Jo teigimu, giljotina virš Lietuvos jau kabo ir visuomenė turi suvokti, kokios ateities ji nusipelnė.
„Klausimas Lietuvos visuomenei, ar mes norime gyventi oriai, nemaldaujantys pasigailėjimo ir nelaukiantys kiekvieną dieną, sprogs, ar nesprogs. Oi, šiandien dar nesprogo, išgerkime alaus ir pasižiūrėkime televizorių“, – kalbėjo profesorius.
Dialogas ar patyčios?
V.Landsbergis tvirtino nemanantis, kad svarbiausia – dialogas, nes pirmiausia esą reikėtų suvokti, kaip iš tiesų yra kalbamasi ir ar tas dialogas nėra paprasčiausios patyčios.
„Oi, šventasis dialogas, kaip gerai, kad jis vyksta, o kad iš tavęs tyčiojasi, tai nesvarbu, svarbu dialogas. Lietuvos politikai taip pat pakimba ant šito kabliuko, kad svarbiausia – dialogas“, – aiškino jis.
Profesorius kvestionavo L.Linkevičiaus šią savaitę vykusio vizito Baltarusijoje prasmę: „Nežinia, ką tie pokalbiai reiškia, ar tam tikrą susitaikymą, ar nusileidimą ant stabdžių saugumo klausimu, kai iš Lietuvos pusės buvo bandoma visą laiką akcentuoti, kad jokio saugumo nėra ir nebus šioje vietoje.“
Jis atkreipė dėmesį, kad imunitetą Rusijai praranda ir Vakarai, kuriems svarbiausia – pelnas.
„Imunitetą praranda ir Vakarai, kuriems mes lygtais priklausome, nors galėtume būti ekspertais, kurie perspėja (...) o mūsų europarlamentarai ir šiandien tai daro Europos Parlamente, nors tai nėra labai veiksminga struktūra, bet kur galime, ten dirbame.
Europos Vadovų Taryboje mūsų laikysena labai keista, mes apsidairome, gal kažkam nepatiks. Yra tokia situacija, ir mūsų, ir Vakarų demokratinių valstybių, kai atrodo, kad didžiausia laimė gyvenime yra pelnai.
Jeigu pelnai didėja, tai viskas gerai, o jeigu už juos reikia susimokėti savo orumu ir nepriklausomybe, tai vis tiek pelnai yra svarbiau. Tai mes matome įvairiausiuose lygmenyse. Ir, svarbiausia, kad dvarponis nesibartų, nes jeigu jis barasi, tai negerai, gali sumažėti pelnai“, – svarstė V.Landsbergis.
V.Landsbergis: giljotina jau kabo virš mūsų
Anot profesoriaus, „mes neturime jokio pagrindo pasitikėti tais chaltūrininkais, kurie chaltūrina visur, net kalbant apie braduolinę energetiką“.
„Lietuvai reikia susivokti, kad Astravo AE yra didžioji kiaulystė ir kažin, ar Lietuva jos nusipelnė. Ką ji padarė Baltarusijai, kad jos nusipelnė?“ – klausė V.Landsbergis.
Paklaustas, kodėl Astravo AE grėsmę labiausiai įžvelgia Lietuva, o kaimynynės valstybės tuo metu tyli, profesorius pabrėžė, kad „mūsų kolegos yra naivūs“.
„Lietuva nori gyventi. Giljotina kaba pirmiausia virš Lietuvos. Kiti mūsų naivūs kolegos galbūt mano, kad juos tai aplenks arba ne jie kris pirmieji, jie dar gali pažiūrėti, kaip viskas vystysis. (...) Tai ir žiūrima, kaip pagalys plauks, o Lietuva jau beveik ir yra tas pagalys, kurį neša į nežinia kokį likimą.
Ateina suvokimas, kad pabaisa jau iškilo ir žmonės tai mato. Anksčiau buvo tik kažkokios kalbos, kad mus gąsdina, pakenks mūsų prekybai, tranzito planams, bet dabar pradedama matyti, kad giljotina yra reali, ji yra virš Vilniaus neleistiname atstume“, – teigė jis.
Sulaukė kritikos
Primename, kad užsienio reikalų ministras L.Linkevičius šios savaitės pradžioje po ketverių metų pertraukos lankėsi Baltarusijoje. Jis susitiko su Baltarusijos užsienio reikalų ministru, premjeru, opozicijos, lietuvių bendruomenės atstovais.
Vienas iš svarbiausių vizito tikslų buvo aptarti su Astravo AE susijusius klausimus ir problemas.
Seimo opozicija kritikuoja šį vizitą, kad juo ministras esą silpnina griežtą Lietuvos poziciją dėl Astravo AE ir tarnauja Baltarusijos valdžios propagandai, kenkia už demokratiją kovojančiai šios šalies opozicijai.
„Savo asmeninės politikos nevykdau, vykdau nacionalinę užsienio politiką. Visada buvau už dialogą“, – į kritiką atsakė L.Linkevičius.
Trečiadienį parlamente vyko Seimo užsienio reikalų komiteto posėdis, kuriame dalyvavo ir L.Linkevičius. Užsienio reikalų ministras buvo pakviestas paaiškinti dėl vizito į Baltarusiją tikslų ir rezultatų.
„Minske buvo labai geras pokalbis su pilietine visuomene, opozicija. Apibendrindamas pasakysiu, kad žinome jų vertinimus režimo. (...) Visi vieningai dėkojo už atvažiavimą ir ragino (tęsti, – aut.past.) dialogą.
Kas svarbiausia dabar Baltarusijoje, tai nepriklausomybė, laisvi rinkimai ir panašūs dalykai. Sutarėme – bendrausime reguliariai“, – vizitą aptarė užsienio reikalų ministras.
