Kaip vieną iš pagrindinių tikslų dalyvavimą valdančiosios koalicijos formavime įvardijantis politikas prakalbo ir apie padėtį dabartinėje valdančiųjų daugumoje, kurioje tikrasis generolas esą yra visai ne Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderis Ramūnas Karbauskis.
Politikus, kurie tampo jį lyg už virvučių, įvardijęs R.Žemaitaitis taip pat paaiškino, kodėl jau ne kartą valdančiųjų valstiečių vedlį yra sulyginęs su Stalinu ir kaip, jo manymu, jis po truputį pavirto į vieną iš Lietuvos socialdemokratų darbo partijos atstovų pravardžiuojamų „bebrų“.
„Žmonės 2016 metais tikėjo, kad Ramūnas atneš viltį tarp tų pačių „bebrų“, ir dabar jie pamatė, kad jis pats juo tapo. Jis tapo tos pačios aplinkos įkaitu. Nežinau, gal aš esu neteisus ir per daug vaizdžiai tai pateikiu, bet, mano galva, šiandien Ramūnui būtų idealiausia, kad jis juos visus spirtų lauk“, – patarimą valstiečių lyderiui davė R.Žemaitaitis.
Portalui lrytas.lt jis papasakojo, kokių ambicijų turi rudenį vyksiančiuose rinkimuose, kodėl nesitaiko į premjero vietą ir nesiruošia didinti pensijų bei kokie žaidimai vyksta Seime už uždarų durų.
– Praėjusios savaitės viduryje pristatėte bendrą politinį junginį iš dviejų partijų ir vieno visuomeninio judėjimo „Laisvė ir teisingumas“. Kalbėdami apie politines pažiūras užsiminėte, kad būsite konservatyvūs liberalai. Kaip čia reikia suprasti?
– Tai yra naujas darinys Lietuvoje ir tokio mes nuo pat nepriklausomybės atkūrimo nesame turėję. Buvo arba klasikiniai liberalai arba neoliberalai. Konservatyvūs liberalai egzistuoja senosiose Europos Sąjungos valstybėse ir būtent nuo konservatyvių liberalų ir atskilo visos atšakos. Mes nesame tie liberalai, kurie sako, kad tos pačios lyties asmenims turi būti leidžiama įteisinti santuoką, mes pasisakome prieš tokius dalykus, kad tos pačios lyties asmenims būtų suteikiama teisė įsivaikinti vaikus, ką kalba liberalai.
Tačiau mes sakome, kad turime išspręsti problemą žmonių, kurie yra tos pačios lyties, bet neturi teisinio pagrindo – t.y. turime įteisinti partnerystės įstatymą. Mes remiamės krikščioniškomis vertybėmis, tuo, kas yra suformuota per amžius, nekinta, yra pastovu ir prieinama visai visuomenei. Todėl siūlome, kad Konstitucija neturi būti keičiama, ką šiandien ir siūlo tie patys liberalai, konservatoriai ir netgi šiek tiek socialdemokratai, kurie siūlo išplėsti šeimos sąvoką. Mes kategoriškai pasisakome prieš.
Pavyzdžiui, jeigu žiūrėtume į neoliberalus, jie kalba apie absoliutų narkotinių medžiagų legalizavimą. Mes esame kategoriškai prieš. Pasisakome, kad turi būti legalizuojamos tik medicininės kanapės medicininiams tikslams, o ne asmeniniam vartojimui. Jeigu liberalai sako, kad neturi būti jokios atsakomybės už narkotinių medžiagų vartojimą, mes sakome kitaip.
Deja, atsiprašome, bet krikščioniškam pasauliui ir konservatyviai pozicijai tai yra nepriimtina. Lietuvoje tai yra naujas ir dar „nečiupinėtas“ dalykas. Vienintelis Valdas Adamkus Lietuvoje buvo konservatyvusis liberalas.
– Visi trys esate ryškios asmenybės. Dažnai ir toje pačioje partijoje kyla sunkumų, siekiant susitarti, o kai susijungia dar kelios į vieną krūvą... Ar nesipykstate?
