Žurnalisto Rimvydo Paleckio ir G.Palucko pokalbis – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Lietuva tiesiogiai“.
– Pone Paluckai, šiandien buvote Prezidentūroje. Tam tikrų fasadinių frazių mes girdėjome žiniose. Kas dar nepasakyta iš to, ką jau žinome?
– Galbūt nepasakyta ir neperduota pati atmosfera. Mes esame įpratę prie kovos ir santykių aiškinimosi ir asmeniškumų. Kai žurnalistai, kolegos klausia, ar buvo šnekėta apie Jaroslavą Narkevičių, apie kitus – ne. Išskirtinai ne, nebuvo apie tai šnekėta.
– Sąžiningai sakote, pridėjęs ranką prie širdies, kad apie J.Narkevičių nė žodžio nebuvo kalbama?
– Nebuvo net paminėta šita pavardė ir aš ne veltui tą sakau. Buvo kalbėta apie einamąsias aktualijas, konstruktyvius sprendimus, pozicijos opozicijos požiūrį į siūlomas prezidento iniciatyvas, ateitį, gerovės valstybės modelius, programines partijų nuostatas.
– Mes tas frazes girdime nuolatos. Aš supratau, kad daug kur jūsų nuomonės sutapo – kur nesutapo jūsų nuomonės?
– Mūsų nuomonės išsiskiria dėl nacionalinio susitarimo gynybos klausimais. Ir šiandien apie tai nacionalinio saugumo grėsmių kontekste apie tai pat šnekėjome. Prezidentas klausė: socialdemokratų pozicija tuo klausimu nesikeitė ir ar nesikeičia. Tai klausimas, matyt, yra savalaikis ir apie artėjančius Seimo rinkimus, programines nuostatas. Reikia prisiminti, jog prezidentas yra ir vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas ir yra suinteresuotas, kad mūsų karinė galia būtų adekvati mūsų grėsmėms.
– Jūs pasakėte, kad nesikeis pozicija. Ar gali keistis rinkimų kampanijos eigoje? Išgirsite rinkėjų nuotaikas, bendrausite su žmonėmis – galbūt keisis jūsų pozicija?
– Rinkėjų nuotaikos mums yra labai aiškios, nes mūsų pozicija kyla iš mūsų partijos ir rinkėjų bendros pozicijos. Ar rinkimų metu ji keisis – ne, ji nesikeis. Mes galime šnekėti apie 2 proc. įsipareigojimą, kokį mes turime NATO įsipareigojimą, ir jo garbingą išlaikymą. Tačiau kalbant apie didesnį finansavimą krašto gynybos klausimams, galima bus šnekėti, kai mes mokslą pradėsime finansuoti, švietimo sistemos pertvarką padarysime ir kitus dalykus.
– Prezidentas, nesakau, kad spaudė, bet turbūt teiravosi. Ar pagal nuotaiką galėjote suprasti, kad jis norėtų, kad pasikeistų jūsų pozicija?
– Prezidentas tikrai nieko nespaudžia. Negaliu, aišku, komentuoti už kitus politikus, bet aš tokio spaudimo tikrai nejaučiau. Prezidentui svarbu didžiausios politinės partijos Lietuvoje nuostata šiais klausimais, nes mūsų įsipareigojimas yra ženklus.
– Ir jo nuostata yra aiški. Jis yra už didesnį procentą.
– Jis yra už didesnį procentą, vadinasi, kalbant apie vyriausybių formavimus ateityje, vyriausybės kabineto formavimą, šis klausimas vienokiu ar kitokiu formatu vis kils. Todėl čia reikia žaisti garbingai ir sakyti tikrąsias pozicijas.
– Jūs eisite į rinkimus su šia nuostata ir jei vienaip ar kitaip turėsite rezultatą rinkimuose, šios nuostatos nekeisite?
