Šiuo metu ministerijos tinklapyje nurodytos 22 mokyklos, turinčios patirties dirbti su emigrantų vaikais.
– Ar Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos, kuris įvyko sausio 31 vieną gali tapti iššūkiu Lietuvos mokykloms? Ar Lietuvos mokyklos pasirengusios priimti tūkstančius mokinių, atvykusių arba sugrįžusių į Lietuvą su emigravusiais tėvais? – portalas lrytas.lt klausė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Švietimo kokybės ir regioninės politikos departamento direktoriaus Aido Aldakausko.
– Per tuos trejus metus, kol vyko tautosaka apie „Brexit“ – mes didelio sugrįžtančių mokinių srauto nesame pastebėję. Per 2019 metus Į Lietuvos mokyklas sugrįžo arba atvyko pusantro tūkstančio vaikų ir ne visi iš Anglijos. Tai – nėra iššūkis.
Bet jei dabar dėl Brexito plūsteltų – mes pasirengę tuos vaikus priimti, kad ir kiek jų bebūtų. Kiek girdisi iš žmonių, kurie gyvena Anglijoje, jie neskuba išvažiuoti – situacija nėra tiek nervinga.
– O kiek, jūsų manymu mokinių galėtų grįžti?
– Kiek atvažiuos – visus priimsime. Ministerija nėra girdėjusi atvejo, kad mokykla nepriiminėtų tokių vaikų.
Mes tiesiog turime įsisąmoninti, kad toks sugrįžimas yra galimas. Manau, per 2019 metus mes pasirengėme tam atvejui, jei užplūstų ir dešimtys tūkstančių. Sudėliojome, kaip veikti, priimant iššūkius dėl galimo sugrįžimo.
Šiuo metu savanorystės pagrindu buriasi mokyklų tinklas, kuris turi įdirbio su sugrįžusiais ar atvykusiais iš užsienio vaikais ir tas tinklas sėkmingai funkcionuoja.
– Ko gali tikėtis šeima, kuri grįžta gyventi į Lietuvą ir turi mokyklinio amžiaus vaikų?
– Bet kuri Lietuvos mokykla šiuo metu tokį mokinį priimtų. Galbūt mokyklos, turinčios įdirbio su tokiais vaikais patirtų mažiau iššūkių. Sakyčiau, gal tėvams būtų geriau rinktis tokią mokyklą, kuri turėjusi patirties su tokiais vaikais.
Taip pat yra parengti žingsniai, kuriuos Lietuva daro, kad panaikintų tam tikrus barjerus.
– Kokie tai barjerai?
– Reikia sutvarkyti teisės aktus, kaip mokinių registre registruoti vaiką. Reikia pažymėti, kad jis yra atvykęs ar sugrįžęs – t.y. migrantas. Jei mokiniui suteikiamas migranto statusas, t.y. jis priimamas kaip sugrįžęs ar atvykęs – dvejus metus iš eilės jo mokinio krepšelis yra apytiksliai 30 procentų didesnis.
Kol kas yra niuansų – nelaiku užregistruoja, ne taip suskaičiuoja. Didysis iššūkis – jei vaikas atvyksta vidury mokslo metų: tada pinigėlių jam prikabinti jokiu būdu neįmanoma. Mokiniai skaičiuojami rugsėjo 1 dienai ir po to registrai užsidaro, kadangi planuojamas valstybės biudžetas.
– Ar Lietuvos mokyklos pasirengusios mokyti vaikus, kurie nekalba lietuviškai?
– Tai – ne visai toks darbas, prie kurio pripratęs mokytojas. Didžiausias uždavinys – kad vaikas pradėtų kuo greičiau suprasti lietuviškai, mokydamasis su savo bendraamžiais.
Kitas uždavinys – kad galėtų ir dalykinius tekstus suprasti, interpretuoti taip, kaip tą daro bendraamžiai.
Mokytojui nėra paprasta dirbti su tokiais vaikais, nes jis neturi nei įgūdžių nei patirties dirbti su grįžusiais ar atvykusiais. Yra parengta lituanistinio švietimo programa, kuri apima lietuvių kalbos mokymą, geografiją, istoriją ir pilietinį ugdymą.
Mokyklos vienos iš kitų mokosi, kaip dirbti su sugrįžusiais vaikais. Mūsų tikslas, kad bet kuri Lietuvos mokykla galėtų priimti iš bet kur sugrįžusį ar atvykusį mokinį.
