Lietuvės ir brito šeimos dramos atomazga: mama su dukra pradingo, skelbia paiešką

Didžiosios Britanijos pilietis Christianas Penwillas ieško savo aštuonerių metų dukters. Vyras teigia, kad ji prapuolė kartu su motina – kino prodiusere ir kultūros vadybininke klaipėdiete Inesa Ivanova.

Didžiosios Britanijos pilietis Christianas Penwillas ieško savo aštuonerių metų dukters. Vyras teigia, kad ji prapuolė kartu su motina – kino prodiusere ir kultūros vadybininke klaipėdiete Inesa Ivanova.<br>Lrytas.lt koliažas
Didžiosios Britanijos pilietis Christianas Penwillas ieško savo aštuonerių metų dukters. Vyras teigia, kad ji prapuolė kartu su motina – kino prodiusere ir kultūros vadybininke klaipėdiete Inesa Ivanova.<br>Lrytas.lt koliažas
Geresnio gyvenimo svetur ieškojusi I.Ivanova turėjo su dukra bėgti į Lietuvą.
Geresnio gyvenimo svetur ieškojusi I.Ivanova turėjo su dukra bėgti į Lietuvą.
Didžiosios Britanijos pilietis Christianas Penwillas ieško savo aštuonerių metų dukters. Vyras teigia, kad ji prapuolė kartu su motina – kino prodiusere ir kultūros vadybininke klaipėdiete Inesa Ivanova.<br>Asmeninio archyvo nuotr.
Didžiosios Britanijos pilietis Christianas Penwillas ieško savo aštuonerių metų dukters. Vyras teigia, kad ji prapuolė kartu su motina – kino prodiusere ir kultūros vadybininke klaipėdiete Inesa Ivanova.<br>Asmeninio archyvo nuotr.
Didžiosios Britanijos pilietis Christianas Penwillas ieško savo aštuonerių metų dukters. Vyras teigia, kad ji prapuolė kartu su motina – kino prodiusere ir kultūros vadybininke klaipėdiete Inesa Ivanova.<br>Asmeninio archyvo nuotr.
Didžiosios Britanijos pilietis Christianas Penwillas ieško savo aštuonerių metų dukters. Vyras teigia, kad ji prapuolė kartu su motina – kino prodiusere ir kultūros vadybininke klaipėdiete Inesa Ivanova.<br>Asmeninio archyvo nuotr.
Daugiau nuotraukų (4)

Lrytas.lt

Jan 31, 2020, 12:17 PM, atnaujinta Jan 31, 2020, 5:51 PM

Britas mano, kad 41 metų moteris ne šiaip sau dingo: esą pernai sausios 23-ą ji pagrobė jų dukrą ir jau pusmetį slapstosi.

Jo teigimu, šios Lietuvos pilietės atžvilgiu yra išduotas Europos arešto orderis.

Paskelbė pagalbos prašymą

Pagalbos prašymą Ch.Penwillas paskelbė savo feisbuko paskyroje, ten įdėjo Jungtinėje Karalystėje (JK) gimusios dukters ir savo nuotraukas.

„Mano santykiai su Inesa nutrūko 2018 metų vasaros pradžioje. Motina su dukra išvažiavo iš mūsų namų po kelių mėnesių – lapkričio 5-ąją, kai savaitgalį nebuvau namie.

Buvusi partnerė nepateikė jokios informacijos apie mano dukters buvimo vietą, diktavo mūsų susitikimų sąlygas ir laiką.

Nuo pernykštės liepos, kai Lietuvos teismai I.Ivanovą įpareigojo grąžinti dukrą į jos gimtąją šalį – Jungtinę Karalystę, ji tiesiog dingo.

Inesa yra sakiusi, kad pabėgo nuo skurdo ir prievartos. Tai melas. Kai mūsų santykiai nutrūko, baigėsi ir jos privilegijuotas gyvenimas, kurį aš jai suteikiau.