– Šitos nuostatos mes nekeisime, nes ji išplaukia iš mūsų pasaulėžiūros, iš kitų nacionalinių grėsmių, kurios apibrėžtos Lietuvos nacionalinių grėsmių strategijoje sprendimų problemų poreikio. Jeigu mes įsivaizduojame, kad viso ekonominio augimo vaisius galime sudėti tik į karinės galios didinimą, pamiršdami, kad turime aibę kitų klausimų, kuriuos turime spręsti, tai yra neteisinga.
– Jus kritikuoja ir sako, kad priešinate švietimą su kariuomene.
– Politika visada yra priešinimas prioritetų ir pasirinkimų. Čia yra retorika, paprastai rinkiminė, kad štai, jūs esate prieš gynybą. Klausykite, mes ne prieš gynybą. Mūsų susitarimas 2014 m., socialdemokratų inicijuotas, leido pasiekti tuos 2 proc., kurių reikalauja NATO ir kurie tikrai yra adekvati suma. Bet, kalbant apie tolimesnes pastangas, reikia įvertinti atskirtį, skurdą, švietimo sistemos problemas. Mes apie tai norime pašnekėti komplekse visų klausimų.
– Dėl pačios nuotaikos – kaip jums atrodo, kodėl nuo jūsų pradėjo prezidentas susitikinėti su partijų lyderiais?
– Čia, matyt, reikėtų klausti prezidento ar jo komandos. Aš perskaitau paprastai, yra du momentai. Pirmas dalykas, mes esame didžiausia Lietuvos politinė partija ir šiandien esame neadekvačiai mažai atstovaujami Seime.
– Didžiausi, turite omenyje, pagal narių skaičių. Ar tikrai jūs didžiausi?
– Pagal narių skaičių, politinę įtaką. Taip, mes esame didžiausia objektyviai – ir narių skaičiumi, ir merų skaičiumi, ir panašiai.
– Tik Seime nedidelė frakcija.
– Seime dėl susiklosčiusių aplinkybių frakcija yra nedidelė ir tą klausimą pamėginsime išspręsti rudenį rinkimų metu. Bet yra ir kitas momentas. Gerovės valstybės vizija ir modelis, apie ką prezidentas šnekėjo savo rinkiminėje kampanijoje ir labai aiškūs skaitiniai įverčiai – atskirties mažinimas, skurdo, pajamų nelygybės sprendimas – reikalauja labai stiprios centro, matyt, kairės pažiūrų vyriausybės. Tam, kad padidinti perskirstymą ir įgyvendinti tikslus, kuriuos prezidentas pats sau kelia savo kadencijos laikotarpiui. Čia mūsų matymas daugeliu atvejų tikrai eina ranka rankon ar koja kojon.
– Prezidentas klausė, su kuo jūs pasiruošę sudaryti koaliciją ar su kuo tikrai nesudarytumėte koalicijos?
– Tiesą sakant, aš neklaustas į tą klausimą – menamą ar kybantį ore – atsakiau tiesiai šviesiai. Prioritetas būtų centro kairės vyriausybės formavimui dėl pasaulėžiūros.
– Konkrečiau išvardinkite, kas tai yra?
– Partijos, pirmiausia, turi peržengti įstatymų numatytą barjerą ir gauti pasitikėjimą. Dėl šios priežasties aš labai nemėgstu ir nešneku apie tai, kiek kas vietų laimės ir kas su kuo klijuos. Bet pagal pažiūras centro kairės partijos pirmiausia turėtų formuoti tokią koaliciją.
– Įvardinote bent vieną partiją, su kuria tikrai nesudarysite koalicijos?
– Ne. Nei aš buvau klaustas. Tiesą sakant, iš anksto uždarau duris bet kokiems pokalbiams ar deryboms. Taip, mes turėsime labai aiškią programą ir nuostatas. Kai kuriais atvejais netgi aiškius skaičiavimus ir pasiūlymus visuomenei ir atskiroms visuomenės grupėms. Ir kas įsipareigos tokią programą įgyvendinti, tai su tais ir kalbėsimės.