– Aš manau, kad nuomonės galės išsiskirti kuriant programą, kuriant socialinę bei mokestinę politiką, kalbant apie ekologines problemas. Mes esame skirtingų trijų amžių grupių politikai ir tą reikia suvokti. Visas tas trijų amžių atstovų pozicijas turėsime suderinti. Tai nėra vien R.Žemaitaičio, A.Zuoko ar A.Paulausko nuomonė ar noras. Nepamirškime, kad dar yra ir partijos narių. Tačiau tai yra patirtis, žinios, jaunatviškumas – visa tai yra sinchronizuojama. Mes galime atstovauti skirtingoms amžiaus grupėms ar socialinės padėties asmenims.
– Kas dabar bus su „Tvarkos ir teisingumo“ partija? Ji automatiškai griūna?
– Taip, mes vasario 15 dieną, susirinkus kongresui, matyt, priimsime tokį sprendimą, kad „Tvarka ir teisingumas“ bei „Laisvės sąjunga“ susijungs ir bus sukurta viena politinė partija. Valdyboje buvo diskusijos ir tam pritarimas yra, viziją matome. „Tvarkos ir teisingumo“ nebeliks.
Jau seniau buvau sakęs, kad ši partija negali viena sau egzistuoti, nes ji buvo sukurta vieno asmens pagrindu. Mes nusprendėme persiformuoti ir kurti nevienasmenę politinę partiją, kokia, pavyzdžiui, yra ir Darbo partija, ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga.
– Dar praėjusių metų lapkritį, kai pranešėte apie susijungimą, minėjote, kad sausį pristatysite ir naujo politinio darinio lyderį. Dabar sakote, kad tai padarysite tik gegužės mėnesį.
– Yra kalbamasi su keletu žmonių, ar jie sutiktų tame darinyje užimti lyderio pozicijas. Jie šiandien dalyvauja kuriant programinius dalykus, gairių rašyme. Vienintelis klausimas yra, ar jie ryšis būti pirmuoju numeriu, paimti tą darinio vėliavą ir suburti mus kartu. Jeigu taip pavyks suderinti, lyderis bus žmogus, kuris nėra nei R.Žemaitaitis, nei A.Zuokas, nei A.Paulauskas.
Manau, kad tai yra labai protingas sprendimas, nes esame skirtingų partijų atstovai ir kiekvienos jų atstovas norėtų matyti savo lyderį partijos pirmininku. Jeigu mes galime susitarti ir eiti vieninga kryptimi, tai ir susitariame, kad šiandien mūsų visų uždavinys yra įtikinti žmogų, su kuriuo yra vedamos derybos, kad jis sutiktų būti lyderiu.
– Kaip suprantu, to asmens neįvardysite, tačiau duokite užuominų. Ar tai yra dabar politikoje veikiantis žmogus?
– Ne, tikrai ne. Visiškai neveikiantis politikoje. Jis neturi sąsajų su politika ir iš anksčiau. Žmogus, atėjęs iš šalies, kartais geriau mato vadybinius procesus, negu tie, kurie esame partijų pirmininkai. Klausimas, ar jis sutiks būti tuo vadybininku ir geru vadovu bei prisiimti atsakomybę.
– O ką darysit, jeigu nesutiks?
– Jeigu nesutiks, jis vis tiek bus sąraše, tai matomai tokiu atveju reikės žiūrėti, kas galės būti lyderiu. Dar anksti apie tai kalbėti.
– Su kokiomis ambicijomis einate į rinkimus? Gal kaip Darbo partijos lyderis V.Uspaskichas tiesiai į premjerus taikotės?
– Matote, kad šautum tiesiai į premjerus, turi būti bent jau koks Kataro princas. Iš savo vaikystės aš prisimenu tokį reklaminį klipą, kai vienas politikas (Vytautas Landsbergis, – aut.past.) sakė: „Kas man iš tos laimės ir iš tos garbės, jei aš vienas džiaugsiuos, o šimtai liūdės?“. Kai žmogus kalba ir net nesuvokia savo galimybių, tai man šiek tiek tai kelia juoką. Mano gyvenimo patirtis jau leidžia sakyti, kad aš mačiau žmonių, kurie sako, kad aš jau esu meras, bet po dviejų mėnesių jis jau registruojasi rajono biržoje kaip bedarbis.
Mačiau žmonių, kurie tapę Seimo nariais spardo duris ir mano, kad jau yra įsitvirtinę, bet kažkodėl užsibaigia Minesotos programoje, nes kelis metus neišeina iš alkoholio liūno. Kai aš klausausi politikų, kurie sako, kad bus Seimo nariais, bet nesugeba laimėti vienmandatėje apygardoje su 50 tūkst. eurų pinigų krepšeliu, tai keliu klausimą, kam, po velnių, jie tada gali atstovauti?