Aš mokėjau už viską – kreditines korteles, narystę sporto salėje, maistą, būstą, degalus, drabužius, atostogas, apmokėdavau sąskaitas.

Ji dešimt metų gyveno nemokamai ir būtų gyvenusi taip toliau, jei situacija būtų kitokia.

Inesa įvykdė nusikaltimą – pagrobė vaiką.

Ji sąmoningai neleidžia mums bendrauti, stengiasi mane pašalinti iš dukters gyvenimo“, – sakė Ch.Penwillas.

Vieną pasą pametė, kitą padarė

Britas tikino, kad visą laiką rūpinosi dukra, kuri buvo jo gyvenimo palaima ir atnešė daug džiaugsmo – gimus mergaitei jis tapo nepaprastai laimingas.

Laiminga buvo ir jo dukra, apsupta tėviškos šilumos – mielai lankė mokyklą, turėjo daug draugų.

Kai motina su dukra paliko namus, tėvas nebegalėjo tinkamai bendrauti su vaiku. Jam teko kreiptis į teisines instancijas.

„Motina buvo patikinusi teismą, kad į Lietuvą dukrą galės išsivežti tik turėdama mano ir teismo leidimą. Pajutęs pavojų vėl kreipiausi į teismą. 2018 m. gruodžio 6 d. buvo priimtas „Draudžiamųjų žingsnių įsakymas“, užkertantis kelią išvežti vaiką iš Jungtinės Karalystės.

Tą patį gruodžio mėnesį Inesa pranešė, kad pametė dukros britiškąjį pasą. O Lietuvoje tuo pačiu metu mergaitei buvo išduotas lietuviškas pasas. Tai padaryta man nežinant.

Inesa ir toliau kontroliavo mano ir dukters bendravimą – kai susitikdavome, motina visada būdavo šalia.

Mokykloje mergaitė prasitarė, kad mama ruošiasi ją vežti gyventi į Lietuvą. Tai sakydama dukra nuliūsdavo, pridurdavo, kad nori likti ir būti su tėčiu“, – pasakojo Ch.Penwillas.

2019 m. sausio 22 d. abu mergaitės tėvai susitiko Braitono teisme. Teismas įpareigojo I.Ivanovą lesti dukrai netrukdomai bendrauti su tėvu ir teismui pateikti lietuvišką mergaitės pasą.

„Man buvo neramu, savo buvusia partnere nebepasitikėjau. Sausio 24-osios rytą susisiekiau su mokykla ir sužinojau, kad dukra jos nebelankys, bus ugdoma namuose. Tai motina pranešė mokyklai elektroniniu paštu, visiškai nepasitarusi su manimi.

Apie tai iškart informavau policiją.

Sausio 24-osios vakarą pareigūnai man pranešė, kad išvakarėse Inesa su dukra pabėgo iš Jungtinės Karalystės – išskrido į Vilnių“, – teigė Ch.Penwillas.

Kreipėsi į teisėsaugą Lietuvoje

Neiko nelaukdamas jis kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą.

Civilinę bylą išnagrinėjęs teismas patenkino brito pareiškimą dėl leidimo grąžinti nepilnametį vaiką į jo nuolatinės gyvenamosios vietos valstybę ir įpareigojo motiną ne tik perduoti dukrą, bet ir priteisė 2000 eurų bylinėjimosi išlaidų.

Nutartyje teigiama, kad „teismas uždraudė motinai išvežti vaiką iš Jungtinės Karalystės, tačiau ji, nepaisydama draudimo, išvyko su vaiku nuolat gyventi į Lietuvą“.

Pagal Hagos konvenciją vaikas laikomas išvežtas neteisėtai.

I.Ivanova tokį sprendimą apskundė Lietuvos apeliaciniam teismui, tačiau ir pernai liepą paskelbtas jo sprendimas buvo toks pat.

„Kol vyko teismo podėdžiai motina buvo įpareigota sudaryti galimybę man bendrauti su dukra kasdien bent po 30 minučių, tačiau ji tokio nurodymo nepaisė.

