Ataskaitos duomenimis, didžiausią grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui ir toliau kelia Rusijos bandymai didinti karinį potencialą, politinę bei ekonominę įtaką Baltijos jūros regione, o nemokamų elektroninių vizų į Kaliningradą ir Sankt Peterburgą sistema esą sudaro Rusijos žvalgybos tarnyboms palankias sąlygas iš atvykstančių turistų rinkti informaciją ir ieškoti taikinių verbavimui.
Tokią informaciją skelbia VSD ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) prie Krašto apsaugos ministerijos (KAM) grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimo ataskaita.
AOTD direktorius pulkininkas Remigijus Baltrėnas specialiai surengtoje konferencijoje akcentavo, kad praėjusiais metais Rusijos karinis biudžetas sumažėjo, tačiau padidėjo jo įslaptinta dalis.
Prakalbo apie terorizmo grėsmes
D.Jauniškis kalbėjo, kad „Lietuvos neaplenkė ir tarptautinę saugumo aplinką veikiantys procesai, susiję su kraštutinįjį dešinįjį ekstremizmą propaguojančių idėjų sklaida, tarptautiniu terorizmu, migracija“.
„Nors Lietuvoje terorizmo grėsmės lygis išlieka žemas, visgi tai yra rimta grėsmė Europos saugumui. Ekstremistinių ideologijų rėmėjai naudojasi galimybe laisvai judėti Šengeno erdvės šalyse, nuolat ieško galimybių patekti į Europą per migracijos srautus.
Lietuvoje taip pat esame nustatę atvejų, kai tarp migrantų, siekiančių atvykti į Lietuvą ir prašančių prieglobsčio mūsų šalyje, buvo užsienio piliečių, keliančių ekstremizmo riziką ir susijusių su teisėsaugos vykdomais tyrimais“, – sakė VSD vadovas.
Bauginimas peržengė Rusijos sienas
D.Jauniškis pridūrė, kad represinės priemonės, kuriomis Kremlius kontroliuoja ir baugina Rusijos visuomenę, seniai peržengė Rusijos sienas.
„Tai tapo ypač akivaizdu Rusijai reaguojant į nuosprendį Sausio 13-osios byloje. Rusija iškėlė bylą Lietuvos pareigūnams ir teisėjams, organizavo informacinę kampaniją, siekė diskredituoti teismo sprendimą tarptautinės bendruomenės akyse“, – kalbėjo jis.
VSD vadovas tvirtino, kad tai nėra vienetinis atvejis. „Pavyzdžiui, 2019 metais Rusijoje inicijuotas įstatymo projektas, kuriuo baudžiamasis persekiojimas numatomas asmenims, atsakingiems už Rusijos kovinės šlovės paveldo objektų užsienyje sunaikinimą“, – aiškino D.Jauniškis.
Jo įsitikinimu, beveik neabejotina, kad šis įstatymas „taps dar vienu instrumentu Rusijai spaudžiant kaimynus dėl istorijos politikos projekto ir grasinant užsienio piliečiams galimu persekiojimu“.
„Tai yra psichologinis spaudimas“, – pažymėjo VSD vadovas.
Kinijos žvalgybos ieško taikinių per „LinkedIn“
Ataskaitoje be Rusijos minima ir Kinija. Anot D.Jauniškio, ieškodamos šaltinių nedraugiškos žvalgybos tarnybos vis agresyviau veikia ir socialiniuose tinkluose.
„Socialinių tinklų galimybėmis itin aktyviai naudojasi Kinijos žvalgybos tarnybos. Pavyzdžiui, tūkstančiai LinkedIn vartotojų visame pasaulyje yra sulaukę fiktyvių žvalgybos priedangai naudojamų Kinijos bendrovių pasiūlymų tapti jų konsultantais. Tokia Kinijos žvalgybų tarnybų veikla yra nustatyta ir Lietuvoje“, – informavo VSD direktorius.
Tradiciniame grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime nurodoma, kad taikiniais dažniausiai tampa buvę arba esami valstybės tarnautojai, informacinių technologijų specialistai, gynybos sektoriaus darbuotojai ir mokslininkai.
