Prokurorai pareiškė įtarimus „Grigeo“ prezidentui G. Pangoniui

Dėl Kuršių marių taršos nevalytomis atliekomis bendrovėje „Grigeo Klaipėda“ prokurorai trečiadienį pareiškė įtarimus kartono, higieninio popieriaus ir medžio plaušo plokščių gamybos grupės „Grigeo“ didžiausiam akcininkui ir vadovui Gintautui Pangoniui.

G.Pangoniui pareikšti įtarimai.<br>V.Skaraičio nuotr.
G.Pangoniui pareikšti įtarimai.<br>V.Skaraičio nuotr.
G.Pangoniui pareikšti įtarimai.<br>V.Skaraičio nuotr.
G.Pangoniui pareikšti įtarimai.<br>V.Skaraičio nuotr.
G.Pangoniui pareikšti įtarimai.<br>V.Skaraičio nuotr.
G.Pangoniui pareikšti įtarimai.<br>V.Skaraičio nuotr.
G.Pangoniui pareikšti įtarimai.<br>V.Skaraičio nuotr.
G.Pangoniui pareikšti įtarimai.<br>V.Skaraičio nuotr.
G.Pangoniui pareikšti įtarimai.<br>V.Skaraičio nuotr.
G.Pangoniui pareikšti įtarimai.<br>V.Skaraičio nuotr.
G.Pangoniui pareikšti įtarimai.<br>V.Skaraičio nuotr.
G.Pangoniui pareikšti įtarimai.<br>V.Skaraičio nuotr.
G.Pangoniui pareikšti įtarimai.<br>V.Skaraičio nuotr.
G.Pangoniui pareikšti įtarimai.<br>V.Skaraičio nuotr.
G.Pangoniui pareikšti įtarimai.<br>V.Skaraičio nuotr.
G.Pangoniui pareikšti įtarimai.<br>V.Skaraičio nuotr.
G.Pangoniui pareikšti įtarimai.<br>V.Skaraičio nuotr.
G.Pangoniui pareikšti įtarimai.<br>V.Skaraičio nuotr.
G.Pangoniui pareikšti įtarimai.<br>V.Skaraičio nuotr.
G.Pangoniui pareikšti įtarimai.<br>V.Skaraičio nuotr.
G.Pangoniui pareikšti įtarimai.<br>V.Skaraičio nuotr.
G.Pangoniui pareikšti įtarimai.<br>V.Skaraičio nuotr.
G.Pangoniui pareikšti įtarimai.<br>V.Skaraičio nuotr.
G.Pangoniui pareikšti įtarimai.<br>V.Skaraičio nuotr.
G.Pangoniui pareikšti įtarimai.<br>V.Skaraičio nuotr.
G.Pangoniui pareikšti įtarimai.<br>V.Skaraičio nuotr.
Daugiau nuotraukų (13)

Lrytas.lt

Feb 12, 2020, 11:24 AM, atnaujinta Feb 12, 2020, 4:56 PM

Šią informaciją „Grigeo“ išplatino per „Nasdaq“ Vilniaus biržą.

Bendrovės žiniomis, ikiteisminiame tyrime ketinama pareikšti įtarimus ar specialiaisiais liudytojais apklausti visus esamus ir buvusius „Grigeo Klaipėdos“ vadovus.

Klaipėdos prokuratūros atstovė Ignė Rotautaitė-Pukenė BNS informavo, kad įtariamųjų padaugėjo iki septynių, o paskutiniam jų įtarimai pareikšti dėl teisės aktų pažeidimų gamtosaugoje ir dokumentų klastojimo.

Šiuo metu tyrime iš viso įtariami septyni fiziniai asmenys, iš kurių penki – dėl teisės aktų pažeidimų gamtosaugoje ir dokumentų klastojimo, du – dėl teisės aktų pažeidimų gamtosaugoje.

I. Rotautaitė-Pukenė vasario 6 dieną BNS sakė, kad 6 įtariamieji – vadovaujančias pareigas ėję, einantys, vienas asmuo, kuris įmonėje atsakingas už ekologiją, ir kiti darbuotojai.

Įtarimai pareikšti ir dabartiniam „Grigeo Klaipėdos“ vadovui Tomui Eikinui, šiame poste dirbančiam nuo pernai gruodžio. Tai BNS yra patvirtinęs pats T. Eikinas.

Grigeo Klaipėda“ antradienį pranešė, kad atsakomybė dėl nevalytų nuotekų leidimo į Kuršių marias tenka buvusiems vadovams, o dabartinis vadovas T. Eikinas apie tai esą nežinojo.

Nuo 1994 metų rugsėjo iki 2013 metų birželio „Grigeo Klaipėdai“ vadovavo Arūnas Pasvenskas, 2013-2019 metais – Vidas Beržonskis, o nuo 2019 metų birželio iki gruodžio – Robertas Krutikovas.