Rugpjūčio 28 dieną Karališkasis teisingumo teismas man davė leidimą vykti į bet kurią šalį ir atsiimti dukrą. Tačiau jos nepavyko rasti. Vaiko pagrobimas – labai sunkus nusikaltimas.

Buvo išduotas Europos arešto orderis.

Labai jaudinuosi dėl savo dukters gerovės ir saugumo. Jau daugiau kaip pusmetį jos nemačiau, tiesiog esu pašalintas iš dukters gyvenimo. Manau, kad ne tik aš, bet ir dukra išgyvename sunkią emocinę traumą.

Motinos atsisakymas grąžinti mergaitę į Jungtinę Karalystę yra akivaizdi panieka teismui ir visiškas JK ir Lietuvos įstatymų nepaisymas“, – įsitikinęs Ch.Penwillas.

Jis neabejoja, kad dukters pagrobimas buvo suplanuotas. Nors buvo priimtas „Baudžiamųjų žingsnių įsakymas“, pernai gruodį mergaitė esą buvo įregistruota kaip Lietuvos pilietė.

„Nuo pat dukters gimimo buvau pagrindinis jos globėjas ir auklėtojas. Įsivaizduojate, kaip turėjau jaustis: vieną dieną ji dar mokykloje, o kitą su niekuo neatsisveikinusi – į Lietuvą skrendančiame lėktuve. Kokia trauma turėjo būti lietuvių kalbos nemokančiam vaikui.

Motina taip elgėsi norėdama mane nubausti už jos pačios privilegijuoto gyvenimo pabaigą“, – mano dukters netekęs britas.

Paliko ir skolas

Jo žiniomis. I.Ivanova liko skolinga už paslaugas JK teisinėms įmonėms, turi kitokių skolų.

„Ji piktnaudžiavo sistema, skirta apsaugoti aukas. Ji melavo policijai, švietimo sistemai ir JK, ir Lietuvoje, melavo gydytojams, psichologams, teismams, „Rise“, meluoja mano dukrai“, – karčių žodžių buvusiai mylimajai negaili britas.

Savo feisbuko paskyroje jis meldžia JK ir kitose valstybėse gyvenančių žmonių pagalbos, ką nors mačiusių ar žinančių žmonių prašo kreiptis į Braitono policiją.

Informacija apie tai jau pasirodė JK, Maltos internetiniuose portaluose, Ch.Penwillį kviečiasi pokalbaims radijo stotys.

Moteris turėjo kitą versiją

Pernai vasarą visiškai kitokią šeiminės dramos versiją „Lietuvos ryto“ korespondentei pateikė Inesa Ivanova.

Moteris tvirtino, kad pora metų vyresnis vyras, su kuriuo išgyveno visą dešimtmetį, ją su vaiku tiesiog išmetė į gatvę susiradęs kitą, ir tuomet nebepajėgdama kęsti psichologinio smurto, nebeturėdama kur glaustis ir iš ko gyventi, ji tiesiog buvo priversta grįžti į Lietuvą.

I.Ivanova pasakojo išvažiavusi į Angliją 2004-aisiais, Lietuvoje baigusi vizualinio dizaino ir kultūros vadybos studijas, padirbėjusi Lietuvos kino studijoje. Norėjo mokytis kino prodiusavimo.

„Dirbau „Viasat“ televizijoje, o savaitgaliais leisdavau laiką madingame Londono rajone, lankiausi turgelyje „Sunday’s UPMARKET“. Čia ir susipažinau su Christianu.

Jis buvo baigęs transporto dizainą. Greitai pajutome, kad mus daug kas sieja. Pradėjome draugauti. Buvo gražu, džiaugėmės gyvenimu ir vienas kitu.

2009-ų metų pavasarį įvyko baisusis autoįvykis. Dviračiu iš darbo namo važiuojantį Christianą sankryžoje partrenkė raudonasis miesto autobusas.

