Kol galutinio atsakymo, dalyvaus ministras pirmininkas Seimo rinkimuose ar nedalyvaus, nėra, jo pavardė linksniuojama ne itin draugiškose antraštėse ir istorijose, susijusiose su žmonos karjera, į namus vedančio keliuko asfaltavimu, politine parama prezidento pasitikėjimo netekusiam susisiekimo ministrui.
Pasak politikos ir sociologijos ekspertų, „nurašyti“ S.Skvernelio politinio potencialo nereikėtų: premjero vertinimą lemia net keli lygmenys, o jis vis dar pajėgia gana sėkmingai patraukti jam aktualios auditorijos dėmesį.
Nukritę reitingai – dar ne viskas
Sausio mėnesį, vadovaujantis naujausia „Vilmorus“ apklausa, Vyriausybės vadovas sulaukė daugiau nepalankių nuomonių nei palankių – šis vertinimas atitinkamai siekė 36,4 proc. ir 38,6 proc. Praėjusių metų gruodžio mėnesį S.Skvernelį teigiamai vertino 42,9 proc., neigiamai – 29,9 proc. piliečių, o lapkritį šie skaičiai buvo dar palankesni premjerui – atitinkamai 50,7 proc. ir 24,1 proc.
Sociologas Vladas Gaidys tikino, kad, žvelgiant retrospektyviai, „buvo premjerų, kurie devyni mėnesiai iki rinkimų atrodė ir geriau, ir blogiau“.
„S.Skvernelis turi kažkokios gyvybinės energijos, kad nusileidęs reitinguose, kaip jau matėme, gali pakilti į viršų“, – portalui lrytas.lt sakė V.Gaidys.
Sociologas taip pat akcentavo, kad, analizuojant politinį ministro pirmininko potencialą ir vertinimą, privalu įvertinti net kelis lygmenis, apimančius ekonominę valstybės situaciją, asmeninius dalykus ir gebėjimą atstovauti konkrečią visuomenės grupę.
„Ekonomika šiuo metu neatrodo blogai. Kokią auditoriją jis atstovauja, nelabai aišku. Kaip profesionalas, kaip darbų vykdytojas, kaip premjeras – jis atrodo neblogai. Neblogai jis atrodė ir kaip ministras.
Žinoma, į viešą erdvę pakliuvo asmeninės jo problemos, keliukai ir panašūs dalykai“, – Vyriausybės vadovo poziciją ir potencialą komentavo sociologas.
Ministrų pirmininkų istorijoje būta visko
„Žiūrint istoriškai, Algirdas Butkevičius, eidamas premjero pareigas, 2016 m. sausį turėjo aukštą reitingą. Mažėti jis pradėjo prieš pat rinkimus ir kritimas buvo susijęs ne su asmeniniais dalykais ar ekonomika, bet labiau su instituciniais dalykais.
Jam vadovaujant buvo priimtas darbo kodeksas, kuris buvo nepopuliarus ir ypač tarp jo rinkėjų. Jį palaikė labiau regionų rinkėjai, turintys ekonominių problemų, jiems rūpėjo, kaip gyventi ir išgyventi, todėl jie jautėsi pamiršti.
Andrius Kubilius 2012 m., likus devyniems mėnesiams iki rinkimų, pagal reitingus buvo labai žemai. Kai jis buvo išrinktas, jis turėjo teigiamą vertinimą, bet tai truko labai trumpai, nes atėjo krizė. Jo asmeninė biografija buvo visiškai švari, viską galima susieti su ekonomika, gal kiek ir su jo retorika.
Gedimino Kirkilo reitingas 2008 m. jau buvo pradėjęs kristi. Tai koreliavo su artėjančia krize, kurią žmonės pradėjo jausti anksčiau nei ją ėmė rodyti statistika. Algirdui Mykolui Brazauskui, einant premjero pareigas, jo reitingas buvo gana aukštai. Kritimas prasidėjo su viešbučio istorija“, – ankstesnių ministrų pirmininkų reitingus apžvelgė sociologas V.Gaidys.
Pasak jo, šiuo metu spręsti, kokį palaikymą rinkimuose turės ministras pirmininkas S.Skvernelis, sunku: reitingo prasme, anot sociologo, premjerui iki rinkimų dar gali tekti išgyventi įvairius laikotarpius.
Šansą dar turi
„Tam tikri pasiekimai yra, visuomenė tai fiksuoja, todėl kalbėti apie premjerą kaip apie nueinantį nuo politinės arenos ir neturintį šanso, būtų klaida.
Viskas priklauso nuo to, ką jis pasirinks ir kokie jo asmeniniai interesai bus ateinantį pusmetį – jei jis pasirinks būti politikoje, galima tikėtis, kad matysime gana energingą politinę kovą“, – savo vertinimu su portalu lrytas.lt pasidalijo Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius, politologas Lauras Bielinis.
Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas, politologas Saulius Spurga atkreipė dėmesį, kad jei valstiečiai prieš praeitus rinkimus atrodė kaip politinė jėga, kuri kritikuoja tradicines politines jėgas, tai tokia pozicija per ketverius metus išbluko, nes LVŽS elgesys niekuo nesiskiria nuo tų partijų, kurias kritikuodami jie ir atėjo į valdžią.
Tačiau kartu, anot S.Spurgos, akivaidu ir tai, kad dalį savo politinio žavesio, veikiančio tam tikrą auditoriją, valstiečiai vis dar turi.
„S.Skvernelis turi savo stilių – kai kam jis patinka, kai kam nepatinka. Valstiečių partija daro klaidų. Partijos veikimas yra chaotiškas.
Premjeras, tikėtina, taip pat daro klaidų. Vis dėlto partija kartu su premjeru sugeba atrasti toną, kuris patraukia tam tikrą žmonių auditoriją. Jie naudoja ryškią retoriką, kurios kai kurie konkurentai nesugeba išplėtoti“, – teigė MRU docentas.
Demonstruoja ir intrigas, ir pasitikėjimą savimi
Politologas S.Spurga pabrėžė, kad Vyriausybės vadovas jau ne pirmą kartą išlaiko intrigą – jis ilgokai neatsakė ir dėl prezidento rinkimų. S.Spurgos teigimu, sakydamas, kad į rinkimus su LVŽS eis, jei leis sveikata, o programa bus priimtina, premjeras pasilieka saugiklius galimam nedalyvavimui rinkimuose.
Tačiau techninių galimybių dalyvauti su kita politine jėga S.Skvernelis nebeturi.
„Jis bus premjeras ir vyks rinkimų kampanija. Pagalvokime, kaip čia galėtų būti, jei jis būtų kitos partijos sąraše, bet išliktų šios Vyriausybės premjeru. Tokia padėtis sunkiai įsivaizduojama“, – mintimis dalijosi S.Spurga, akcentuodamas, kad premjero padarytos klaidos ir laikysena šių klaidų akivaizdoje liudija, jog S.Skvernelis pasitiki savimi.
VDU profesorius L.Bielinis pastebėjo, kad dalyvavimas būtent su LVŽS labai naudingas ir pačiam ministrui pirmininkui.
„Ėjimas su valstiečiais S.Skverneliui atveria daugiausia galimybių, tuo pačiu galbūt net galimybių būti tose pareigose, kuriose jis yra. Viskas priklauso nuo to, kas laimės rinkimus – dešinė pusė ar kairė. Kairėje pusėje yra ne tik socialdemokratai, bet ir valstiečiai, ir daugelis tų politinių jėgų, su kuriomis dabar valstiečiai bendradarbiauja“, – tikino L.Bielinis.
