Teismas trečiadienį atvertė bylą dėl kelerius metus trukusio nevalytų nuotekų leidimo į Nemuną. Aplinkos apsaugos departamentas šioje byloje Kauno savivaldybės valdomai įmonei „Kauno vandenys“ pateikė įspūdingą 4,6 mln. eurų civilinį ieškinį už gamtai padarytą žalą.
Šioje byloje kaltinimai dėl aplinkosaugos priežiūros taisyklių pažeidimų pareikšti dviem buvusiems „Kauno vandenų“ darbuotojams, kurie šiuo metu jau yra pensininkai.
Ikiteisminis tyrimas pradėtas 2017 metų kovą Aplinkos ministerijos ir jai pavaldžių institucijų specialistams gavus informacijos, kad bendrovė „Kauno vandenys“ dalį neišvalytų nuotekų galbūt išleidžia į Nemuną.
Ikiteisminio tyrimo metu bendrovės teritorijoje rastas techniniuose dokumentuose nepažymėtas slaptas nuotekų išleistuvas, kuriuo dalis neišvalytų nuotekų žemiau mėginių ėmimo vietos buvo išleidžiama į jau išvalytas nuotekas ir patekdavo tiesiai į Nemuną.
Ekspertai nustatė, kad, palyginti su upėje leistinais kiekiais, azoto koncentracija vamzdyje ribas viršijo beveik 400 kartų, o užterštas vanduo į Nemuną tekėjo nuo 2013 iki 2017 metų.
Sunku patikėti, tačiau tąkart šis radinys buvo greitai užmirštas, o Kauno meras V.Matijošaitis viešai pasišaipė, neva jam kelia juoką kalbos apie gamtai padarytą milžinišką žalą, nes 15 centimetrų skersmens vamzdžiu nuotekos šalinamos iš paprasto gyvenamojo namo.
Galbūt dėl šios priežasties prokurorai į teisiamųjų suolą nesugebėjo pasodinti bendrovės vadovų, nes labai sunku patikėti, kad upė buvo teršiama be jų žinios. O teisiamieji jau turbūt įsiminė, kad Baudžiamasis kodeksas už inkriminuojamą nusikaltimą numato net laisvės atėmimo bausmę.
Abu vyrai savo kaltę neigė ir tikino, kad papildomas vamzdis buvo įrengtas susidarius avarinei situacijai. Maždaug tris dienas juo buvo leidžiamas perteklinis vanduo, o vėliau sklendės užsuktos. Ar jas kas nors kitas sukiojo – nežinia.
Turbūt Kauno merui V.Matijošaičiui nebus juokinga, jeigu teismas teisiamųjų paaiškinimais nepatikės, bent iš dalies patenkins civilinį ieškinį ir „Kauno vandenų“ sąskaita patuštės bent pora milijonų eurų. Kauno tarybai gali tekti net padidinti vandens tiekimo gyventojams bei nuotekų šalinimo tarifus.
Šioje istorijoje šiek tiek nesueina galai. Jeigu tikrai „Kauno vandenys“ trejus metus teršė Nemuną ir padarė gamtai tokią didelę žalą, kodėl aplinkosaugininkai nesugebėjo užfiksuoti šio fakto?
Kita vertus, jie nematė ir „Grigeo“ įmonės vamzdžio Klaipėdoje, nematė pažeidimų Alytaus įmonėje „Ekologistika“, kurioje pernai daugiau kaip savaitę degė senos padangos, o gamtai ir žmonėms buvo padaryta didesnė žala negu visų per pastaruosius tris dešimtmečius miškuose išmėtytų padangų kartu sudėjus.
Kiek dar tokių nedidelio skersmens vamzdžių galima rasti Nemuno, Neries pakrantėse arba net pačiame Kauno centre?
Štai A.Mickevičiaus slėnyje, visai netoli Zoologijos sodo, teka Girstupio upelis. Tiksliau – tai, kas liko iš upelio. Jis beveik visas įkalintas apvalkale, o paviršiuje liko vos kelių šimtų metrų ilgio juosta netoli Tunelio gatvės.
Vietos gyventojai seniai rauko nosį net šaltuoju metų laiku, mat upelis tikrai nepanašus į krištolinio vandens šaltinį, o nuo jo sklinda keistas kvapas.
Galbūt spalvų upelio vandeniui suteikia keturkojai Zoologijos sodo gyventojai, galbūt neatsakingai besielgiantys dvikojai kauniečiai, tačiau jau kelis dešimtmečius vandens telkiniu niekas nesirūpina.
Žinoma, nebūtų protinga atidengti visą upelį ir mėginti ieškoti taršos šaltinio, tačiau bent jau ištirti vandenį ir viešai paskelbti rezultatus – tikrai neblogas sumanymas.
Keista, kad tai nerūpi nei aplinkosaugininkams, nei Kauno savivaldybei. Nedaug miestų gali pasigirti tokiu upeliu beveik pačiame miesto centre, o jo pakrantėse net būtų galima įrengti poilsio zoną.
Jeigu upelis visai nereikalingas, gal reikėtų jį galutinai palaidoti, kad neskleistų kvapų, o viršuje suskirstyti sklypus daugiabučiams?