Jis patyrė labai sunkią galvos traumą, buvo praradęs atmintį, balansą, sutriko klausa, nebejautė skonio ir kvapo, lūžo ir skilo daugybė kaulų visame kūne. Tapo visiškai neįgalus, pirmąją pusę metų nieko negalėjo daryti, susirgo depresija. O aš kartu su jo broliu slaugiau jį.

Pirmąjį pusmetį buvo ypatingai sunku, nes baiminomės, kad jį pripažins kaltu dėl avarijos.

Tačiau jis buvo išteisintas.

Po avarijos Christianas pritrūkęs pinigų gyvendavo tai pas mane, tai kaimynystėje pas brolį. Po pusmečio pradėjo gauti bedarbio pašalpą.

Rūpinausi juo kiek galėjau. Ta avarija privertė mane kitaip pažvelgti į gyvenimą – supratau, kad viskas labai trapu, reikia daryti tai, ko trokšti, neatidėlioti.

Pavyko įstoti į kino prodiusavimo studijas. Po pustrečių metų nuo to autoįvykio, kai man buvo likę dar metai magistrantūros mokslų, pajutau, kad laukiuosi. 2012-ųjų sausį gimė dukra.

Christianas pradėjo gauti pašalpas, mes apsigyvenome išnuomotame bute.

Mus siejo artimi ryšiai, buvome normali šeima, bet jo motinai atrodė, kad aš su Christianu gyvenu dėl pinigų. Nors tuo metu jis neturėjo nė cento.

O man ėmė sektis: mokiausiu Nacionalinėje kino ir televizijos mokykloje, gavau paskolą, buvo aišku, kad ateitis kino industrijoje užtikrinta.

2014-ųjų pradžioje teismas pripažino, kad dėl avarijos kaltas autobuso vairuotojas. Christianas gavo milijono svarų kompensaciją už patirtus sužalojimus. Išmoka buvo dar didesnė, bet nemaža pinigų dalis atiteko teisininkų kompanijai.

Jis nebūtų gavęs tokios didžiulės sumos, jei gyventų vienas, be manęs ir dukters.

Apsigyvenome jaukiame ir brangiame Ričmondo rajone Braitone. Tai nutiko visai prieš gimstant mūsų dukrai. O aš kaip tik tuo metu baigiau studijas, gavau magistro diplomą“, – pasakojo I.Ivanova.

Jos teigimu, po avarijos vyras dar ilgai lankėsi pas gydytojus, gėrė vaistus.

„Viskas buvo ištveriama iki to laiko, kol mūsų namuose atsirado svetima moteris.

Tuomet Christianas man bandė aiškinti, kad ji – tik draugė. Bandžiau tuo tikėti, bet po poros savaičių pamačiau jo nuotraukas feisbuke ir abejonių neliko“, – sakė I.Ivanova.

Esą vyras pasidarė labai piktas, agresyvus, ėmė iš jos tyčiotis, žeminti prie vaiko. Pasakė, kad iki lapkričio turi išsikelti.

„Pagal Anglijos įstatymus, jei vaikas gyventų su manimi, net jei mes nesusituokę, tėvas turėtų sudaryti jam visas sąlygas – suteikti būstą, mokėti alimentus.

Manau, kad jau tada jis su tėvais subrandino planą: pasiima vaiką, apsidrausdamas visus turtus, o aš – gatvėje ir dar turėsiu mokėti alimentus“, – sakė prodiuserė.

Kreipėsi pagalbos

Ji kreipėsi pagalbos į „Rise“ organizaciją – tai tarsi lietuviškasis moterų krizių centras, lankėsi ten kas savaitę, klausdavo, kaip jai elgtis.

Dukros tėvas esą sugebėdavo kitus įtikinti, koks jis nuostabus, koks geras – net musės nėra nuskriaudęs. Namuose jis būdavo vienoks, o už namų durų – visiškai kitoks.