Man yra skaudu, kai eina į politiką žmonės, kurie gyvena socialiniame būste, yra prasiskolinę už komunalinius mokesčius ir sako, kad eina gelbėti Lietuvą, nes šalis yra pavojuje. Ką tu gelbėsi, jeigu tu net nesugebi pasirūpinti savo šeima ir būti piliečiu, atsakingu prieš savo valstybę? Man yra keista stebėti tuos politikus, kurie sako, kad bus premjerais, ministrais ar dar kažkuo, kai jiems yra 60 metų ir jų turto ir pajamų deklaracijose aš pamatau absoliučius nulius. Jie yra vagys ar kvaili? Dažniausiai tokie žmonės kvaili nebūna.
Mano misija šiandien nėra išgelbėti Lietuvą, nes ne Žemaitaitis ar koks kitoks „aitis“ ją išgelbės. Kai manęs paklausia, kokie mano tikslai, tai aš tiesiog atsakau – kad kai kurių žmonių Seime nebematyčiau.
O labiausiai norėčiau, kad jeigu tu Seime išgeri, tai ir pasakytum, kad išgėrei, bet ne sveikindamas Kalėdų išvakarėse žmones aiškintum, kad šampanas – ne alkoholis. Išgėrei šampano, tai ir pasakyk – taip, aš išgėriau šampano. Jeigu viršijai greitį, tai ir pasakyk, kad viršijai greitį. Aš labai norėčiau, kad politikai nustotų šnekėti, kad kažkas pensijas padidins, dar kažką, kai reikia realiai suvokti, kokia yra ekonominė situacija.
– Dar kartą noriu pasitikslinti, kokia jūsų ambicija rinkimuose?
– Aš būsiu laimingas, jeigu mūsų politinis darinys dalyvaus valdančiojoje daugumoje. To aš tikrai sieksiu ir norėsiu, kad mūsų programinės nuostatos būtų įgyvendintos. Ar tai bus penkios, ar dešimt vietų, ar 15, ar 20 – tai nėra svarbu.
– Tai jūs nežadėsite pensijas didinti?
– Vienas dalykas, tai yra apgaulė, o kitas dalykas – tai yra melavimas. Tu gali pensiją didinti, bet ją padidinus, parduotuvėje prekių kaina pakyla pusantro karto. Reikia ne pensijas didinti, o indeksuoti pajamas. Manau, kad valstybei reikia stabilumo – nebe reformų, ne pertvarkų ar dar kažkokių idiotiškų dalykų. Dabar žmogus, sėsdamas prie Kūčių stalo, dar negali savo šeimai, vaikams ir darbuotojams pasakyti, kokias reformas priims Seimas bei Vyriausybė ir kaip mes gyvensime... Tokie politikai yra menkystos.
Jeigu koks nors kandidatas sako, kad Kinijoje yra pažeidžiamos žmogaus teisės, tai atsiprašau, mielas politike, pasižiūrėk į veidrodį, jog pamatytum, su kokia ausim ir nosim tu išdygai, nes tu esi asilas. Nes yra jau gal septyni žmogaus teisių pažeidimų sprendimai, kurių Lietuva neįgyvendino. Vienas iš tokių – to paties R.Pakso, kur aiškiai pasakyta, kad žmogui yra suteikiama teisė būti renkamam į Europos Parlamentą.
Aš galiu mėgti jį ar nemėgti, bet jeigu mes sakome, kad yra teisinės viršenybės principas, ir leidžiame sau kritikuoti kitas valstybes sakydami, kad ten yra pažeidžiama demokratija, tai jūs man atsakykit, kodėl Kinija pagal prekybinius kaštus per artimiausią dešimtmetį taps pirmaujančia pasaulyje, o Lietuva tuo metu – užpakaly.
– Kalbėdamas dabar ne kartą sukritikavote kai kuriuos politinius lyderius, nors ne visus ir įvardijote. Norėjau paklausti, ką darytumėte, jeigu taip sukristų sėkmingai kortos ir dalyvautumėte valdančiosios koalicijos formavime? Ar būtų kažkokių pareiškimų, su kuo į koaliciją neitumėte, kas anksčiau buvo R.Karbauskio sakoma apie „Tvarkos ir teisingumo“ partiją?
