas Kaczynskis neužima jokių valstybinių postų, šalį valdo nuo vadinamosios galinės sėdynės.
Įtarimų, kad valstiečių stovykloje gali būti pokyčių, neatmeta ir S.Skvernelį į Socialdemokratų partiją viliojęs jos lyderis Gintautas Paluckas.
Kalbėdamas su „Lietuvos rytu“ kairiųjų vedlys svarstė, kad galbūt valdančiosios koalicijos tarybos vadovo atsiradimas reiškia bandymus perskirstyti atsakomybę dėl J.Narkevičiaus: „Prezidentas ją buvo užkabinęs ant premjero. Matyt, taip siekiama išvengti rizikos, kad šalies vadovas gali imti reikalauti S.Skvernelio atsakomybės.
Kai ši atsakomybė išskaidoma ir perkeliama ant sunkiau apčiuopiamos koalicijos, premjeras gali jaustis saugesnis. Atrodo, kad S.Skvernelis stumia ugnį nuo savęs ant R.Karbauskio.“
Anot G.Palucko, gali būti, kad valstiečių lyderis bando prisiimti didesnę atsakomybę, nes mažiau rizikuoja prarasti populiarumą, kurio esą paprasčiausiai neturi: „Tai gali būti abipusis interesas. Ko gero, S.Skvernelis lieka politikoje su valstiečiais, todėl jiems labai svarbu bent vieną dvigalvio valstiečių gandro galvą išsaugoti sveiką.“
Kalbėdamas apie vadinamąjį šaltąjį karą tarp valdančiųjų ir Prezidentūros, socialdemokratų vadovas svarstė, jog valstiečiams tokia laikysena gali būti naudinga, nes kova su G.Nausėda sutelkia jų rėmėjų likučius.
„Dabar bandoma tapyti paveikslą, kad prezidentas valstiečius plaka dėl to, kad nėra objektyvus, paiso opozicinių socialdemokratų arba konservatorių nuomonės, arba visų kartu“, – sakė G.Paluckas. Kartu jis pripažino, kad valdančiųjų konfliktas su šalies vadovu yra naudingas opozicijai.
Buvo veikiama ir viešai, ir užkulisiuose
Seimui antradienį nepavyko atmesti G.Nausėdos veto valdančiųjų stumtoms įstatymo pataisoms, nuleidžiančioms patekimo į Seimą kartelę partijų sąrašams nuo 5 iki 3 proc., o koalicijų sąrašams – nuo 7 iki 4 proc. rinkėjų balsų.
Prezidento veto atmesti pritrūko vos vieno balso. Už veto atmetimą balsavo 70 Seimo narių, prieš – 51, o 2 susilaikė.
Toks rezultatas buvo skaudus netikėtumas valdančiosios koalicijos lyderiams, pirmiausia valstiečių vadovui R.Karbauskiui.
Prieš balsavimą Prezidentūra stengėsi kiek galima labiau išklibinti valdančiųjų frontą. G.Nausėdos patarėjai viešai perspėjo, kad priėmus šias pataisas užgrius politinis chaosas, taip pat aktyviai veikė užkulisiuose. Jie ragino kai kuriuos valdančiųjų frakcijų ir Mišrios Seimo narių grupės atstovus paremti prezidentą bent nedalyvaujant balsavime.
Tokie veiksmai davė vaisių. Pavyzdžiui, balsavime nedalyvavo iki tol pataisas rėmęs buvęs konservatorius R.Dagys, taip pat buvęs premjeras A.Butkevičius, kai kurie valdančiųjų „socialdarbiečių“ atstovai.
R.Karbauskiui nepavyko iki galo numalšinti maišto ir savo laive. Šaltiniai Seimo valstiečių gretose „Lietuvos rytui“ tvirtino, kad per frakcijoje vykusias diskusijas kartelės nuleidimui nepritarė net 14 politikų. R.Karbauskiui pavyko beveik visus juos priversti pakeisti nuomonę, tačiau balsavime vis tiek nedalyvavo V.Poderys ir D.Kaminskas.
Pats R.Karbauskis po balsavimo tvirtino, jog nieko baisaus neįvyko, tačiau pridūrė, kad naujiems mėginimams nuleisti Seimo rinkimų kartelę jis jau nebepritars.