– Jūs išėjęs pasakėte, kad ambicija laimėti rinkimus, gauti daugiausia balsų. Kas jus įkvepia taip galvoti? Esminiai faktoriai, kodėl jūs manote, kad laimėsite rinkimus?
– 2019 m. rinkimų rezultatai. Tiek savivaldos rinkimų rezultatai nacionaliniai, tiek Europos Parlamento rinkimų rezultatai, kurie rodo, kad mes atsilikome nuo šiuo metu reitinguose lyg ir pirmaujančios konservatorių partijos labai nedideliu procentų skaičiumi. Europos Parlamento rinkimuose mes nusileidome 3-3,5 proc. Tai nėra toks atotrūkis, kurio mes negalėtume įveikti.
– Europos Parlamento rinkimuose jūs turėjote populiariausius savo lyderius sąrašo viršuje. Dabar jūs jų neturėsite.
– O kur jie dingsta? Mes turime tuos pačius partijos narius, lyderius.
– Bet jų nebus sąraše. Nebus Vilijos Blinkevičiūtės – ji turbūt tas garvežys, kuris traukia partiją.
– Jeigu ką reikia žinoti apie socialdemokratus, tai tai, kad mes veikiame komandiniu principu. Tai, kad Vilija yra Europoje, yra didelė paspirtis. Kitos partijos tokios tvirtos paspirties Europos reikaluose tiesiog neturi.
– Jūs vesite sąrašą kaip partijos pirmininkas, tai jau yra aišku. Pats sąrašas dar nesudėliotas?
– Sąrašas šiuo metu yra formuojamas, yra keliami kandidatai.
– Kas sudarys dešimtuką, dvidešimtuką? Tie žmonės, kurie dabar frakcijoje Seime?
– Bus nuspręsta demokratiniu būdu ir visa partija pasisakys reitinguodama visus, lygiomis teisėmis. Tai yra ir frakcijos narius, ir ne frakcijos narius.
– Jūs pasiliksite sau teisę kaip pirmininkas pastumdyti pozicijas?
– Man yra suteikta tokia teisė, matant reitingavimo rezultatus, daryti tam tikras korekcijas ir teikti tokį projektą partijos konferencijai, suvažiavimui.
– Vytenis Andriukaitis, grįžęs į partiją, nes buvo suspendavęs savo narystę, kalba apie plačią koaliciją. Tam idėja vystoma ar apie ją kalba tik V.Andriukaitis?
– Vytenis visada buvo partijos narys ir mes kitaip jo tikrai niekada nematėme. Pasigirdę kalbos apie kažkokius taisyklių pažeidimus, kažkoks žmogus ne partijoje ar panašiai – tai tiesiog neturi pagrindo. Jis yra partijos veiklos atkūrėjas ir įkvėpėjas. Apie plačią koaliciją – tai nėra Vytenio, Gintauto ar Vilijos idėja. Šį principą mes esame aptarę ir pasitvirtinę partijos valdyboje. Mes kviečiame kairiųjų pažiūrų žmones, visuomenininkus, savo profesinių asociacijų atstovus dalyvauti mūsų sąraše. Ir tokių žmonių bus ne vienas.
– Kažkokią žinomesnę pavardę jau galite pasakyti iš tų, kurie jau sutiko būti su jumis?
– Mes norėtume paskelbti po galutinių kalbų ir jau numatę vietas sąraše, atitinkamai aptarę apie ką ir kas kalbės, kokią žinią ar projektus deklaruos. Mes tai planuojame padaryti per ateinančius kovo ir balandžio pradžią, kai įvyks reitingavimas. Tada jau matysime galutinį sąrašo projektą.
– V.Andriukaitis bus sąraše?
– Aš labai tikiuosi.
– Jis atsakęs į tą klausimą? Aiškiai pasakė bus, nebus?