– Ne, čia yra didžiausia blogybė taip pasakyti. Kai R.Karbauskis taip pasakė, aš sėdėjau ir man ant dūšios buvo taip gera, ir galvojau, kad geras politikas: pats Teisingumo teisme bylinėjasi dėl trašų, kur galimai nuslėpė mokesčius ir nesumokėjo, o po to sako, kad su teisiama partija aš neisiu. Man įdomu, kur tas sąžinės jausmas? Kai aš jam aiškinu, kad „Tvarkos ir teisingumo“ partija yra įtariama tik viename epizode (…) tai ką, dabar 12 tūkst. mūsų narių yra įtariami?
O kad G.Paluckas yra nuteistas žmogus už kyšininkavimą, tai visi jau pamiršo, jis gali dirbti ramiai? Tai dabar man irgi neiti su juo į koaliciją? Bet be to paties G.Palucko yra dar 17 tūkst. socialdemokratų partijos narių. Kas suteikia teisę pasakyti, kad aš neisiu? Mano galva, mes turime eiti ir kalbėtis. Taip, kartais mes, kaip politiniai lyderiai, susiangažuojame, pareiškiame, kad su šitais aš kategoriškai neisiu. Bet gyvenimas parodo kitaip. Prieš dešimt metų mano pasisakymai buvo kardinaliai kitokie. Tu turi eiti su visais kalbėtis, o jeigu neisi, būsi vienas užribyje.
Aš buvau ir tas Judas Seime, kuris neatidavė savo lemiamo balso, kad būtų sumažinta rinkimų kartelė. Aš stovėjau ir džiaugiausi, kad kapituliuoja tie žmonės, kurie 30 metų bezda čia, Seime, ir nesupranta, kad tas bezdėjimas ateina į pabaigą.
– Dar rudenį pakvietėte visus liberalus vienytis, tvirtindamas, kad esate to paties ąžuolo gilės. Tai atsiliepė tik A.Zuokas su A.Paulausku?
– Šnekėjausi ir su Liberalų sąjūdžiu. Mūsų partijos nariai tiktai nepritarė, kad būtų jungiamasi su A.Armonaitės „Laisvės partija“ dėl tam tikrų vertybinių dalykų. O su V.Čmilyte-Nielsen esu ne kartą kalbėjęs ir ją esu irgi ne kartą kvietęs. Sakiau, kad šiandien mes turime suvienyti liberaliąsias jėgas ir surasti vieną vieningą sprendimą, nes rinkėjai to ir norėtų, kad taip būtų.
– Tai atsakymas buvo neigiamas?
– Ne, tai nebuvo neigiamas atsakymas, tiesiog jie pasiliko laiko diskusijai ir tą ir toliau daro. Ar jie eis vieni? Galbūt. Bet, mano galva, liberalių jėgų žmonėms eiti vieniems yra pragaištis. Jeigu bus reikalas, tai sėsime ir vėl šnekėsime.
– Kol kas jūsų partijos reitingas siekia vos daugiau nei keturis procentus. Pats asmeniškai esate vertinamas vidutiniškai, daugiausia – vos ne pusė – tų, kurie neturi, ką apie jus pasakyti. Kaip ruošiatės pakeisti rinkėjų nuomonę?
– Niekaip. Nesiruošiu eiti prie „Grigeo“ ir šūkauti, kad nepirkite tualetinio popieriaus bei imituoti, kad aš čia atlieku didelį darbą, kai tuo metu politikai, merai ir Seimo nariai vienmandatėse apygardose žinojo, kad dešimt metų „šiko“ į Kuršių marias, tačiau nieko nedarė ir dabar bando krautis politinius dividendus. Nevažiuosiu į Kauną prie E.Kručinskienės ir nevaizduosiu, kad jos vaikas pats nuostabiausias ir ji pati geriausia. Netampysiu tos vargšės moters Seime kaip po kokį turgų. Neapsimesiu, kad sergu kokia liga, nesiskusiu galvos ir nebandysiu sulaukti kažkokio palaikymo.
Nebandysiu būti tas, kuris Baltijos jūroje mirkys „rūrą“ ir sakys, kad aš propaguoju sveiką gyvenseną. Ir tikrai nebūsiu tas, kuris sakys, kad aš neišgeriu vyno ar kokio tauraus lietuviško gėrimo ir tikrai, jeigu bus koks renginys, aš sėkmingai bent jau kokią „čierkelę pakaštavosiu“.
