Žurnalisto Rimvydo Paleckio ir J.Narkevičiaus pokalbis – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Lietuva tiesiogiai“.
– Pone Narkevičiau, premjeras S.Skvernelis komentavo savo klausimą apie žmoną, ji įsidarbino koncerne „Orlen“. Jūsų komentaras – čia matote didelę, mažą problemą, yra interesų painiojimas? Kaip tai galėtumėte pakomentuoti?
– Atvirai kalbant, niekaip. Pirmas dalykas, ne susisiekimo sektoriuje.
– Yra šiek tiek sąsajų. Per „Orlen“ „Lietuvos geležinkeliai“, tam tikros nuolaidos „Orlen“ iš Vyriausybės pusės. Jūs gal dar ne ministras, bet vis tiek valdančioji dauguma, Seimo narys.
– Jeigu kažkam norisi ieškoti sąsajų, tai galima atrasti pusbrolių, senelių, vaikelių ir t.t. Bet jeigu rimtai kalbant, šeimos narys neturi kentėti nuo to, kad jo vyras, tėvas yra politikas, viešasis asmuo.
Reikėtų stengtis vertinti objektyviai kompetentingumo atitikimą, ar buvo protegavimas ir ar nėra viešo ir privataus intereso vykdant tam tikrą darbą.
Jeigu objektyviai į tai žiūrėti, tikrai manau, kad čia klausimą vėl bandoma išpūsti.
– Jūs čia nematote jokio interesų konflikto, kad Vyriausybė savo laiku priėmė naudingus sprendimus „Orlen“, o dabar premjero žmona įsidarbino „Orlen“ įmonėje?
– Kokiu būdu įsidarbino, ar tinka kompetencija tam darbui. Tuo labiau, kad čia privatus verslas, tai nematau aš čia sąsajų. Mano žiniomis iš viešosios erdvės, čia yra ne vadovaujamos pareigos.
Neturėtų artimas žmogus kentėti arba nejudėti pagal savo profesines galimybes ryšium su tuo, kad jo artimas žmogus yra viešasis asmuo.
– Santykiai su prezidentu – jis pareiškė, kad sudėtinga būtų jums lankytis Prezidentūroje. Kitaip tariant, jis vengs su jumis susitikti. Kokie dabar santykiai su Prezidentūra, kaip konstruojate darbą su šia įstaiga?
– Aš tikrai stengiuosi vengti ta tema visokiausių vertinimų ir interpretavimų. Tiek norėčiau ir pasakyti. Darbiniai santykiai turi būti normalūs, mes atstovaujame valstybės interesams ir jie turi būti spręstini.
– Jūsų ir Gitano Nausėdos santykiai normalūs, geri?
– Nenorėčiau interpretuoti. O kokie gali būti santykiai – be abejo, ne draugiški, ne artimi, tikriausiai mes turime žvelgti į tas problemas arba temas, kurias reikėtų spręsti vardan mūsų valstybės gerovės.
– Ar pavyksta tą padaryti? Ar vardan gerovės, peržengus per ambicijas, pavyksta konstruktyvus darbas su Prezidentūra?
– Vėlgi, pasakysiu gal ne tai, ką būtų įdomu žinoti. Aš tikrai koncentruojuosi su savo komanda į susisiekimo sektoriaus pavestus uždavinius. Ties tuo dirbame.
– Tai, kad prezidento atstovas pavadino jus inkaru – kaip jūs į tai reaguojate?
– Čia tada pasakysiu. Manau, kad gerbiamo prezidento patarėjai ar atstovai turėtų atitinkamai parinkti žodžius ir informaciją. Ne tik tai, kurią patys valdo, bet ir kurią pateikia prezidentui.
Čia tikrai atsakingumo, kompetentingumo ir nešališkumo principai turėtų būti vienareikšmiški.
– Suprantu, kad jus užgavo šitas pasakymas iš jūsų reakcijos. Mane, pavyzdžiui, užgautų, suprantu, kad ir jus panašiai.
– Aš esu ne vieną dieną politikoje ir ne tik tai politikoje, bet ir tarnybos sektoriuje. Suvokiu visas aplinkybes ir stengiuosi atskirti žmogiškas ambicijas nuo to, kokius uždavinius reikėtų spręsti. Ties tuo ir orientuojuosi.
– Jūs esate ilgametis Lenkų rinkimų akcijos narys. Čia irgi buvo, mano manymu, nesusipratimas, kai prezidentas, nekalbėdamas apie lenkų tautybę, sulaukė pareiškimo iš jūsų partijos, kad prezidentas kalba apie lenkus.
Kaip jūs tai matote? Jūsų partija šiek tiek „nepersistengė“ sakydama, kad jis palietė tautinį klausimą, kur jo nereikėjo, kai aš neradau nė vienos jo citatos, kur jis kalbėtų apie lenkus?
– Kada kalbame apie mane, tai yra vienas dalykas. Bet kada kalbame apie kitus žmones, tai yra kitas dalykas. Tada atsiranda tam tikras įtarimas, dėl ko tai daroma ir kokiu aspektu.