Pasak „Grigeo Klaipėdos“ komisijos tyrimo išvadų, veiksmai ir sprendimai, dėl kurių dalis biologiškai neapdorotų nuotekų patekdavo į „Klaipėdos vandens“ tinklus, didžiąja dalimi buvo atlikti tuo metu, kai įmonei vadovavo V. Beržonskis, o gamybos vadovu buvo Jonas Garalis.

Tiek V. Beržonskis, tiek J. Garalis iš „Grigeo Klaipėdos“ buvo atleisti 2019 metais. „Grigeo Klaipėda“ ir jos tiekėja „Algol Chemicals“ iš buvusių vadovų bei kitų asmenų teisme reikalauja atlyginti maždaug 1,6 mln. eurų žalą.

G. Pangonis „Grigeo“ grupę valdo nuo 2001 metų, jo valdomai „Ginvildos investicijai“ 2019-ųjų rugsėjo pabaigoje priklausė 43,5 proc. bendrovės akcijų.

Tuo metu „Grigeo Klaipėda“ grupei priklauso nuo 2010 metų.

Klaipėdos apygardos prokuratūra praėjusį mėnesį pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl įtarimų, kad „Grigeo Klaipėda“ leido nevalytas atliekas į Kuršių marias.

Prokurorų teigimu, žala aplinkai gali siekti „dešimtis milijonų“ eurų. Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika yra sakęs, kad žala gamtai dėl „Grigeo Klaipėdos“ taršos gali siekti 60 mln. eurų.

G.Pangonio gyvenimo vingiai

G.Pangonio, kurio, portalo delfi.lt tyrimo „Lietuvos turtingiausieji“ duomenimis, turtas įvertintas 61 mln. eurų, karjeroje būta visko – nuo kaltinimų turto švaistymu iki tariamo fabriko užgrobimo.

Pateikiame įdomiausius verslininko gyvenimo faktus, aprašytus spaudoje.

1980 metais – Radijo aparatūros gamybos specialybės absolventas

G.Pangonis gimė Alytaus rajone, Krekštėnų kaime. Ėjo į Krokialaukio mokyklą, ten baigė aštuonias klases. Įstojo į Kauno politechnikumą, po to – į Kauno politechnikos institutą (dabar – Kauno technologijos universitetas), 2018 01 16 rašė „Lietuvos rytas“.

1985 metais karjerą pradėjo kaip Marijampolės pašto, telefono, telegrafo įmonės inžinierius, 1991 tapo įmonės direktoriumi.

Nuo 1992–ųjų porą metų buvo „Lietuvos telekomo“ Marijampolės filialo direktoriumi, 1994–1997 metais – Ryšių ir informatikos ministerijos Ryšių departamento direktoriumi.

1997 metais – „Lietuvos telekomo“ vadovas, 1998–1999 metais – viceprezidentas

G.Pangonis 1997 metais gavo to meto premjero G.Vagnoriaus nurodymą padėti privatizuoti „Lietuvos telekomą“, čia jis paskirtas generaliniu direktoriumi ir valdybos pirmininku.

Privatizavus įmonę, generaliniu direktoriumi paskirtas Tapio Paarma, G.Pangonis liko viceprezidentu, 2005 04 29 rašė „Verslo žinios“.

Išėjimo iš šios bendrovės versija iki galo neaiški – būta įtarimų, jog jis atsistatydino dėl nusižengimų darbe.

1999–2001 metais – „Bitės GSM“ generalinis direktorius

Nuo 1999–ųjų porą metų G.Pangonis buvo „Bitės GSM“ generaliniu direktoriumi. Oficialiai skelbta, kad jis atsistatydino šalių susitarimu nesutapus pozicijoms dėl tolesnės bendrovės strategijos.

Vis dėlto, 2000 09 14 „Verslo žiniose“ rašyta, jog „Bitės GSM“ akcininkas Danijos telekomas „Tele Danmark“ iš bendrovės generalinio direktoriaus pareigų G.Pangonį atleido dėl bendrovės turto švaistymo – buvo kalbama, jog G.Pangonis iš „Bitės GSM“ patalpų buvo išlydėtas su apsauga.

VŽ žiniomis, jo atleidimo priežastis buvo įtartinos įvairių pirkimų sutartys. „Bitės“ akcininkams įtarimų kėlė įmonės pastatus statančių ar rekonstruojančių statybos bendrovių parinkimas, automobilių pirkimas, telekomunikacijų ryšių bokštų statybos.

Kai kurie VŽ šaltiniai teigia, jog už panašius nusižengimus G.Pangonis buvo priverstas pasitraukti ir iš „Lietuvos telekomo“.

Nuo 2001 metų – grupės „Grigeo Grigiškės“ prezidentas

„Grigiškių“ akcininke tapus „Ginvildos investicijai“ iš įmonės vadovo pareigų buvo nušalintas to meto generalinis direktorius Romaldas Jadenkus bei dar keli akcijų naujiesiems šeimininkams nesutikę parduoti vadovai, 2001 04 28 rašė „Lietuvos rytas“.

R.Jadenkus kreipėsi į teismą dėl buvusios vadovybės atstatydinimo pripažinimo neteisėtu, vėliau pareiškimai atsiimti.