Anot žvalgybos, verbuojant dažniausiai siūloma teikti konsultanto paslaugas, pakviečiama atvykti į Kiniją, kur už atlygį paprašoma parengti analitinį tendencijų užsienio valstybėje vertinimą, viešos ir neviešos politinės ar karinės informacijos apibendrinimą.
Tolesni kontaktai vyksta per mobiliąsias programėles ar elektroniniu paštu, kol galiausiai asmuo nuosekliai įtraukiamas į šnipinėjimo veiklą, nurodoma dokumente.
Dokumente taip pat teigiama, kad Lietuvos kibernetinėje erdvėje pastebima kenkėjiška Kinijos kibernetinių pajėgumų veikla, tačiau pabrėžiama, kad didžiausią grėsmę Lietuvos informacinių sistemų ir jose laikomos informacijos saugumui kelia Rusijos žvalgybos tarnybų kibernetinis šnipinėjimas.
Ataskaitoje nurodoma, kad nauju rizikos veiksniu Lietuvoje gali tapti penktosios kartos (5G) ryšio technologija – žvalgyba perspėjo, kad „koncentravimasis į jos privalumus, nepaisant saugumo kriterijų, gali kelti riziką asmens duomenų saugumui ir kritinės infrastruktūros veikimui“.
Kinijos telekomunikacijų bendrovės „Huawei“ vardas ataskaitoje nėra minimas. Kinijos veiklą kaip grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui žvalgybos tarnybos pirmą kartą nurodė praėjusiais metais.
AOTD direktorius pulkininkas R.Baltrėnas, paklaustas dėl Huawei keliamų rizikų, patikino, kad didžiausią grėsmę kelia tai, jog ši „kompanija yra įgaliota dalintis surenkama informacija su Kinijos žvalgybos tarnybomis“.
Jis taip pat patikslino aspektus, susijusius su Kinijos veikimu per „LinkedIn“ socialinę platformą.
„Galvojant apie apribojimus, reiktų neskubėti. Dauguma platformų (socialinių tinklų – aut. past.) turi rizikų. Šioje vietoje yra apčiuopta rizika su Kinija. Ji nėra didesnė rizika nei kitos platformos. Reikia įsivertinti, kaip yra gaunama informacija per platformą“, – aiškino R.Baltrėnas.
Dėmesys – ir Astravo atominei elektrinei
Lietuvos žvalgyba dėmesį atkreipė ir į Lietuvos pašonėje pūpsančią Astravo atominę elektrinę. D.Jauniškis atkreipė dėmesį į pernai elektrinės pirmajame bloke šalia reaktoriaus vykusį gaisrą, apie kurį Baltarusijos institucijos informacijos taip ir nepateikė.
„Labai tikėtina, kad informacija apie panašaus pobūdžio incidentus bus slepiama ir ateityje“, – pabrėžė VSD direktorius.
Ataskaitos duomenimis, artėjant numatytam elektrinės paleidimo terminui, didėja įtampa tarp Baltarusijos institucijų ir projektą vykdančios Rusijos kompanijos „Rosatom“ atstovų.
„Artėjant numatytam BelAE paleidimo terminui, didėja įtampa tarp atsakingų Baltarusijos institucijų, projekto užsakovų ir „Rosatom“ atstovų – visi jie baiminasi atsakomybės už galimus incidentus paskubomis pastatytoje BelAE“, – rašoma ataskaitoje. Dokumente terminu „BelAE“ vadinama Astravo atominė elektrinė.
Žvalgybos atkreipė dėmesį, kad pernai liepą iš pareigų pasitraukė elektrinės statybų vadovas Dmitrijus Romaniecas. Lietuvos žvalgų vertinimu, jis pareigas paliko „vengdamas atsakomybės dėl ankstesnių incidentų, nesklandumų bei tolesnių sudėtingų elektrinės parengimo eksploatacijai darbų“.
Anot ataskaitos, Baltarusijos tyrimų komitetas jau anksčiau buvo pradėjęs ikiteisminį tyrimą dėl incidentų statybų aikštelėje, tyrimo metu buvo sulaikyti keli asmenys, dirbę rangovams iš Rusijos, tačiau dėl Rusijos diplomatinio spaudimo bylos nutrauktos.