Turbūt sudėtinga netgi paneigti, kad sąryšio buvo bandoma ieškoti pagal tautybės priklausomumą. Atrinko, pažiūrėjo pavardes, kurie buvo įdarbinti vienokiu ar kitokiu būdu.
Pavardės lenkiškos ir pradedama ieškoti tų sąsajų. Vienas dalykas, pagal tautybę negali būti jokios diskriminacijos, priespaudos.
Iš viso apie pilietį be nustatytos tvarkos informacija negali būti renkama.
Tuo labiau, partijos priklausomumas netgi tolimo ar artimo žmogaus – negali būti persekiojamas žmogus dėl partijos priklausomumo.
– Jūsų pareiškime visa tai, ką dabar sakote, yra. Tik klausimas, ar imsitės tolesnių veiksmų kaip partija, ieškosite galimų priežasčių, kodėl tie duomenys buvo paviešinti, kaip buvo jie ieškomi, ar nebuvo pažeistos žmogaus teisės? Partija linkusi tęsti šią temą ar tuo pareiškimu viskas baigėsi?
– Manau, šį klausimą reikėtų panagrinėti su kitais partijos atstovais, pirmininku, valdybos nariais, nes ne tik partija – ir visuomeninės organizacijos pareiškė tam tikrą poziciją, kad taip neturėtų būti.
– „Lietuvos pašto“ valdyba – prokuratūra sustabdė jos veikimą.
– Nesustabdė ji veikimo.
– Aš perskaičiau, kad valdyba neteisėta. Tai jeigu valdyba neteisėta, ji negali veikti. Kitaip tariant, negali priiminėti sprendimų.
– Pirmame rašte, kuris buvo prieš 2 savaites, buvo paminėta, kad patarimas valdybos nariams susilaikyti nuo sprendimų priėmimo ir atsižvelgti, kad tie sprendimai nebūtų nukreipti į viešojo intereso pažeidimą.
Dabartiniu metu sausio 31 d. buvo kita nutartis ir ten buvo konstatuota, kad valdyba buvo atšaukta teisėtai ir teisingai, be jokių pažeidimų.
Antras dalykas, akcininkas teisėtai sušaukė kitą valdybą, bet yra niuansas, kad tos valdybos nariai, dalis iš jų, ne mažiau nei pusė, turėtų būti vadinami nepriklausomi nariai.
Šitas klausimas ir keliamas.
Tačiau mes paaiškinome ir įvertinome tai, ką reiškia nepriklausomi ir kaip jais tampama. Mes tą pačią dieną atleidžiant valdybą, skiriant kitą, kitas įsakymas buvo pradėjimo procedūrą nepriklausomų narių atrankai vykdyti. Ir tai yra jau baigtinis procesas. Taigi tas veiksnys yra organizuojamas.
– Dabartinė valdyba veikia, ji veiksni, sprendžia reikalus ar įšaldyta lede?
– Mano manymu, mes apsitarėme ir kadangi yra galimybė apskųsti ir ginčyti, nes prokuroro nutartyje tai nekonstatuotinas klausimas, kad yra pažeidimas, o yra nuomonės pareiškimas, kuris gali būti tikras, gali būti ne. Bet pagrinde ar taip, ar ne, nustato teismas.
– Tai jūs duodate į teismą?
– Mes sprendžiame tą klausimą, analizuojame. Tik suvokiame, kad teisminis ginčas laiko prasme bus gana ilgas. O jau po 2-3 savaičių turėsime nepriklausomą valdybą – tai, ką ir įvertino, tą procesą, prokurorai, kad visi šie procesai vykdomi, tačiau yra teisinis neapibrėžtumas, kokiu būdu atlikti veiksmus, kai dėl vienos ar kitos priežasties valdybos nėra.
– Valdyba dabar, suprantu, vengia priiminėti sprendimus, kad jie po to nebūtų apskųsti ar pripažinti neteisėtais.
– Pagal valdybos planą dabar nenumatoma jokių sprendimų priėmimo.
– Kalbant apie pastatų privatizavimą, jūsų kolega Seime Naglis Puteikis yra kalbėjęs viešai, kad ministras J.Narkevičius galėtų daug daugiau pasakyti, kas ten iš tikrųjų vyko su tuo privatizavimu – kas ketino, kokios kainos, kas galbūt būtų turėjęs naudos ir panašiai. Kodėl jūs nepasakote daugiau negu galimai žinote, anot N.Puteikio?
– Pastatų privatizavimas buvo vienas ne tiek esminių, bet priežasčių, dėl kurių mes neatradome su senąja valdyba sąlyčio taškų. Mes atšaukėme valdybos narius. Aišku, reikėjo daryti greitai, kadangi sužinojome, kad aukcionai yra paskelbti.
Kai išanalizavome, kada aukcionai baigsis, įvertinome procedūrą naujos valdybos skyrimo, o tie nauji valdybos nariai gavo iš bankų atitinkamus leidimus dirbti, tai irgi apie 2 savaites užtruko.