– Nuo „tvarkiečių“ atskilę parlamentarai naują frakciją sugebėjo išlaikyti vos kelis mėnesius. Jai skilus vieni išsibėgiojo pas „socialdarbiečius“, kitas jau prisibeldė pas valstiečius. Džiūgaujate?
– Nedžiūgauju. Man gaila tų žmonių, nes jie bet kokiu atveju buvo gera komanda. 2016 metais pavyko mano komandai juos įtikinti ir užvesti, kai Darbo partijos reitingai rodė, kad Seime jie gaus 15 ar 20 vietų, o galiausiai negavo nei vienos. Mes sugebėjome visus mobilizuoti. Man nuoširdžiai jų yra gaila.
Bet, supraskite, yra paprasčiausias dalykas: tai yra senos politinės konjunktūros žmonės. O.Valiukevičiūtė – ji yra be proto nuoširdi, plačios šypsenos žmogus, bet ji yra R.Pakso žmogus. V.Kamblevičius – taip pat. R.Andrikis išvis yra pagrindinis jo advokatas ir gynėjas.
– Ar iš tų visų pabėgėlių niekas pas jus atgal nesibeldžia?
– Ne, jie puikiai žino mano būdą. Tiek A.Dumbrava, tiek K.Bartkevičius, kurie nuo pat pirmos minutės išlaikė tą poziciją niekur neiti (...) Tai K.Bartkevičius išbuvo iki gruodžio mėnesio, kol buvo priimtas biudžetas – toks ir buvo mūsų susitarimas su valstiečiais. Priėmus biudžetą, jis grįžo atgal į partiją, jis yra pirmasis mano pavaduotojas. A.Dumbrava pasirinko kitą kelią, nes jis Zarasuose niekada nelaimi, tai jis pasirinko Visaginą, kur už jį balsuoja daugiau, o dabar Visagino meras yra valstietis. Tai yra daugiau pragmatiški dalykai.
– Rugsėjį teigėte, kad jums staigmena buvo bendražygių, kuriuos vedė V.Kamblevičius, skubus noras pasitraukti ir kurti savo frakciją. Dabar V.Kamblevičius kalba, kad ir jam staigmena buvo K.Bartkevičiaus pasitraukimas iš naujosios frakcijos. Kas čia, karma?
– Jie apie K.Bartkevičiaus pasitraukimą žinojo nuo pat pirmos minutės, nuo pat rugsėjo 10 dienos. Jis aiškiai pasakė, kad lieka partijos nariu.
– Tai jeigu jie iš anksto žinojo, kad nauja frakcija ilgai negyvuos ir vis tiek sugrius, kodėl nieko nesiėmė?
– Niekas nėjo. Kas gali eiti į mirštančią grupę? Jeigu esi bent kiek save gerbiantis Seimo narys ir galvoji apie valstybės ateitį, ir apie būsimus rinkimus, tai nejaugi tu eisi su minusu ir minusu? Ar save gerbiantis politikas, matydamas tos frakcijos lyderį (V.Kamblevičių, – aut.past.), ten eitų?
– Kokie jūsų santykiai buvo su R.Karbauskiu prieš pasirašant koalicijos sutartį ir kokie yra dabar? Po to, kai prisidėjote prie V.Pranckiečio išsaugojimo poste, jis jus vadino opozicijos atstovu.
– Santykiai tokie patys. Aš R.Karbauskį vertinu ir vertinau už administracinius resursus išlaikyti partinę struktūrą. Jis tą sugebėjo. Buvimas valdančiojoje koalicijoje man suteikė labai daug patirties, išminties, pamačiau, kokias klaidas darau, bet iš klaidų galima mokytis ir tobulėti yra daug kur. Aš pamačiau vieną dalyką, kad pastaraisiais metais R.Karbauskiu pradėjo labai stipriai manipuliuoti kiti politiniai lyderiai. Kai su juo kalbėjausi, jam ne kartą palinkėjau, kad jis išliktų savarankiškas ir turėtų savo liniją, nepataikautų tiems, kurie skaičiuoja Seime paskutines dienas ar dar bando į tą lovį įlipti. Tai pražudys visus.