„Kartą jis pasakė, kad važiuoja į Švediją. Visiems aiškino, kad vyksta vienas pailsėti, o paskui paaiškėjo, kad buvo su naująja drauge. Dukra rado judviejų nuotraukas šeimos Ipade.

Tuomet nebeištvėriau – jo grįžimo dieną susirinkau daiktus ir su dukra išvažiavau pas draugę.

Parašiau jam – mes išsikėlėme, kaip ir prašei.

Tada jis ėmė aiškinti, kad aš pati taip sugalvojau, melavo, kad siūlėsi man išnuomoti butą“, – pernai birželį pasakojo I.Ivanova.

Pas draugę ji gyveno tris mėnesius. Tėvas dukrai esą neskirdavo jokių pinigų, nors iš pradžų dar gaudavo vaiko pinigus – 360 svarų per mėnesį. Porą kartų neva nupirko drabužėlių, kartą pakvietė pietų. O draugams pasakojo, kad išlaiko vaiką.

Pagal „Rise“ rekomendacijas jis su vaiku matydavosi du kartus per savaitę po dvi – tris valandas. Po susitikimų dukra esą grįždavo įsitempusi, kartais nebenorėdavo su juo matytis.

„Jis mane padavė į teismą dėl vaiko priežiūros nustatymo. Tikėjausi, kad Jungtinė Karalystė man skirs nemokamą teisinę pagalbą, vaiko pašalpas, būstą, tačiau likau be nieko.

Kai gyvenome kartu, pašalpas gaudavo tėvas, o kai mes atsidūrėme gatvėje, sužinojome, kad niekas nebepriklauso, nors mergaitė – Didžiosios Britanijos pilietė“, – sakė I.Ivanova.

Į Lietuvą ji grįžo todėl, kad čia turėjo butą.

„Viskas susidėjo į vieną – nebegalėjau pas draugę gyventi nemokamai, ir taip tris mėnesius ji mus abi glaudė po savo stogu.

Per pusę metų santaupos ištirpo, o aš nebegalėjau užsidirbti, nes tik varsčiau įvairių instancijų ir teismų duris.

Anglijoje neturiu giminių, neturėjau kur eiti su vaiku. Nusprendžiau išvažiuoti, bėgau nuo smurto ir skurdo.

Christiano advokatai teigė, kad pagal Hagos konvenciją aš neleistinai išvežiau vaiką, tačiau

aš buvau atsidūrusi nežmoniškoje sitacijoje, nemačiau kitos išeities.

Tikėjausi, kad vėliau viską pavyks išspręsti taikiai – juk nenorės tėvas dukters nuskriausti. Tai vienintelis jo vaikas“, – teigė I.Ivanova.

Tuomet ji su dukra jau pusmetį gyveno Lietuvoje.

Moteris pasakojo, kad mergaitė greitai ir lengvai prisitaikė naujoje aplinkoje, iki tol mokėjusi tik anglų ir rusų kalbas, jau neblogai kalbėjo lietuviškai, lankė privačią ir dailės mokyklas.

Ji stebėjosi, kodėl Vilniaus apygardos teismas nepanoro išgirsti pačios mergaitės nuomonės – jai jau buvo septyneri su puse. Esą pagal Europos žmogaus teisių konvenciją privalu atsiklausti vaiko, jei jis – subrendusi asmenybė, gali išreikšti savo nuomonę.

Moteris teigė, kad ilgus metus niekur nedirbęs Christianas prieš teismą Lietuvoje susirado darbą – įsidarbino savanoriu mokykloje.

Bet tai, pasak jos, buvo tik triukas – sezoninis užsiėmimas.

„Aš negrobiau vaiko, tik bėgau nuo smurto ir skurdo, stengiausi dukrai užtikrinti saugias gyvenimo sąlygas. Tenoriu vieno – ramiai gyventi kartu su dukra“, – baigiant pokalbį pernai sakė I.Ivanova.

Pasak Ch.Penwillo, dalis šių faktų yra neteisingi ar net melagingi.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.