Įvertinus tą laiką mes supratome, kad jeigu atidėsime tą klausimą, tai aukcionai įvyks. Kas ir įvyko su Vilniaus paštu.
– Būtų įvykę ir kas? Kur problema?
– Neslėpsiu, kad klausimas nepakankamai išnagrinėtas. Visuomenėje buvo gana vienareikšmiškai akcentuojama, kad neišnaudotos visos galimybės, kad pastatai būtų visuomenės poreikiams arba valstybės.
– Kieno interesai, apie ką kalba N.Puteikis? Jūs galite šiek tiek praskleisti uždangą, kokie interesai, koks verslas? Galų gale, pats verslas ar interesai nėra savaime blogai. Blogai, kai mes apie tai nežinome.
– Bet kada bandoma išnaudoti valstybės instrumentus, kada lengvatinėmis sąlygomis pasisavinti tam tikrą valstybės turtą, tai jau yra šešėlinis dalykas. Aš nekalbu čia apie šitą.
Ponas Naglis gali sau leisti daryti prielaidas todėl, kad jis kalba kaip politikas. Aš, kadangi atsakingas už susisiekimo sektorių, turėčiau remtis faktais ir argumentais. Aš darau prielaidą, kad tie pastatai turėtų likti valstybės ir žmonių nuosavybė. Ir tam atlikau tam tikrus veiksnius.
– Ir taip, matyt, ir bus. Bet šiandien užėjus į „Lietuvos paštą“ – ten tuščia.
– Į kokį?
– Centrinį, prospekte. Ten keli žmonės.
– Dėl Vilniaus pašto pastato aukcionas būtent įvyko ir yra baigtinė procedūra aukcionui finalizuoti.
– Jau greitai keisis pastato paskirtis.
– Taip, yra aiškus savininkas.
– Jūs užvakar buvote Briuselyje. Susitikote su komisare, kalbėjote apie „Rail Baltica“. Kada sėdę Vilniuje į traukinį, mes išlipsime Varšuvoje po 4-5 val. niekur nepersėsdami?
– Jeigu bus skirtas toks finansavimas, koks buvo numatytas antram etapui, tai 2024-2026 m. yra aktualūs. Rytoj, tarp kitko, važiuoju į susitikimą su Latvijos ir Estijos ministrais, penktadienį bus premjerų susitikimas – mes sprendžiame valdymo viso šito projekto, ne tik pirmo etapo realizavimo subtilybes, bet ir toliau operavimą.
Nuo to klausimo priklausys, ar bus pakankamai finansuotas antrame etape galutinis to projekto realizavimas. Ir tame slypi atsakymas į jūsų klausimą. Bet mes ne tik pagal „Rail Baltica“ žiūrime tęstinumą.
Tarp kitko, esame sutarę su kolega iš Lenkijos, jie labai greitai forsuoja savo infrastruktūrą iš Lenkijos pusės. Jie ne tik pavys, bet ir bus priekyje.
– Iki Bialystoko normali linija, klausimas Bialystokas-Kaunas, Kaunas-Vilnius.
– Ten dar sena linija, bet „Rail Baltica“ greitąją liniją stato greituoju būdu. Kitaip kalbant, ledai juda gana stipriai.
– Po 2 metų, 5 metų?
– Dabartiniu metu, prieš keletą savaičių buvo pasirašyta sutartis atkarpos nuo Kauno iki Vilniaus realizavimo. Vykdomas trasos parinkimas, ekspertų grupės baigtinėje stadijoje, yra dvi juostos, dvi galimybės.
Pagal mūsų numatymą, 2026 m. būtų realu, jeigu viskas klostysis tvarkingai.
– 2026 m. iš Vilniaus į Varšuvą neišlipant, nepersėdant – 4-5 val. mes ten.
– Maža to, mes per tą laiką su kolegomis iš Lenkijos svarstome galimybę įsigyti tam tikrus lokomotyvus, traukinių vagonus su tam tikrais ratų jungimais. Jie nupirko licencijavimą ir vykdo labai intensyviai technologijos vystymą, kad būtų traukiniai su vadinama kaitomąją vėže.
Tai būtų labai naudinga mums. Tarp kitko, kita trasa, kurią nagrinėjame ir tai jau mūsų iniciatyva – atstatyti iš Vilniaus Druskininkų kryptį ir Gardino.
– Kada tai?
– Du metai būtų realus terminas, nes mes dabartiniu metu jau „Lietuvos geležinkeliai“ paskaičiavo preliminarius kaštus. Jie kainuotų apie 20 mln. Mes jau ieškome galimybės.
Tai pradedama pirmoji studija, yra du variantai, bet nenorėčiau gilintis į niuansus. Pradėjome intensyviai dirbti ties tuo projektu, kuris jau tapo realus.
„Lietuva tiesiogiai“ – nuo antradienio iki ketvirtadienio 16 val. 30 min. ir 23 val. 30 min. per „Lietuvos ryto“ TV.