Konfliktas „Grigiškėse“ kilo, kai neeilinio akcininkų susirinkimo metu buvo buvo paleista stebėtojų taryba ir išrinkta nauja, 2001 04 10 dieną rašė delfi.lt. Joje 4 vietos atiteko seniesiems akcininkams, o 5 naujiesiems, atstovaujamiems „Ginvildos investicijos“.

Naujoji stebėtojų taryba suformavo ir naują bendrovės valdybą, jos pirmininku tapo „Ginvildos investicijos“ atstovas G.Pangonis, paskirtas ir laikinuoju įmonės generaliniu direktoriumi, laikinai buvo sustabdyti buvusio bendrovės vadovo, personalo, technikos, finansų direktorių įgaliojimai.

Tuometis „Grigiškių“ generalinis direktorius R.Jadenkas portalui delfi.lt teigė, kad nauja išrinkta stebėtojų taryba, neatleidusi valdybos, kurios kadencija baigiasi tik po 2 metų, paskyrė naują valdybą neteisėtai: atleidus senąją valdybą, nauja turi būti renkama ne paprasta, o dviejų trečdalių balsų dauguma.

Naujoji valdyba, sustabdžiusi dalies įmonės vadovų įgaliojimus, nusamdė „Ekskomisarų biurą“ saugoti Grigiškių popieriaus fabriko teritoriją, ir taip, R.Jadenkus teigimu, užkirtusi jiems kelią patekti į fabriko teritoriją.

Tuomet, portalo duomenimis, dalis fabriko darbuotojų ir akcininkų „Ekskomisarų biuro“ veiksmus vadino fabriko užgrobimu.

2001 metais – klaiki avarija

2001 metais automagistralėje Vilnius – Klaipėda žuvo G.Pangonio žmona Vilma ir keturmetis sūnus, 2001 06 03 rašė „Respublika“.

G.Pangonio vairuojamas automobilis, kuriuo į pajūrį keliavo visa G.Pangonio šeima – žmona Vilma, trys sūnūs bei žmonos mama, avariją patyrė kelio Vilnius – Klaipėda 240 kilometre, ties Kuodaičių kaimu. Vairuotojas išvažiavo į antrą automagistralės juostą ir užkliudė kairiajame kelkraštyje stovėjusį automobilį.

2019 metai – pradeda aiškėti vidinės problemos

Pernai gegužės viduryje buvo atleistas „Grigeo Klaipėda“ generalinis direktorius Vidas Beržonskis ir Jonas Garalis, „Grigeo Klaipėdos“ gamybos direktorius, kaltinami padarę milijoninę žalą įmonei, 2019 09 10 rašė „Verslo žinios“.

G.Pangonio teigimu, „Grigeo“ vagystė, susijusi su krakmolo žaliavos pirkimu per buvusių „Grigeo Klaipėdos“ ir „Algol chemicals“ vadovų ir su jais susijusių asmenų įsteigtas įmones truko nuo 2011-ųjų iki 2019 pavasario.

Anot VŽ, anksčiau dažus ir krakmolą iš „Algol chemicals“ Klaipėdos kartono įmonė pirkdavo tiesiogiai, o įsteigus UAB „Chemtrade LT“ žaliavos buvo perkamos per šią bendrovę ir jos antrinę įmonę „Sago Industries LTD“.

„Buvo perkamas pigesnis produktas, klastojami dokumentai, perklijuojama etiketė ir taip produktas paverčiamas brangesniu. Skirtumas „nusėsdavo“ lengvatinių mokesčių zonoje registruotoje įmonėje. Klausiate, kodėl mes taip ilgai to nepastebėjome? Todėl, kad buvo sukurta tam tikra sistema – pradedant nuo gamybos direktoriaus, baigiant generaliniu.

Aišku, kilo įtarimas, kodėl naudojamas būtent tokios rūšies krakmolas ar būtent tokie dažai, bet buvo aiškinama, kad mūsų įrangai reikia būtent tokios žaliavos“, – „Verslo žinioms“ kalbėjo G. Pangonis.

2020 01 07 – „Grigeo Klaipėda“ taršos skandalas

Klaipėdos apylinkės prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl įmonės „Grigeo Klaipėda“, kuri įtariama į Kuršių marias ne vienus metus pylusi didžiulius nevalytų gamybinių atliekų kiekius.

Aplinkos ministro K.Mažeikos teigimu, Kuršių marios galėjo būti teršiamos nuo 2012 metų.

G.Pangonis iš pradžių bandė aiškinti, kad visa tai nutiko dėl techninio gedimo. Vėliau jis aiškino, kad taip nutiko, nes nežinojo tikrosios informacijos ir technikų paaiškinimas jam pasirodė logiškas.

Ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio Klaipėdos apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Juozo Syko teigimu, tai – tyčinė veikla.

Skaičiuojama, kad gamtai padaryta žala gali siekti ir 120 mln. eurų, o į Kuršių marias nukeliavusios nuotekos nustatytas taršos normas gali viršyti 100–130 kartų. 

Norėdami komentuoti turite prisijungti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.