– Kalbant apie tą manipuliavimą, anksčiau sakėte, kad R.Karbauskis tampomas lyg už virvučių ir jums jo gaila, nes jis turi Seime paklusti kai kurių politikų valiai. Kaip pavyzdį tuomet pateikėte koalicinės sutarties pasirašymo procesą. Tai kas tie slaptieji kardinolai, už virvučių tampantys net patį valdančiųjų lyderį? Minėjote, kai tai 5-6 žmonės.
– Tai yra žmonės iš koalicijos vidaus, tampantys jį kaip Morę. Jį su pagaliu daužo, o nuo to jis tampa tiktai laimingesnis, nes nesupranta, kad jis jau yra apdaužytas iš visų pusių.
– Tai kodėl jis leidžiasi daužomas? Koaliciją išsaugoti taip bando?
– Aš manau, kad tai yra natūralus dalykas, nes kitu atveju jis būtų viską pralošęs, ir taip jau pralošė visus trejus rinkimus. Jeigu griūtų koalicija, tai žmonės iš viso jo nebegerbtų ir sakytų, kad jis pralošė ir šioje vietoje. Jis bet kokia kaina turi išlaikyti daugumą. Dar vienas dalykas, kad tie minėtieji asmenys niekada neleis jam pasitraukti, nes jie daro viską, kad kol R.Karbauskis yra užsiėmęs tokiais buitiniais dalykais, jie galėtų pildyti savo interesus ir įtvirtinti likusius egzistavimo likučius.
– Tai kas tie asmenys? Anksčiau esate įvardijęs J.Bernatonį ir G.Kirkilą.
– Tai akivaizdžiai matote. Iš tikrųjų, tiek G.Kirkilas, tiek J.Bernatonis, tiek tas pats V.Kamblevičius ar S.Skvernelis spaudžia R.Karbauskį.
– Sunku patikėti, kad V.Kamblevičius galėtų paspausti R.Karbauskį.
– Jūs patikėkite, kai trūksta vieno kito balso... Juk aš buvau toje koalicijoje ir žinau, ką ten reiškia balsas. Kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį balsai yra skaičiuojami kaip viščiukai. Yra stebima, kad visi ateitų į posėdį, o tie, kurie nori balsuoti kitaip, vengia, ir tada prasideda – tai kažkam „trydą“ paleido, tai kažkas susirgo, tai išvažiavo. Visi susiranda priežasčių, kodėl nepasirodyti.
– Labai vaizdingai esate apibūdinęs dabartinę R.Karbauskio lyderystės situaciją. Teigėte, kad jis „kaip Stalinas, kuris ištiktas insulto vartosi kabinete, o jo kolegos tuo metu stovi už durų ir tik bailiai laukia, kol jis „pasibaigs“.
– Taip, Stalinas yra padaręs daugybę žiaurių nusikaltimų, ir jo aplinka tai matė ir nieko nedarė. N.Chruščiovas ir jo aplinka matė, kad Stalinas daro labai blogus dalykus, bet jam nieko nesakė. Taip pat yra su Ramūnu: jie mato, kad jis daro blogai, ir nieko jam nesako, nes bijo. Jie neranda progos pasakyti: „Ramūnai, va čia mes sustokime, čia mes darome blogai.“ Tas liūnas važiuoja į apačią. Aišku, aš vaizdžiai čia apibūdinu, bet aš pats buvau koalicijoje ir mačiau, kad jį ten varto kaip ant iešmo.
– Tai jūs R.Karbauskį lyginate su Stalinu?
– Aš pateikiu tuometinę Stalino politiką ir jo aplinką, lygindamas, kaip žmonės leidžia lyderiui susinaikinti ir sunaikinti tai, kas yra aplink jį. Energija naudojama ne kūrimui, o naikinimui. Žmonės 2016 metais tikėjo, kad Ramūnas atneš viltį tarp tų pačių „bebrų“, ir dabar jie pamatė, kad jis pats juo tapo. Jis tapo tos pačios aplinkos įkaitu.
Nežinau, gal aš esu neteisus ir per daug vaizdžiai tai pateikiu, bet, mano galva, šiandien Ramūnui būtų idealiausia, kad jis juos visus spirtų lauk ir pasakytų – viskas, baigta su jumis, keliaukite lauk. Iš karto atsisakyčiau „socialdarbiečių“.