Dokumente teigiama, kad „Rosatom“ atstovai atsainiai vertina statybas prižiūrinčių Baltarusijos institucijų reikalavimus, o patiems baltarusiams trūksta tiek kompetencijos, tiek valios tinkamai prižiūrėti atliekamus darbus.
Į prezidento rinkimus nesikišo
VSD direktorius D.Jauniškis pabrėžė, kad nors pernai ypatingą dėmesį skyrė šalies prezidento rinkimų stebėsenai, Rusija visgi nebandė paveikti šių rinkimų rezultatų.
„Tačiau tai jokiu būdu nereiškia, kad sprendimų priėmėjai Kremliuje yra atsisakę siekių kištis į mūsų vidinius politinius šalies procesus ar panaudoti kitokias poveikio priemones, pavyzdžiui, per aktyvią žvalgybų tarnybų ar energetikos kompanijų veiklą“, – perspėjo VSD vadovas.
Kaip teigiama paskelbtame dokumente, Rusija stebėjo Lietuvoje 2019 metais vykusius rinkimus ir su jais susijusius politinius procesus, tačiau plataus masto bandymų paveikti rinkimų rezultatus nebuvo, nenustatyta ir sistemingų bandymų manipuliuoti visuomenės nuomone.
Anot ataskaitos, rinkimų laikotarpiu Rusijos propagandistai labiau orientavosi ne į agitavimą už Kremliui palankius kandidatus, o į šmeižto kampanijas prieš Rusijos valdžios veiksmus aktyviausiai kritikuojančius Lietuvos politikus.
Žvalgybos teigimu, „tam tikra išimtis yra tik savivaldybių tarybų rinkimai, per juos Rusija siekė, kad jai lojalūs politikai išlaikytų savo pozicijas savivaldybėse“.
VSD pateikė verbavimo pavyzdžius ir įspėjo apie vizas
Grėsmių nacionaliniam saugumui ataskaitoje taip pat skelbiama, kad kelionės į Rusiją jau ne vienerius metus vertinamos kaip rizikos veiksnys atsakingas pareigas užimantiems ar kitaip prieigą prie svarbios, nebūtinai įslaptintos informacijos turintiems Lietuvos piliečiams.
2019 metais Rusija sudarė sąlygas Lietuvos ir kitų 52 valstybių piliečiams atvykti į Kaliningrado sritį ir Sankt Peterburgą bei Leningrado sritį, gavus nemokamas elektronines vizas.
Dokumente rašoma, kad taip Rusija tikisi skatinti turizmą ir pritraukti papildomų lėšų. Šis Rusijos sprendimas ne tik suteikia papildomų galimybių Lietuvos gyventojams keliauti po užsienio valstybę, tačiau ir kelia riziką nacionaliniam saugumui.
„Visus Lietuvos Respublikos piliečius GRU užverbavo Rusijos teritorijoje. Labai tikėtina, kad Meteorologijos grandies vedėjas buvo GRU pasirinktas kaip verbavimo taikinys dėl savo užimamų pareigų KOP AB bei nuolatinių išvykų į Rusiją.
Pasinaudojant tikrais bei tariamais viešosios tvarkos, muitinės, pasienio kontrolės, migracinių procesų pažeidimais minėtas asmuo buvo sulaikytas Rusijos teritorijoje, apklaustas ir užverbuotas“, – pateikiama VSD ir AOTD ataskaitoje.
Pasak žvalgybos, Rusijos teritorijoje įvykdyti verbavimo atvejai patvirtina, kad Rusijos žvalgybos tarnybas dominančių Lietuvos piliečių išvykos į Rusiją ir Baltarusiją itin didina verbavimo tikimybę.
Svarbiausia Rusijos sąjungininkė vykdant žvalgybą prieš Lietuvą yra Baltarusija. Baltarusijos žvalgybos tarnybos aktyviai bendradarbiauja su Rusijos žvalgyba ir teikia pagalbą Rusijos operacijoms Baltarusijoje.
Rusijos ir Baltarusijos simbiozė
VSD vadovas atkreipė dėmesį į klausimus, užduodamus pildant paraiškas dėl elektroninės vizos.
