Per pastaruosius 12 mėnesių šalyje kyšį yra davę 10 proc. gyventojų, 5 proc. verslo atstovų – tai geriausias rezultatas nuo 2005 m., kai gyventojų, davusių kyšį, buvo kone tris kartus daugiau (27 proc.), o verslo atstovų – net keturis kartus daugiau (20 proc.).
Valstybės tarnautojų, davusių kyšį 2019 m., buvo 2 proc. (2011 m. tokių buvo 19 proc.). Lyginant su 2018 m., padaugėjo gyventojų, įmonių vadovų ir valstybės tarnautojų, nurodančių, kad sumažėjo korupcijos mastai per 5 pastaruosius metus.
Mažėja kyšių prievartavimo ir davimo atvejų. Pastebima ir bendra korupcinių bylų mažėjimo tendencija, korupcinių bylų ištyrimas gerėja – 2019 m. sėkmingai ištirta apie 70 proc. bylų. Per metus tarp gyventojų išaugo žinojimas, kur kreiptis dėl korupcinių įvykių.
Šie teigiami pokyčiai – nuoseklaus ir kryptingo darbo rezultatas. Vis dėlto, turime pripažinti ir tam tikrų „silpnų’’ vietų, viena iš tokių grandžių – sveikatos apsaugos sistema. Remiantis statistiniais duomenimis, žmogus dažniausiai gali būti prievartaujamas duoti kyšį miestų ir rajonų ligoninėse.
Tenka apgailestauti, kad smulkiosios korupcijos atvejų sveikatos apsaugos sektoriuje gana nemažai. Dėl šios priežasties, turime nedelsiant imtis veiksmų, kurie galėtų keisti situaciją. Juk jau turime puikių pavyzdžių – Lietuvos policiją, kur teigiami pokyčiai – itin akivaizdūs. Net 47 proc. Lietuvos gyventojų dar 2005 m. policiją vertino kaip labai korumpuotą, o 2019 m. šis skaičius tesiekia vos 9 proc.
„Lietuvos korupcijos žemelapio 2019’’ statistiniai duomenys neramina, kad tik kas penktas šalies gyventojas būtų pasiryžęs pranešti apie korupciją, kas dešimtas norėtų dalyvauti antikorupcinėje veikloje. Verslo atstovų, pasiryžusių pranešti apie korupciją, šiuo metu yra 31 proc., gyventojų – 22 proc.
Siekiant pokyčių, dar 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojo Pranešėjų apsaugos įstatymas, kuris leidžia užtikrinti tinkamą pranešėjų apsaugą, kai žmonės informuoja apie galimai padarytus teisės pažeidimus. Pranešėju pripažintas asmuo gali gauti nemokamą teisinę pagalbą, užtikrinamas jo konfidencialumas, prieš pranešėją draudžiama imtis neigiamo poveikio priemonių (atleisti jį iš darbo ar tarnybos, perkelti į žemesnes pareigas ar kitą darbo vietą), pranešėjas įgyja teisę gauti atlygį už vertingą informaciją ir gali būti atleistas nuo atsakomybės už paties dalyvavimą neteisėtoje veikloje.
Vis dėlto, nors per praeitus metus dėl galimų įstatymų pažeidimų kreipėsi 68 asmenys, iš kurių 36 suteiktas pranešėjo statusas, sukurtas teisinis pranešėjų apsaugos mechanizmas vis dar neduoda tokių rezultatų, kokių tikėtasi. Todėl, vertėtų atlikti išsamesnę Pranešėjų apsaugos įstatymo ir jo įgyvendinimo analizę.
Džiugu, kad vis daugiau valstybės tarnautojų žino, kur galima pranešti apie korupciją. Pavyzdžiui, 2019 m. tokių žinančių tarnautojų buvo 86 proc., o 2014 m. – 61 proc. Valstybės tarnautojai yra labiau linkę pranešti apie korupciją – 52 proc., tuo tarpu 2014 m. tokių buvo vos 29 proc. Remiantis 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojusiu Korupcijos prevencijos įstatymu, valstybės tarnautojai ir jiems prilyginti asmenys įgijo prievolę pranešti apie korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką Specialiųjų tyrimų tarnybai, prokuratūrai arba kitai ikiteisminio tyrimo įstaigai.