– Mes esame kalbėję, man jis yra davęs atsakymą, bet aš noriu dar šiek tiek luktelėti, kad jis pats praneštų apie savo apsisprendimą. Bet aš labai tikiuosi, jog jis bus mūsų sąraše.
– Jūs sakote, kad jis jums davęs atsakymą ir tikitės, kad jis bus sąraše. Patikslinkite, kaip yra?
– Sprendimus kiekvienas asmuo priima pats dėl įvairiausių aplinkybių. Vytenis yra žinoma politinė figūra Europoje, jis turi įvairiausių pasiūlymų iš Pasaulio sveikatos organizacijos, kitų organizacijų imtis netgi platesnės nei nacionalinė misija Lietuvoje. Tuos dalykus reikia suderinti. Aš nuoširdžiai tikiu, kad Vytenis dalyvaus sąraše ir bus didelė paspirtis nacionalinėj politikoj. Tačiau čia jau gali tekti derinti su tarptautiniais įsipareigojimais. Aš nenoriu dviprasmybių, tai turi jis pats pasakyti.
– Suprantu, kad jo šiuo metu sąraše nėra? Jis nedavęs aiškaus atsakymo, ar sutinka būti sąraše?
– Jis sąraše bus. Bet ar sąraše jis liks, priklausys tik nuo jo.
– Sėkmės atveju premjeru kandidatūra jūsų turbūt svarstoma pirmiausia?
– Tokia yra nusistovėjusi politinė tradicija, kad laimėjusios partijos vedlys yra kandidatas į premjerus.
– Yra kitų, atsarginių variantų? To pačio V.Andriukaičio variantas?
– Mums atsarginių variantų nereikia. Mes planuojame laimėti, atitinkamai laimėjusio sąrašo vedlys yra įsipareigojęs už visas programines nuostatas, kurias pasakojo ir komunikavo visuomenei, todėl mes jokių variantų B, C ar D tikrai nesvarstom.
– Jūs palankiai atsiliepėte apie Virgilijų Poderį, kuris neseniai paliko valstiečių ir žaliųjų frakciją. Ar tai reiškia, kad jau pasiūlėte jam ateiti į jūsų partiją?
– Čia nedidelė paslaptis. Mes jau ir prieš metus V.Poderiui siūlėme prisijungti prie mūsų frakcijos, nes vertiname jo profesinę kompetenciją, žinias ir kitus dalykus. Mes prieš metus siūlėme ir todėl man keistai skamba pasigirdę kaltinimai ar samprotavimai, kad štai dėl kažkokių balsavimų yra perpirktas valstiečių frakcijos narys, kažkokie vyksta pokiliminiai žaidimai.
– Jis davęs atsakymą?
– Ne. Šiuo metu jis yra savo apmąstymuose, Mišrioje frakcijoje. Mes vertiname jo žinias energetikoje ir klimato kaitoje, čia esame pasiryžę nuveikti didelių darbų ir jo indėlis būtų svarbus.
– Dar kita figūra buvo svarstoma viešai – Dainoras Bradauskas. Jis bus jūsų sąraše?
– Ne, D.Bradausko mūsų sąraše nebus. Aš jo kandidatūros nesiūlysiu. Galutinį sprendimą visada priima partijos konferencija, bet aš, matydamas visą kontekstą, prisiimsiu visą atsakomybę nesiūlyti jo kandidatu vienmandatėje ar sąraše.
– Jūs viešai buvote klausiamas apie tai ir iš jūsų atsakymo supratau, kad buvo kalba tarp jūsų ir Sauliaus Skvernelio apie tai, kad S.Skvernelis prisijungtų prie jūsų sąrašo. Teisingai supratau?
– Tokia kalba, ar premjeras galėtų dalyvauti mūsų sąraše, tiek iš premjero komandos tokios užuominos buvo. Bet čia yra du momentai. Pirmas dalykas, mes pakankamai, nors ir konstruktyviai, bet aštriai kritikuojame Vyriausybė veiklą ir matome toje veikloje labai daug trūkumų.