„Manau, ataskaitoje yra surašytas tas modelis, kaip yra verbuojama. Taip, mes fiksuojame bandymus ir tai tikrai yra ne vienetiniai atvejai. Tai pasala įdėta pačios Rusijos su labai aiškiais ketinimais. <...>
Gaunama visa informacija apie pilietį, pildant vizas. Ten yra įdomūs ir keisti klausimai, kurie lenda labai giliai į asmenines duomenų bazes“, – nemokamų vizų į Kaliningrado sritį ir Sankt Peterburgą keliamus pavojus detalizavo D.Jauniškis.
Tuo tarpu AOTD direktorius rekomendavo atkreipti dėmesį ir į glaudžius Rusijos ir Baltarusijos ryšius.
„Akcentas turėtų būti ne tik Rusijos, bet ir Baltarusijos. Vykstant į Baltarusiją, lygiai taip pat yra atliekami panašūs veiksmai ir konstatuojamos tos pačios galimybės verbuoti per Baltarusiją Rusijos naudai. <...> Labai atidžiai rinkitės ir įsivertinkite, ar jums aktualu vykti į Rusiją ar Baltarusiją“, – sakė R.Baltrėnas.
Karinis biudžetas – mažėja, įslaptintoji dalis – didėja
Konferencijoje kalbėjęs AOTD direktorius pulkininkas R.Baltrėnas išskyrė tris esminius pokyčius karinės žvalgybos srityje: naujo karinio vieneto divizijos kūrimas Kaliningrade, du kartus išaugęs kibernetinių atakų skaičius, taip pat Rusijos globalios ambicijos.
„Didžiausią grėsmę Lietuvai kelia Rusijos užsienio ir saugumo politika, jos bandymai didinti politinę ir ekonominę įtaką ir tuo pačiu užsitikrinti karinį dominavimą Baltijos jūros regione“, – tvirtino R.Baltrėnas.
Jo teigimu, Kremlius pasitelkia įvairiausias priemones, siekdamas išlaikyti režimo stabilumą.
Kartu pulkininkas pažymėjo, kad, nors oficialiai Rusijos karinis biudžetas mažėja, jo įslaptintoji dalis – didėja. „Slepiama, kiek iš tikrųjų lėšų skiriama karinių raumenų didinimui“, – konstatavo R. Baltrėnas.
Jo teigimu, karinės pajėgos Kaliningrado regione yra didinamos. Tai, pasak jo, aiškiai indikuoja, kad didinami pajėgumai nėra skirti tik gynybai.
Piliečių sąmoningumas – stiprėja
„Rusijos galimybės daryti įtaką Lietuvos bendruomenei dėl visuomenės sąmoningumo yra pakankamai ribotos. Yra bandymų ir, sakyčiau, kartais gana įžūliai tai daroma“, – Rusijos įtakos poveikį komentavo VSD vadovas, paaiškinęs, kad dažniausiai žmones siekiama paveikti manipuliuojant emocijomis arba siūlant pinigus.
Spaudos konferencijos metu buvo užduotas klausimas, ar Rusijos tarnybos, siekdamos padaryti įtaką, labiau taikosi į Lietuvoje gyvenančias tautines mažumas.
„Poveikis mažėjantis – turiu konstatuoti, kad piliečių sąmoningumas yra išaugęs. <...> Bandoma veikti ir kitus Lietuvos piliečius, nebūtinai tai turi būti mažumos. Ir kartais čia yra daugiau rizikų“, – teigė D.Jauniškis.
Jis taip pat plačiau paaiškino Rusijos estrados atstovų koncertus Lietuvoje ir jų vertinimą.
„Nieko neįprasto mes nepastebėjome, visada jie važiavo ir, matyt, važiuos. Matyt, iš kitos pusės negalime visiškai užsidaryti sienų ir nieko neįsileisti: būtume visiškai fobinė – rusofobinė valstybė. <...> Rusiška kultūra nėra bloga, ji yra pasaulinio masto. Nereikia būti paranojikais. Reikia labai aiškiai žiūrėti, kokiai auditorijai tai yra taikoma, kokias dainuoja dainas“, – kalbėjo D.Jauniškis.
R.Baltrėnas pakomentavo ir Rusijos vidaus politikoje vykstančius pokyčius. „Rusijos režimo tikslas yra stabilumas ir išgyvenamumas. Demokratijos kvapo čia nėra. Yra stiprinimas valdžios vienose rankose“, – aiškino pulkininkas.