„Lietuvos korupcijos žemėlapio 2019’’ duomenimis, daugiausia apklaustųjų nurodė, kad kyšininkavimas yra paplitęs dėl per mažų bausmių. Per mažų bausmių priežastį nurodė net 51 proc. gyventojas, 52 proc. įmonių vadovų ir 39 proc. valstybės tarnautojai. Apklaustieji vertindami, kokios priemonės galėtų efektyviau mažinti korupcijos lygį, net 44 proc. gyventojų ir 45 proc. įmonių vadovų išskyrė bausmių griežtinimo būtinybę. Valstybės tarnautojai siūlė kelti valstybės tarnyboje dirbančių asmenų atlyginimus ir visuomenės moralę.
Reikšmingi žingsniai kovojant su korupcija šalyje žengti dar 2017 m., priėmus Baudžiamojo kodekso pakeitimus, kai už korupcinius nusikaltimus skiriamos baudos tapo adekvačios padarytam nusikaltimui ir susietos su žalos dydžiu. Panaikinta galimybė kaltus asmenis atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ar skirti bausmes lygtinai, todėl visais atvejais skiriama įkalinimo bausmė.
Sugriežtinta valdininkų asmeninė atsakomybė už priimtus neteisėtus sprendimus. Nesustojame ir toliau! 2020 m. sausio 1 d. įsigalioję Baudžiamojo kodekso pakeitimai reglamentuoja atsakomybę už neteisėtą politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimą.
Dar vienas žingsnis kovoje su korupcija -„specialiojo prokuroro“ statuso suteikimas korupcinių nusikaltimus tiriantiems prokurorams. Jis buvo numatytas LVŽS rinkimų programoje kaip LVŽS antikorupcinės politikos dalis ir įgyvendintas dar 2017 m. pabaigoje. Yra džiugu, kad ši LVŽS iniciatyva pasitvirtino praktikoje ir dabar Generalinė Prokuratūra pati prašo plėsti statuso taikymą kitų ypač sudėtingas ar pavojingas veikas tiriančių prokurorų atžvilgiu, kur ypač didelė rizika, kad bus bandoma neteisėtai paveikti prokurorų sprendimus, daryti jiems spaudimą.
Šio statuso savitumas pasireiškia tiek tam tikrais prokurorų tarnybos santykius reglamentuojančiais ribojimais, tiek tam tikromis papildomomis garantijomis, pavyzdžiui, apsunkintu jo patraukimu tarnybinėn atsakomybėn. Numatyta, kad prokurorui, kuriam suteiktas specialus statusas, už jo funkcijų atlikimą gali būti skiriama ir priemoka.
Seime priimtas ir Civilinio turto konfiskavimo įstatymas, kuris leistų konfiskuoti turtą ir gautą turtinę naudą, jei toks turtas yra įgytas nusikalstamu būdu ir kai turto bendra vertė neatitinka asmens ar asmenų teisėtų pajamų ir šis skirtumas viršija 2 000 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžio sumą.
Kasmet dėl korupcijos prarandamos milžiniškos lėšos. Kovojant su korupcija ir siekiant rezultatų labai svarbu turėti stiprią, nepriklausomą ir efektyviai veikiančią teisėsaugą, kuri būtų aprūpinta šiuolaikiškomis techninėmis priemonėmis ir nuolat tobulėtų savo srityje. Siekiant šių tikslų, Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo pakeitimai, kurie suteikė galimybę tarnybos pareigūnams atliekant funkcijas gauti informaciją apie juridinių asmenų atliekamas finansines operacijas ir mokėjimo priemonių panaudojimą.
Taip pat, papildomais minėto įstatymo pakeitimais įtvirtintas naujas tarnybos veiklos įrankis – analitinė antikorupcinė žvalgyba. Šios žvalgybos veikla orientuota į informacijos apie korupciją ir su ja susijusių reiškinių gavimą, apdorojimą ir panaudojimą , siekiant užkardyti korupciją ir mažinti jos daromą žalą. Siekiant efektyvių veiklos rezultatų, Specialiųjų tyrimų tarnybos biudžetas 2020 m. ženkliai didėjo – padidintas daugiau nei dvigubai ir siekia 13 mln. eurų.
Neabejotinai, nuveikta tikrai nemažai kovoje su korupcija! Ir tikrai pavyko atrasti reikiamų priešnuodžių prieš šią „mirtiną ligą’’, tačiau siekiant dar reikšmingesnių poky
ių, būtina ugdyti žmonių sąmoningumą ir nepakantumą korupcijai. Turime suprasti, kad kiekvienas iš mūsų esame atsakingi už aplinkos kūrimą, kurioje nebūtų vietos kyšiams, vokeliams ir kitiems korupcijos atvejams.