– Iniciatyva buvo iš komandos, premjero ar iš jūsų?
– Leiskite, aš pasakysiu labai paprastai. Mes nesiūlėme premjerui dalyvauti mūsų sąraše. Tačiau kai pasigirdo tie visi gandai ir samprotavimai, mes, būdami atvira partija, tokius gandus pasvarstėme.
– Suprantu jūsų atsakymą, kad premjeras siūlėsi būti jūsų sąraše?
– Čia jūs darote prielaidą, ar tai komandos nariai apie tai pradėjo kalbėti. Dabar komandos nariai sako, kad kitos partijos siūlė premjerui. Todėl čia nepasiklyskime tarp eilučių, reikšmėse. Mes nesiūlėme, tačiau pasigirdus kalboms pagalvojome, pasamprotavome ir manome, kad geriausia būtų, jeigu mes iki rinkimų keliautume skyriuje, o štai ten rinkėjų pasitikėjimą pasvėrę ir pamatavę galėtume spręsti, ką daryti toliau. Formuoti koalicijas, neformuoti.
– S.Skvernelio komanda, suprantu, zondavo ir zondavo taip pat pas jus.
– Aš manau, kad tai natūralu. Premjeras ir dabar nėra davęs atsakymo, ar jis dalyvaus ir su kuo dalyvaus.
– Jau beveik krypsta, aišku turbūt.
– Tas beveik – mes galime nujausti, iš užuominų.
– Dar neatmeskime varianto, kad ir su jumis?
– Ne, mes jau esame pasakėme, kad pasvarstėme ir savo ruožtu sakome, kad išvengtume dviprasmybių, mes tikrai kritikavome ir turime kitokių siūlymų, bet dabar atsakomybę prisiima tokia valdančioji koalicija, premjeras kaip nori, taip daro Vyriausybės įgaliojimų rėmuose ir tegul vertina rinkėjai. Mes eisime patys.
– Ramūnas Karbauskis jau kelintą dieną skelbia vis naują informaciją apie Roką Masiulį. Kaip jums, įspūdį daro viešinama informacija apie buvusį ministrą?
– Situacija šiek tiek dviprasmiška. Jeigu ne tų žmonių sąrašo kompetencija, tai būtų paprastas nepotizmas – draugų būrys.
– Nepotizmas dar kai giminės.
– Jeigu pats R.Karbauskis vartoja šitą terminą – taip. Jeigu siauriau, tai būtų giminystės ryšiais susiję. Bet šiuo atveju tada protekcionizmas. Būrio draugų vedimas įgyvendinti tam tikras politines užduotis. Tie draugai yra tikrai aukštos kompetencijos vadybininkai ir manau tai situaciją šiek tiek gelbėja. Nes iš tikrųjų reikėjo pertvarkų. Tačiau saugiklių strateginiame valstybinių įmonių valdyme trūksta. O kai bus ne R.Masiulis, o kitas žmogus ir jis atsives ne tokios aukštos kompetencijos žmones spręsti klausimų, kas bus tuomet? Sakysime, kad yra blogai. Tos dviprasmybės yra. Aš nekeliu klausimo dėl kompetencijos ir gebėjimo tų žmonių, tačiau manau, jog saugiklių trūksta.
– Kaip jie atsiduria tam tikrose pozicijose, jūs apie tai kalbate.
– Turėtų būti didesnis skaidrumas ir apie tai visuomenė turėtų žinoti, kad paskui nebūtų galima iš to kurpti istorijų ar pasakoti, kad štai čia kažkas kažką už kažką vedasi.
„Lietuva tiesiogiai“ – nuo antradienio iki ketvirtadienio 16 val. 30 min. ir 23 val. 30 min. per „Lietuvos ryto“ TV.
